Verslas

2020.10.22 20:41

Nauji ribojimai, dalis verslų skendi skolose, o profsąjungų vadovė kelia klausimą – kas bus sausį, jei virusas plėsis?

Irma Janauskaitė, Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.22 20:41

Darbdavių teigimu, verslo skolos valstybei jau perkopė milijardą eurų ir naujo pandemijos smūgio jie neatlaikytų. O visapusiškos dosnios valdžios paramos, kaip buvo per karantiną, šįkart kol kas nėra. Dalis įmonių dėl naujo ribojimo su valstybe žada bylinėtis.

Klientų net savaitgalį – pelningiausiu metu – dabar triskart mažiau nei tada, kai pasaulis nežinojo koronaviruso. O nuo pirmadienio – nauji reikalavimai: lankytojų registracija, darbas tik iki vidurnakčio. Vieno šalies baro valdytojas sako, verslas šokiruotas, nes pats siūlo atėjusiųjų registraciją, paisė atstumo, kitokių reikalavimų, kad galėtų dirbti, o žmonės būtų saugūs. Bet Vyriausybė vis tiek smogė darbo laiko ribojimu.

„Kaip perkūnas iš giedro dangaus. Paimta bet kokia valanda. Realiai nėra jokio skirtumo ir nėra jokių duomenų, kad vakare po 10 ar po 12 valandos kažkaip to plitimo viruso būtų daugiau“, – teigia „Brandfood“ vadovas Saulius Galdikas.

Verslas naujo pandemijos smūgio neatlaikytų – kai kurie žada bylinėtis

Naktiniams barams ir klubams atstovaujantis aljansas svarsto su valstybe ginčytis teisme.

„Taikomas neproporcingas ribojimas mums, kaip verslo šakai. Nes mus išskyrė iš visų. Ir, be to, priminsiu, esam tie, kurie turim bene griežčiausias veikimo taisykles. Vis tiek atsirado dar papildomas ribojimas, kuris kai kuriuos greičiausiai privers ir užsidaryti“, – sako S. Galdikas.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pažymėjo – esą ieškoma pusiausvyros tarp žmonių sveikatos ir verslininkų interesų.

„Esam teisinė valstybė ir kiekvienas žmogus, verslo grupė, jeigu mano, kad yra teisėti pažeisti interesai, tokią teisę turi, tai vertinu kaip labai normalią praktiką. Turim ieškoti balanso tarp verslo intereso ir visuomenės gyvybės ir sveikatos“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Mokesčių inspekcija įmonėms ir savarankiškai dirbantiems žmonėms vien dėl karantino atidėjusi daugiau nei 700 mln. eurų mokesčių. „Sodra“ – daugiau nei 200 mln.

Pridėjus kitokias verslo skolas, bendra jų suma jau perkopė milijardą eurų. Skolose skendi beveik 50 tūkst. įmonių ir 70 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų.

„Dabar lyg ir kalba, „išeikite dirbti online, nuotoliniu būdu“. Ką tai reiškia? Tai darbdaviai, tiek darbuotojai turi aiškiai žinoti, ar bus kompensacijos už tai, kas turi tai daryti, ar galima skelbti prastovas“, – problemas vardija Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

Subsidijos už į prastovas išleistus darbuotojus numatytos, kol ekstremalioji situacija. Bet išmokos individualiai besiverčiantiems žmonėms baigėsi ir atnaujinti jų neketinama. Nenumatyta ir leisti atidėti įmokų „Sodrai“ mokėjimo.

„Sodros“ įmokos yra susijusios su išmokom. Tai tokiu atveju kažkas turi įnešti tam, kad tas išmokas mokėtume. Jeigu kavinės, restoranai skelbia prastovas, tai jie gauna išmokas su „Sodros“ įmokomis. Tai tokiu atveju iš esmės ir valstybė padengia įmokas. Tai sakyti, kad visiškai palieka be pajamų, tikrai nėra tiesa“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Ligos išmokos už nesergančius vaikus iki ketvirtos klasės numatytos tik tose vietovėse, kuriose karantinas, jeigu ten bus pereita prie visuotinio nuotolinio mokymo.

Profsąjungų vadovė sako, kad didžiausias klausimas, kas bus sausį, jei virusas plėsis – ar darbdaviai ir darbuotojai neliks be finansinės pagalbos. Nuolaidų naujai valdžiai esą negalima daryti, nes politikai jau turėjo būti pasidarę namų darbus ir iškart žinoti, kaip toliau valdyti situaciją.