Verslas

2020.11.02 10:54

Kuodis apie pseudožaliąją politiką: kodėl nemažiname greičio kelyje Vilnius–Kaunas, nors protingos šalys tai jau daro

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2020.11.02 10:54

Kalbėdami apie žaliąją ekonomiką bandome įtikti Briuseliui, tačiau realybėje elgiamės priešingai. Anot Lietuvos banko ekonomisto Raimondo Kuodžio, nesugebame netgi greičio kelyje Vilnius–Kaunas sumažinti, nors protingos šalys jau tai daro, siekdamos sumažinti taršą.

Jis primena, kad pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos būtina ne tik dėl klimato kaitos, rečiau minimas motyvas yra pragmatiškesnis, tad galėtų įtikinti net skeptikus – po maždaug dešimtmečio pasaulis atsidurs ant stataus energetinės grąžos skardžio.


LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas R. Kuodis turėjo pastabų dėl kitų metų biudžeto projektą supančių diskusijų, paprieštaravo ir kolegai ekonomistui Nerijui Mačiuliui, o daugiausia kritikos atseikėjo politikams. Pasak R. Kuodžio, „joks sveiko proto ekonomistas“ neprieštarautų biudžeto deficitui pandemijos veikiamos ekonomikos laikmečiu, tačiau visuomet kreiptinas dėmesys į „deficito sudėtį“.

Joks sveiko proto ekonomistas neprieštarautų biudžeto deficitui pandemijos veikiamos ekonomikos laikmečiu, tačiau visuomet kreiptinas dėmesys į „deficito sudėtį“.

„Daug šalių netgi turi ir fiskalines taisykles, kurios leidžia turėti biudžeto deficitą, į jį ramiau žiūrima, jeigu tie skolinti pinigai investuojami. Ekonomistai nemėgsta žiūrėti į vieną balanso pusę, t. y. kiek šalis kam nors skolinga, kaip ir namų ūkyje žiūrime ne tik į tai, kiek ir kam skolingi, bet ir kas toje kitoje balanso pusėje – ar tai yra koks nors turtas, pavyzdžiui, būstas ir panašiai. Lygiai taip ir valstybės lygmenyje turime turėti vaizdą, kur tie pinigai, kas už juos sukurta prasmingo, ar jie tiesiog išdalinti populizmo vedamų politikų kažkokiems vienalaikiams dalykams“, – LRT RADIJUI sakė R. Kuodis, ypač kritikavęs 13-os pensijos idėją.

Politikų bandymas prisiskirti sau nuopelnus, esą ši krizė valdoma gerokai geriau nei 2008–2009 m. būtent jų pastangomis, yra nesąžiningas, sako R. Kuodis.

„Politikai lyginasi, kas buvo prieš keliolika metų per didžiąją finansų krizę ir kas yra dabar. Bando pateikti, kad mes kažką čia padarėme ir dabar skolinamės gerokai pigiau. Tas „kažką padarėme“ yra ne politikų, o centrinių bankų nuopelnas, jie padeda vyriausybėms šiuo metu laikydami palūkanas ties nuliu ar netgi neigiamas ir gelbėdami tas vyriausybes, kurių Europos Sąjungos sutartys šiaip neleidžia gelbėti“, – teigia ekonomistas.

R. Kuodis nesutinka su banko „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu, esą į pandemiją reaguojantis pasaulis ir jo ekonominė logika yra neaprašyti „jokiuose ekonomikos vadovėliuose“.

„Ponas Mačiulis nėra teisus, vadovėliai apie tai, kas vyksta dabar, yra parašyti, ir labai seniai. Lietuvoje gal niekas negirdėjęs apie Abbą Lernerį ir jo funkcinių finansų doktriną, kuri buvo suformuota Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jis sakė, kad taip, valstybė gali laisviau lįsti į skolas, turėti deficitą, jeigu pasiekė aukštesnio lygio tikslą – visišką užimtumą. Deja, iš šių vadovėlių niekas nedėsto šiais laikais, dominuoja neoliberalios, neoklasikinės doktrinos.

Vadovėlių yra, klausimas, kaip politikai juos skaito. Nes protingam politikui tokia funkcinių finansų doktrina, sustatanti viską į vietas, kai aukštesnis tikslas – užimtumas, o biudžetas, skola – tik išvestinės priemonės tam pasiekti, labai padėtų. Klausimas, kiek mes turime protingų politikų, kurie nebūtų valdomi polittechnologų ir bandymų apeliuoti į žemiausius menkai informuotų rinkėjų jausmus kalbant apie 13-as pensijas ir taip toliau“, – „Svarbiame pokalbyje“ sakė R. Kuodis.

„Pseudožalioji politika“

Investicijų ekonomikos skatinimui gairės, pavadintos Ateities ekonomikos DNR planu, pašnekovo vertinimu, veikiau yra „greitai sumestas“ dokumentas. Viena iš penkių jo dalių akcentuoja atsinaujinančios energetikos investicijų poreikį, o tai svarbu, sako R. Kuodis, tačiau jis pasigenda, kad veiksmai atitiktų deklaracijas.

„Pavyzdžiui, protingos šalys pradeda mažinti greičio limitą autostradose, suprasdamos, kaip tai yra „nežalia“. Nes atsimename iš fizikos, kad kuro sąnaudos yra greičio kvadrato funkcija – didėjant greičiui, jos didėja ne tiesiškai.

Ką mes matome kelyje Vilnius–Kaunas? Greitis didinamas, kišami pinigai į asfaltą, viadukėlius, dar kažką, kad greitis būtų padidintas. Tai yra antižalioji investicija. Arba biodyzelino gamyba iš maisto – dar vienas puikus pavyzdys. Šis procesas nei žaliasis, nei ką. Jis palaikomas iš išsimuštų subsidijų, prisidengiant žalumo vėliava, bet realiai tai yra procesas, kai barelis naftos pakeičiamas kitu bareliu naftos. Procesas atrodo net ekonomiškai nelogiškas.

Sakoma, kad atominės elektrinės yra žaliosios. Kai pasižiūri į visą 14-os stadijų ciklą per atominės elektrinės gyvavimą, matai, kad tai yra tas pats, kas deginti dujas. Nes krūva energijos išleidžiama procesui paruošti, atliekoms laidoti ir proceso priežiūrai“, – vardijo R. Kuodis.

Pastabų ekonomistas turėjo ir vienam didžiausių pastarojo meto Lietuvos žaliosios energetikos projektų – vėjo jėgainių parkui Baltijos jūroje. Beveik 30 km nuo Šventosios kranto atsirasiantis parkas turėtų būti baigtas iki 2030 metų. Pagal numatomą galingumą, parkas per metus galėtų pagaminti beveik ketvirtadalį Lietuvoje per tą patį laiką suvartojamos elektros.

„Kokio velnio lįsti į jūrą? Sausumoje statyti parkus yra vos ne tris kartus pigiau. Lyg Lietuvoje žemės trūktų, kai mes piktžolėmis krūvas jos apleidę. Tai yra pseudožalumas, jį reikia vertinti per kaštų ir naudos, per biofizinės ekonomikos pusę, bet politikams tai yra per sunkus uždavinys“, – svarstė R. Kuodis.

Žaliosios energetikos ir ją remiančių politikų pasauliui reikia dėl dviejų priežasčių, ir nors dažniau kalbama apie klimato kaitą, kita – mažėjančios energetinės grąžos – problema yra ne mažiau svarbi, atkreipia dėmesį ekonomistas.

Kokio velnio lįsti į jūrą? Sausumoje statyti parkus yra vos ne tris kartus pigiau. Lyg Lietuvoje žemės trūktų, kai mes piktžolėmis krūvas jos apleidę. Tai yra pseudožalumas.

„Įsivaizduokime, kad įbedate pagalį į lauką ir ištrykšta nafta. Energetinė šito pagalio įbedimo grąža yra didelė, nes sunaudojote mažai energijos, kad išgautumėte jos daug. Pasaulis eina tuo keliu, kad esami iškastinio kuro telkiniai nesibaigia, bet jų tiesiog nebeapsimokės eksploatuoti, nes tam reikės labai daug energijos.

Mes ir dabar tai matome: sausumoje daugiau ar mažiau esame išžvalgę, kompanijos lenda į vandenynus, daro gilius gręžinius arba imasi hidraulinio skaldymo. Mums reikia rūpintis, energetikai rodo mums, kad po maždaug 10 metų energetikos sektoriuje bus didelis energetinės grąžos skardis. Kitaip tariant, dėl to mūsų gyvenimo standartai gali kristi gana dramatiškai, nes mums vis daugiau pastangų reikės, kad išgautume energiją, kurią išgauname dabar. Dėl šios priežasties žaliųjų investicijų reikia staigiai ir daug“, – kalbėjo R. Kuodis.

Visas pokalbis su R. Kuodžiu – LRT RADIJO laidos įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt