Verslas

2020.10.21 16:58

Barų ir naktinių klubų savininkai jaučiasi apgauti: apribojimas mums reiškia, kad nuo pirmadienio užsidarome

Gabrielė Sagaitytė, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.10.21 16:58

Vertindami Vyriausybės sprendimą trumpinti maitinimo įstaigų darbo laiką iki 24 valandos, verslininkai neslepia apmaudo ir tikina, kad su jais tartasi nebuvo, o ir apie naujoves šie sužinoję tik iš žurnalistų.

„Galiu pasakyti, kad reakcija netgi tragiška. Vilniaus gatvėje mes dabar turime keturis barus. Tai mums reiškia visišką uždarymą“, – naujienų portalui LRT.lt sako naktinių barų „Sanatorija“, „Bardakas“ ir „Dirigentai“ vadovas Matas Puodžiūnas.

„Jau dabar visi balansuojame ant nuostolių ribos. Žmonių srautas gerokai mažesnis, o šis sprendimas jį dar labiau sumažins, todėl viskas labai neapibrėžta. Nežinome, ką sakyti darbuotojams, ar dirbant iki 24 valandos išvis apsimoka dirbti“, – LRT.lt komentuoja Vilniaus barų „Piano Man“, „Gringo“, „Alchemikas“ bendraturtis, „The Bubbles. Champagneria“ įkūrėjas Saulius Galdikas.

Nusprendė trumpinti darbo laiką

Siekdama suvaldyti COVID-19 plitimą, trečiadienį Vyriausybė pritarė griežtesniems ribojimams, jie bus taikomi šalies mastu.

Taigi jau nuo pirmadienio laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktuose bus privaloma užtikrinti klientų registraciją.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu pripažino, kad su verslo atstovais nauji ribojimai aptarti nebuvo.

„Papildomo derinimo nebuvo. Mes esame ne kartą girdėję verslo nuomonę. Jų manymu, jie viską gali užtikrinti. Deja, bet gyvenimas rodo kitą situaciją“, – sakė A. Veryga.

Operacijų vadovo aiškinimu, maitinimo įstaigų darbo laikas trumpinamas iki vidurnakčio atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką.

„Vyriausybė nusprendė, kad tokį laiką nustatyti. 24 valanda, manau, tikrai yra pakankamas laikas žmonėms, kurie ateina ne į naktinį klubą, bet ateina į restoraną tiesiog pavakarieniauti, pavalgyti, pabūti su savo artimaisiais. Toks laikas, matyt, yra logiškas. Juo labiau kad kai kurios kitos šalys panašų laiką yra nusistačiusios“, – žurnalistams sakė Sveikatos apsaugos ministras.

Reiškia visišką uždarymą

Vienas iš kelių sostinės Senamiesčio barų savininkų Matas Puodžiūnas LRT.lt tvirtina tik iš naujienų portalų sužinojęs apie paskelbtus laiko ribojimus.

„Vienas iš barų nuo 23 val. tik atsidaro. Kiti – 90 proc. visų pajamų gauname po vidurnakčio, nes tai yra naktiniai barai – tiek ir „Sanatorija“, ir „Bardakas“, ir dabar naujai startavęs projektas „Dirigentai“. Tai jis vienintelis, kadangi ten turime virtuvę, maisto, kažkiek gal laikysis. Dėl visų kitų vietų nėra galimybės dirbti“, – sako M. Puodžiūnas.

Jo teigimu, vos informacijai pasirodžius žiniasklaidoje, į jį kreipėsi darbuotojai, teiraudamiesi, ar jie vėl neteks darbų, kokie bus tolesni veiksmai.

M. Puodžiūnas neslepia – pasirašius memorandumą su Vilniaus miesto savivaldybe, įvykdžius 11 nurodytų punktų, jau buvo neįmanoma pelningai dirbti, tačiau tai bent leido išlaikyti darbuotojus.

„Šitas apribojimas mums reiškia tą patį, kad paskutinį savaitgalį atidirbame ir nuo pirmadienio užsidarome. Todėl dabar turiu didžiulį klausimą dėl darbuotojų. Jų yra 75 ir visi klausia, kas toliau. Neturiu jiems atsakymo, nes tik iš portalų sužinojau ir nesitikėjau, kad bus priimtas toks sprendimas. Atrodė, kad jau lyg ir suradome bendrą dialogą“, – kalbėjo M. Puodžiūnas.

Logiško paaiškinimo nemato

Vertindamas Vyriausybės sprendimą trumpinti barų, kavinių ir restoranų darbo laiką iki 24 valandos, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad tokia priemonė yra perteklinė.

„Ką mums liepia, tą mes ir darysime. Ką mes galime daugiau padaryti? Manome, kad ši priemonė yra perteklinė, tiesiog prisigalvojama: kur žmonės renkasi, ten uždaroma.

Mes imamės visų priemonių, kas yra liepta ir sutarta su (Vilniaus – LRT.lt) savivaldybe praėjusį savaitgalį. Pas mus židinių nėra ir jų naktiniame gyvenime taip ir nebuvo, o naktinius barus ir klubus vis tiek uždaro. Šiuo atveju mes galime tik piktintis ir ieškoti logiškų atsakymų, kurių nėra. Viskas paremta baime“, – piktinasi R. Pranka.

Papildomo derinimo nebuvo. Mes esame ne kartą girdėję verslo nuomonę. Jų manymu, jie viską gali užtikrinti. Deja, bet gyvenimas rodo kitą situaciją.

Sužinojęs apie trečiadienį Vyriausybės priimta sprendimą, S. Galdikas LRT.lt neslepia besijaučiantis apgautas.

„Jaučiamės apgauti, kito žodžio turbūt neparinksiu. Tokiu klausimu tikrai nebuvo tartasi, kaip tik iš ministro pusės buvo komunikuojama, kad yra savivaldybė, ji pati turėtų spręsti šiuos reikalus.

Mes drauge su savivaldybe ir NVSC tuos reikalus sprendėme. Vakar (antradienį – LRT.lt) dalyvavau gyvo eterio susirinkime su NVSC, dėliojome priemones, kaip tikrinsime darbuotojus, kad situacija būtų aiški. Tarėmės, derinome ir paskutinę minutę įtraukia tokį punktą, kuris kaip ir paneigia mūsų susitarimą ir prasmę“, – kalba S. Galdikas.

Nežino, kaip išgyvens

Nors maitinimo įstaigų darbo laikas ir trumpinamas, R. Pranka pastebi, kad apie jokias kompensacijas verslui nekalbama: „Niekas nepažadėta. Neaišku, kaip išgyvensime ir padengsime nuostolius, o jau esame uždaryti.“

Vilniuje įsikūrusio naktinio klubo „Opium“ vadovas Karolis Šlikas LRT.lt sako, kad nieko neliks kaip tik prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, tačiau jis taip pat teigia pasigendantis diskusijų apie kompensacijas.

„Man atrodo, kad savivaldybė puikiai tvarkėsi ir galėjo leisti jiems tai daryti bent savaitę ar dvi ir pasižiūrėti į rezultatus, o ne imti ir viską uždaryti. Mes pripratę prie mūsų valdžios“, – kalba K. Šlikas.

Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė nustebo išgirdusi, kad maitinimo įstaigų darbo laiką ketinama riboti. „Kokiems ribojimams? Kada? Čia nebent šiandien, nes vakar to nebuvo“, – stebėjosi restoranų atstovė.

Šiuo atveju mes galime tik piktintis ir ieškoti logiškų atsakymų, kurių nėra.

„Labai gaila, bet kiek kartų tarėmės ir kiek prašėme, kad tartųsi su mumis, tai penktadienį buvo suderinta vienokia situacija, o dabar, prieš šį posėdį, nebuvo suderinta visiškai. Tai mums yra naujiena. (...) Tai tikrai yra nepagarba ir nesiskaitymas. Sužinoti iš žurnalistų neatrodo labai solidu“, – teigė E. Šiškauskienė.

Populiarių Vilniaus barų bendraturtis S. Galdikas taip pat teigia pasigendantis aiškumo dėl pagalbos priemonių verslui.

„Jau kelias dienas kolegoms sakau, kad gal reikėtų sakyti tiesiai šviesiai: „Žmonės, jeigu jūs norite mus uždrausti, taip ir sakykite, kad nepersistenkite, nes vis tiek uždrausime.“ Tada mūsų klausimas, ar bus pagalbos priemonės. Jeigu jos būtų, galbūt kitaip reaguotume, o dabar jokio atsakymo ta tema nėra“, – tikina S. Galdikas.

Jaučiasi situacijos įkaitais

M. Puodžiūno teigimu, tokia situacija baro savininkus padarė įkaitais – nors karantinas nepaskelbtas ir teoriškai dirbti galima, praktiškai tai nėra įmanoma, nes didžioji dalis pajamų barus pasiekia būtent naktį.

Jis pabrėžia, kad tokioje situacijoje norėtųsi ir aiškumo, ir atsakymų iš Vyriausybės, kaip barams derėtų elgtis toliau, ar jiems bus skirtos subsidijos, kokios kitos pagalbos galima tikėtis.

„Norisi, kad būtų iš Vyriausybės kažkokie siūlymai, ką daryti su darbuotojais, nuomos mokesčiu. Dabar viską jie palieka atsakyti man, o aš neįsivaizduoju, ar bus subsidijos atlyginimams, ar bus kompensacija už nuomą. Kol nepaskelbtas karantinas, visi prašo viską sumokėti 100 proc. Norėtųsi bent jau išgirsti planą, kaip mums išsigelbėti iš tokių veiklos ribojimų“, – tvirtino M. Puodžiūnas.

Labiausiai kentės naktiniai klubai ir barai

Vis dėlto E. Šiškauskienė teigia, kad restoranams ir kavinėms laiko ribojimas nuo 7 val. iki 24 val. yra gana palankus – dauguma jų ir taip dirba šiomis valandomis.

„Mus, kaip restoranus, tai tenkina. Čia labiausiai kentės naktiniai barai. Man labai keista, nes dar penktadienį buvo palikta teisė savivaldybėms. Mes pasirašėme tokį dokumentą, kas laikysis kokių taisyklių, registruos lankytojų telefonus. (...) Tai mane truputį stebina, kad čia taip drastiškai pasikeitė“, – neslėpė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, restoranams saugumo laikytis daug paprasčiau, nes galima įrengti pertvaras, klientus sodinti prie kas antro staliuko. „Tikrai yra geras sprendimas nesutrumpinti iki 22 val., nes restoranų apyvartos ir taip yra nukritusios 40 proc., lyginant su vasara ir praėjusiais metais“, – atkreipė dėmesį E. Šiškauskienė.

Klientų registracija – ne naujovė

Reaguodamas į sprendimą restoranuose, kavinėse ir baruose taikyti privalomą lankytojų registraciją, R. Pranka tikina, jog ši praktika taikoma jau kurį laiką.

Tai tikrai yra nepagarba ir nesiskaitymas. Sužinoti iš žurnalistų neatrodo labai solidu.

„Jau ji (klientų registracija – LRT.lt) vyksta. Aš neturiu žodžių. Mes su savivaldybe privalomą registraciją vykdome nuo penktadienio. [...] Viskas paprasta: gali prisiregistruoti lape, yra programėlė, kur nuskenuoji, tavo telefono numeris saugomas 21 dieną ir t. t. Kiekvienas baras ir restoranas tai daro, kaip tik nori.

Pavyzdžiui, mūsų naudojama programėlė yra skirta telefonams. Jeigu yra židinys, galima paskambinti žmogui, kad jis izoliuotųsi ir atliktų testą. Viskas atliekama saugiai: žmogus sutinka (su taisyklėmis – LRT.lt) ir asmens duomenys apsaugomi“, – komentuoja R. Pranka.

K. Šlikas taip pat pabrėžia, kad lankytojų registracija klube taikoma jau nuo rugsėjo mėnesio: „Ateini į klubą ir privalai registruotis. Žmonės labai sąmoningai į tai žiūrėjo, visuomenė yra pasikeitusi.“

Manome, kad ši priemonė yra perteklinė.

Reaguodamas į sprendimą taikyti privalomą klientų registraciją, S. Galdikas neslepia, kad ji jam „kelia juoką“.

„Mes patys šią priemonę sugalvojome prieš mėnesį ar du. Tiesa, ji buvo rekomendacinio pobūdžio, bet nuo šios savaitės visiems, kurie pasirašė susitarimą su savivaldybe dalyvaujant NVSC, visi barai tai turi įsivedę. Dabar turbūt skelbsis, kad jie (Vyriausybė – LRT.lt) čia sugalvojo, bet iš esmės tai vyksta ir tokie dalykai tik kelia šypseną“, – kalba S. Galdikas.

E. Šiškauskienė neslepia, kad klientų registracija kelia klausimų, esą iš pradžių buvo tartasi dėl kitokių sąlygų. Vis dėlto, pasak jos, jeigu klientas atsisakys pateikti savo telefono numerį, jau yra aišku, jis į maitinimo įstaigą nebus įleidžiamas.

„Jis tiesiog negali būti, nes tai – jo paties saugumas. Bet matau, kad jau eina narių žinutės, jog reikia kalbėti su Sveikatos apsaugos ministerija ir klausti, kas yra ta tinkama registracija, nes mes kalbėjome, kad restoranuose nereikia registruoti visų svečių, o tik tuos, kurie užsisėdi ilgiau“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt