Verslas

2020.10.23 05:30

Pandemijos akivaizdoje – nerimas dėl vaikus auginančių šeimų: skurdo rizika gali pastūmėti net į emigraciją

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.23 05:30

Kadangi pensijos pamažu kyla, didelio skurdo augimo šiemet ekonomistai neįžvelgia, tačiau nėra tokie užtikrinti dėl kitų metų. Anot jų, išlieka rizika, kad skurdas labiausiai didės tarp jaunų šeimų, kurioms, jų manymu, šiuo metu skiriamas per menkas dėmesys.

„Vienareikšmiškai per mažai remiame jaunas šeimas. Ir ne tik dėl vartojimo, o ir apskritai reikia spręsti demografinę problemą: skatinti vaikų gimimą, duoti dideles preferencijas, taikyti kitokius mokesčius, jei turima daugiau vaikų“, – sako ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis.

Statistikų prognozės gana neigiamos

Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2019 metais šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018-aisiais, sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2019 metais siekė 7,7 proc., palyginti su 2018-aisiais, jis sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 2019 metais apie 215 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Apie didėsiantį skurdą pasaulyje neseniai paskelbė ir Pasaulio bankas. Anot banko, iki 115 mln. žmonių šiemet gali būti įstumti į skurdą dėl ekonominio nuosmukio, sukelto COVID-19 pandemijos.

Pandemija Lietuvą paveikė mažiau

Tačiau, „Luminor“ vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, turint omenyje, kad paprastai žemiau skurdo ribos Lietuvoje yra pensininkai, šiemet pensijos kilo beveik 9 proc., o ir kitais metais jas žadama indeksuoti 7,6 proc., bendras skurdo rodiklis šalyje, priešingai, turėtų sumažėti.

„Didžiausią gyventojų dalį žemiau skurdo ribos sudarė būtent pensinio amžiaus žmonės. Kadangi pensijos sparčiai auga, kitais metais planuojama jų indeksacija, o bendras pajamų lygis taip greitai neauga, pensinio amžiaus žmonių, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, bus mažiau ir to pakaks, kad būtų pagerintas bendras skurdo rodiklis“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Ekonomistė Ieva Valeškaitė taip pat sako, kad pandemija Lietuvą paveikė šiek tiek mažiau nei kitas Europos šalis. Nors, anot pašnekovės, situacija gali blogėti ir Lietuvoje, palyginti su tuo, kokią niūrią prognozę Pasaulio bankas piešia kitoms šalims, mūsų kritimas, tikėtina, nebūtų toks didelis.

Didžiausias iššūkis – skurdas tarp vaikus auginančių šeimų

Kadangi pensinio amžiaus žmonių pajamos kils, o dirbančių gyventojų atlyginimai, tikėtina, dėl ekonomikos neapibrėžtumo kol kas išliks tokie patys, Ž. Maurico aiškinimu, Lietuvos statistika išsiskirs iš kitų. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties skurdo rizika gali išaugti tarp dirbančių asmenų.

Šiuo metu jautriausia ir pažeidžiamiausia visuomenės grupė yra vaikus auginančios šeimos.

„Netekus darbo ir ypač pasibaigus kitoms iniciatyvoms, kurios padeda išlaikyti pajamų lygį, šių asmenų pajamos, ypač kitais metais, gali žymiai sumažėti, todėl jie panirs po skurdo rizikos riba.

Šiuo metu jautriausia ir pažeidžiamiausia visuomenės grupė yra vaikus auginančios šeimos. Jeigu vienas ar net abu (tėvai – LRT.lt) netenka darbo arba jų pajamos žymiai sumažėja, atsiranda didelė grėsmė. Čia bus didžiausias iššūkis. Šiuo metu šie asmenys lyg ir nėra prioritetas, prioritetas yra pensininkai, todėl manau, kad ypač kitais metais kalbėsime apie kiek kitokį skurdą“, – akcentuoja Ž. Mauricas.

I. Valeškaitė sutinka, kad pandemija labiausiai smogė dirbantiems žmonėms, kurių nemaža dalis buvo atleisti ar priversti eiti į prastovas, bet aiškina, jog skurdo lygis šalyje priklauso nuo žemų pensijų, kurių šiuo atveju pandemija nepaveikė.

Vis dėlto, keliant pensijas, I. Valeškaitės nuomone, nereikėtų pradėti gyventi ne pagal pensijų fondo galimybes ir skirti daugiau dėmesio dirbančiai visuomenei.

„Jeigu pažiūrėsime į planus pensijas didinti 7 proc., išeina, kad pensininkų pajamos artėjančiais metais didės ne lėčiau nei darbo užmokestis, todėl jų skurdas neturėtų didėti.

Kalbant apie jaunas šeimas, gali nutikti įvairiai. [...] Reikėtų galvoti apie paramą šeimoms, kad ir per NPD didinimą, ko, deja, atsisakome siekdami paremti šeimas, kuriose tėvai nedirba. Buvo įvesti universalūs vaiko pinigai, bet juos dabar gauna ir dirbantys, ir nedirbantys asmenys, todėl reikėtų galvoti apie pajamų dydžius būtent dirbantiems tėvams“, – akcentuoja ekonomistė.

Skurdo rizikos epicentras persikels nuo senyvo amžiaus žmonių prie jaunesnių gyventojų, ypač šeimų, auginančių mažus vaikus, ir jaunimo, kuris šiuo atveju gali pasirinkti emigraciją.

Emigracija gali vėl suaktyvėti

Dėl to, kad į skurdą gali panirti vis daugiau jaunų žmonių, ekonomistas Ž. Maurias tvirtina įžvelgiantis ir augančios emigracijos riziką.

„Skurdo rizikos epicentras persikels nuo senyvo amžiaus žmonių prie jaunesnių gyventojų, ypač šeimų, auginančių mažus vaikus, ir jaunimo, kuris šiuo atveju gali pasirinkti emigraciją. [...]

Jeigu kitais metais matysime emigracijos bangą, tarkime, 20–30 tūkst. žmonių emigruos, kas yra gana realus scenarijus, jei turėsime antrą bangą ir prarasime ekonomikos inerciją, tada prisivirsime košės ateičiai. Iš ko bus keliamos pensijos, jei išvažiuos dirbantys asmenys? [...] Lietuva visada turi emigracijos iššūkį“, – perspėja Ž. Mauricas.

I. Valeškaitė mano, kad emigracijos mastas kitais metais priklausys ir nuo bendros pandeminės situacijos pasaulyje.

„Kalbant apie emigracijos tendencijas, turbūt labai svarbu pabrėžti, kokia situacija bus sveikatos fronte. Jeigu ji bus bloga tose kryptyse, kur lietuviai tradiciškai važiuodavo, tos jaunos šeimos gali atsidurti tarp kūjo ir priekalo, nes gali būti, jog Lietuvoje pajamos neaugs taip sparčiai, kaip norėtųsi, tačiau nebus kur išvykti“, – sako I. Valeškaitė.

Ekonomistas prof. R. Rudzkis sako problemų dėl galimos jaunų žmonių emigracijos artimiausiu metu neįžvelgiantis. Jo aiškinimu, dėl pasaulyje prastėjančios koronaviruso padėties gyventojams tiesiog nėra kur išvykti.

Žinoma, turi būti balansas tarp paramos pensininkams ir jaunoms šeimoms. Reikia spręsti demografines problemas ir remti jaunus žmones.

Per mažai dėmesio šeimoms

Vis dėlto profesorius teigia sutinkantis, kad būtina remti jaunas šeimas, o ypač dėl gilėjančios demografinės krizės.

„Žinoma, turi būti balansas tarp paramos pensininkams ir jaunoms šeimoms. Reikia spręsti demografines problemas ir remti jaunus žmones.

Vis dėlto lazda turi du galus: kai jaunam žmogui duodama per daug pinigų, jis atgrasomas nuo darbo. Viena vertus, yra grėsmė, kad žmogus išvažiuos, kita vertus, davus dideles bazines pajamas, kai jis dar, sakykime, turi mažą vaiką ir apskritai didelį krūvį, kurių velnių dar eiti į darbą?“ – kalba R. Rudzkis.

R. Rudzkis sutinka, kad jaunoms šeimoms skiriama per mažai dėmesio, bet turi paaiškinimą, kodėl šiuo metu daugiausia orientuojamasi į pensininkus.

„Taip, jaunas žmogus gali emigruoti, bet gali ir nenorėti dirbti, o tam, kad skiriami pinigai, sakykime, tie 200 eurų, kuo greičiau patektų į vartojimą, pensininkas yra tiesiausias kelias. [...]

Žinoma, kraštutinumų neturi būti. Vienareikšmiškai per mažai remiame jaunas šeimas. Ir ne tik dėl vartojimo, apskritai reikia spręsti demografinę problemą: skatinti vaikų gimimą, duoti dideles preferencijas, taikyti kitokius mokesčius, jei turima daugiau vaikų“, – aiškina R. Rudzkis.

Pensijomis kasamės duobę?

Ž. Maurico manymu, pensijų atžvilgiu mėgindama vytis Europos Sąjungą (ES) ir nekreipdama dėmesio į kitus aspektus Lietuva gali išsikasti duobę.

„Įmonės, kurios ateina investuoti, žiūri į valstybės fiskalinį tvarumą, ypač į pensijas, nes pensijų sistemos nemažoje dalyje šalių šiuo metu nėra tvarios, ypač Vakarų Europoje. Lietuva lyginasi į ES vidurkį, kuris nėra tvarus, tai kokį mes vidurkį vejamės, aš nelabai suprantu. [...]

Pavyzdžiui, Norvegija, Nyderlandai, Šveicarija jau dabar skiria mažiau lėšų pensijoms nuo BVP iš valstybės biudžeto nei Lietuva. Tos šalys turi pensijų kaupimo sistemas nuo seno ir valstybės biudžetui gyventojų senėjimas nekainuoja tiek daug, kiek, tarkime, Italijai, Graikijai. Šalių pensijų sistemos, kurios braška ir yra priklausomos nuo „Sodros“, gali paskui save nusitempti visus viešuosius finansus ir valstybę. Mes tokios skylės neturime, bet patys ją kuriame“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Nors Ž. Mauricas realių skurdo grėsmės ženklų kol kas neįžvelgia, ragina išlaidaujant neperlenkti lazdos.

„Kol kas neturime stipraus ekonominio kritimo, biudžeto pajamų krizės, tik išlaidų krizę, bet tą apetitą, manau, tikrai reikėtų šiek tiek apkarpyti. Manau, ir pensininkai turbūt per daug nesupyktų, jeigu (pensijų – LRT.lt) kėlimas būtų planuotas 50 proc. nuo sausio 1-osios, 50 proc. nuo liepos 1-osios. Mes turime antrą koronaviruso bangą, tačiau atrodo, kad visi užsimerkė“ , – stebisi ekonomistas.

Mes turime antrą koronaviruso bangą, tačiau atrodo, kad visi užsimerkė.

Šalies laukia iššūkiai

Apibendrindamas Ž. Mauricas pabrėžia: kadangi šiemet pajamų nelygybė mažės, sumažės ir skurdo lygis. Vis dėlto kitais metais kiek prastesnio scenarijaus rizika išlieka.

„Visose šalyse, kurios taiko masinės ekonomikos skatinimo programas, pajamų nelygybė ir skurdas šiais metais sumažės. Yra rizika, kad kitais metais išaugs, nes programas nutraukus, o nedarbo lygiui išlikus aukštam dalis gyventojų visa apimtimi pajus ekonomikos sulėtėjimą. Ypač tie žmonės, kurie dirba sunkiai atsigaunančiuose sektoriuose. [...] Gali būti, kad kitais metais (pajamų nelygybė – LRT.lt) pradės augti išsivysčiusiose šalyse, kas yra didžiulis iššūkis ir Lietuvai, kad nedarbo lygis ir skurdas neišaugtų“, – aiškina Ž. Mauricas.

Gali trūkti lėšų kitiems svarbiems dalykams – jaunimui, šeimoms su vaikais.

Ekonomistas neabejoja, kad vidaus vartojimas turi būti tik didinamas, tačiau mano, kad apžiota gali būti per daug.

„Dėl to gali trūkti lėšų kitiems svarbiems dalykams – jaunimui, šeimoms su vaikais. Jeigu jie matys, kad finansinė situacija greitu metu negerės, parama mažėja, pradedama kalbėti apie tam tikrą diržų veržimąsi, gali pasirinkti emigraciją. Tada mūsų pensininkų niekas neišgelbės“, – perspėja Ž. Mauricas.

Nors dabartinė makroekonominė statistika, anot R. Rudzkio, nerimo nekelia, jis taip pat sako, jog tai nereiškia, kad situacija nepasikeis.

„Jeigu vietoj ekonomikos atsigavimo kitais metais gausime dar vieną nuosmukį Europos Sąjungoje, tada ir Lietuvai bus riesta. Lietuva yra labai orientuota į eksportą, tad jei mūsų eksporto rinkos kris, situacija bus kita“, – teigia ekonomistas.