Verslas

2020.10.23 10:33

NT rinka nestoja: gyventojai ir toliau tyliai investuoja į būstą, o sumažėjus butų pardavimams, žvilgsniai nukrypo į namus

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.23 10:33

Pandemija lietuvių poreikio investuoti į nekilnojamąjį turtą nenumalšino – investicijoms įsigytų butų kiekiai šiemet augo. Registrų centro analitikai taip pat pastebi, kad bendrai sumažėjus butų pardavimams, pirkėjai vis dažniau rinkosi gyvenamuosius namus.

Penktadienį Registrų centro rengtoje nuotolinėje spaudos konferencije buvo pristatytos per šiuos metus užfiksuotos nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijos, apžvelgtos investicijos į NT ir būsto kainų pokyčiai.

Gyvenamųjų namų rinka augo

Registrų centro duomenų analitiko Pauliaus Rudzkio teigimu, šie metai buvo permainingi: „Metų pradžia buvo aktyvi, po to prasidėjo karantinas ir sandorių skaičius krito, vasarą rinka atsitiesė, o vasaros antroje pusėje ir rudenį jau matėme panašius ar net viršijančius 2019 metų skaičius.“

Vasaros antroje pusėje ir rudenį jau matėme panašius ar net viršijančius 2019 metų skaičius.

Registrų centro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių. Palyginti su 2019 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, butų pardavimai šalyje sumažėjo 13 proc.

„Pavasarį sandorių skaičius kelis mėnesius mažėjo, tačiau vėliau pamatėme, kad tas nuosmukis neužsitęsė ir pastaraisiais mėnesiais visoje šalyje stebime tokius butų pardavimų kiekius, kuriuos buvome įpratę matyti praėjusiais metais.

Pasak P. Rudzkio, gyvenamųjų namų rinka ūgtelėjo 2 proc.: „Čia išsiskiria Vilniaus regionas su 25 proc. augimu, tačiau be Vilniaus gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą demonstravo ir tokios savivaldybės kaip Molėtai, Trakai, Ukmergė, Anykščiai. Gyvenamųjų namų rinka šiemet tikrai buvo aktyvi.“

„Namų rinkoje matėme kiek kitokį vaizdą – nors pavasarį taip pat buvo pasiektas žemiausias taškas, tačiau netrukus rinka atsigavo, sandorių kiekis nuosekliai augo ir nuo vasaros vidurio kiekvieną mėnesį įregistruotų namų sandorių skaičius yra didžiausias per keletą metų“, – teigia P. Rudzkis.

Anot P. Rudzkio vidutinės būsto kainos sostinėje augo: „Beveik visose kategorijose fiksuojamas augimas. Vilniuje senos statybos butai augo 5,5 proc., naujos statybos – 20 proc.

Aktyviai investuoja į NT

Kaip nurodo Registrų centras, šių metų pavasarį padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities nesumažino lietuvių noro investuoti.

„Lietuvių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą neišblėso. Žvelgdami į investicijoms patrauklias vietas galima išskirti centrines didžiųjų miestų teritorijas, kur pirkėjai galbūt mato didžiausią galimą savo investicijų grąžą“, – kalba P. Rudzkis.

Vilniuje šiemet prie investicinių butų sandorių būtų galima priskirti beveik 1,2 tūkst. butų (vos 1 proc. mažiau nei prieš metus), Kaune – beveik 700, arba 4 proc. daugiau nei pernai per tris ketvirčius.

Investicinių butų sandorių dalis nuo bendro butų sandorių kiekio Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nesusitraukė ir net augo. Štai maždaug kas penktas buto sandoris galėtų būti laikomas investiciniu.

„Vilniuje investicinių butų sandorių skaičius beveik nepasikeitė, lyginant su 2019 metų sandorių skaičiumi. Kaune matome netgi nedidelį augimą ir tik Klaipėdoje sandorių skaičius susitraukė beveik penktadaliu, tačiau, lyginant su bendru sandorių skaičiaus kritimu, investicinių butų sandorių skaičius traukėsi mažiau.

Lietuvių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą neišblėso.

Tas gana aiškiai atsispindi žvelgiant į sandorių struktūrą, t.y. kokia dalis investicinių sandorių yra lyginant su bendru sandorių skaičiumi. Matyti, kad kas penktą sandorį galima vadinti investiciniu, ir šis santykinis dydis visose trijose savivaldybėse didėjo nuo 1 iki 3 procentinių punktų“, – aiškina P. Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, butus investicijai dažniau perka vaikus auginančios šeimos, o tarp nesusituokusiųjų dažniausi atvejai, kai investicinį butą nusipirko išsiskyrusi moteris, auginanti du vaikus. Tuo metu tipinis investuotojas vyras šiemet buvo 30–39 metų amžiaus nevedęs ir vaikų neturintis vyras.

„Tarp investicinių butų pirkėjų dominuoja šeimos. Tipinė šeima – nuo 40 iki 59 metų amžiaus šeima su dviem vaikais. Tarp nesusituokusių asmenų dominuoja moterys. Tipinė pirkėja – nuo 40 iki 59 amžiaus moteris, išsiskyrusi ir su dviem vaikais. Investuotojo vyro paveikslas yra kitoks: jis nuo 30 iki 39 metų amžiaus ir neturintis vaikų“, – pažymi P. Rudzkis.

Kaip pastebi analitikas, šiemet matomos kiek kitokios tendencijos – didesnę dalį sandorių sudaro nesusituokę asmenys, o tipiniai pirkėjai yra 18–29 metų merginos ir vaikinai be vaikų.

Kaip teigia Registrų centro analitikas, investiciniai butų sandoriai Vilniuje koncentruojasi Naujamiesčio-Senamiesčio, Šnipiškių-Žirmūnų seniūnijose.

Būstams išleišta 1,6 mlrd. eurų

Analitikas nurodo, kad per tris šių metų ketvirčius iš visto butams ir gyvenamiesiems namams Lietuvoje išleista beveik 1,6 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Būsto sandoriai buvo suskirstyti pagal tai, ar pirkėjai juos įsigijo nuosavomis lėšomis, ar skolintomis, įkeisdami turtą Hipotekos registre.

„2016–2019 metais skolintomis lėšomis buvo sudaroma apie 40 proc. butų ir namų sandorių. Vis dėlto, šiemet pamatėme, kad skolintų lėšų dalis vėl sumažėjo iki 36 proc., o nuosavomis lėšomis 2020-aisiais buvo sudaryta du trečdaliai būsto sandorių. [...] Šiais metais iš trijų butų maždaug du yra perkami už nuosavas lėšas“, – pažymi P. Rudzkis.

Apžvelgdamas, kokie butai yra perkami, P. Rudzkis pastebi, kad paprastai perkamas senos statybos, 40–50 kv. metrų ploto butas. Tuo metu tipinis investicinis butas taip pat yra senos statybos, 30–50 kv. metrų ploto ir esantis centrinėje miesto dalyje ar nedaug nuo jos nutolęs.

2020-ų metų spalio 1 d, bent po 1 butą Lietuvoje turėjo apie 820 tūkst. namų ūkių. Nors per pastaruosius trejus metus šis skaičius šiek tiek ūgtelėjo, tačiau kur kas labiau išaugo skaičius namų ūkių, turinčių po du, tris, keturis ir daugiau butų. Po du butus šalyje šiuo metu turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 5 proc. daugiau nei prieš trejus metus, po tris butus – 24 tūkst. namų ūkių (13 proc. daugiau), po keturis butus – 4 tūkst. namų ūkių (21 proc. daugiau), po penkis ar daugiau butų – 1,3 tūkst. namų ūkių (30 proc. daugiau).