Verslas

2020.10.22 13:49

Sustoję daugiamilijoniniai projektai ir bendrovių skolos – statybininkų teigimu, akyliau vertinant užsienio bendroves to nebūtų

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.10.22 13:49

Lietuvos statybininkų asociacija teigia, kad atvejai, kai viešųjų pirkimų konkursą laimi nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų užsienio bendrovė, kartojasi reguliariai. Tarp tokių pavyzdžių – Gedimino kalno rekonstrukcija, Kauno stadiono statyba, didžiulius įsiskolinimus Lietuvos statybininkams už jau atliktus darbus paliko ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė statytoja, Lenkijos bendrovė „Rafako“. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės teigimu, problemos yra ne teisiniame reglamentavime, o kitur.


Anot statybininkų, pagrindinė problemų priežastis aiški – spragos viešųjų pirkimų teisės aktuose: mažiausios kainos kriterijus, standartizuotų sutarčių nebuvimas ir neįvertinimas, ar įmonė apskritai yra pajėgi atlikti darbus.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, neretas scenarijus, kai užsienio rangovas Lietuvoje registruoja filialą, jame įdarbina keletą asmenų, o darbams atlikti persamdo Lietuvos statybų bendroves, kurioms už atliktus darbus galiausiai ne visada sumokama.

„Nemažai objektų įgyvendinama skelbiant tarptautinius pirkimus. Užsienio bendrovės, aišku, seka, kokiose valstybėse kokie rangos konkursai skelbiami, turi atitinkamas rinkodaros schemas. Jeigu mato, kad skelbiamas didelis konkursas, kaip šiuo atveju – kogeneracinės jėgainės statyba, tikrai ne vienas rangovas nagrinėja galimybes dalyvauti. Mes, Statybininkų asociacija, siūlėme vertinti, ar tas rangovas turi darbuotojus specialiems darbams atlikti, ar moka atlyginimą, kuris yra ne mažesnis negu šakinis Lietuvoje, ar sutartys standartizuotos ir gina subrangovų teises atgauti pinigus ir turėti garantijas, kad su jais nebus neatsiskaityta“, – LRT RADIJUI sakė D. Gedvilas.

Šiandien įsiskolinimas asociacijos nariams siekia 7 mln. eurų, nedidelėms statybų bendrovėms, sako pašnekovas, „tai gali būti kritinė suma, sustabdanti verslą“.

Biokuro įrenginius statanti Lenkijos bendrovė „Rafako“ Lietuvos įmonėms liko skolinga per 1 mln. eurų. Kaip anksčiau skelbta, Vilniaus kogeneracinė jėgainė nutraukė sutartį su ja dėl restruktūrizacijos ir finansinio bei techninio nepajėgumo vykdyti darbus.

Visgi šis atvejis – ne iš tų, kai bendrovės patikimumas konkurso pradžioje ar pasirašant sutartį būtų kėlęs abejonių, sutinka D. Gedvilas.

„Sunku pasakyti, kaip „Rafako“ atėjo iki nemokumo ribos – gali būti tai dėl kitų projektų Lenkijoje, gali būti pandemijos pasekmės. Tai yra didelė bendrovė, perkančioji organizacija, matyt, tikėjosi, kad tokia bus pajėgi finansiškai ir fiziškai turės resursų tam. Lietuvoje generalinį rangovą galima patikrinti, valstybė mūsų yra nedidelė“, – sakė D. Gedvilas.

Tam antrina ir Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė. Ji primena, kad Lietuvos įmonės šiame konkurse apskritai nedalyvavo.

„Rafako“ atvejį reikėtų šiek tiek atskirti, tai vis dėlto yra stipri įmonė ir kelti reikalavimai (...) buvo pakankamai aukšti. Įmonė tikrai patikrinta, tuo metu ji buvo patikima, dėl to ir Lietuvos bendrovė, manau, ėjo į subrangą šiai įmonei. Nes objektas labai specifinis ir konkurencijos didelės nebuvo – iš viso tik du dalyviai, dvi užsienio kompanijos, kurios tarpusavyje konkuravo“, – LRT RADIJUI sakė ji.

Pasak J. Petkuvienės, kalbant apie nemokumo atvejus išskirti užsienio kompanijas nebūtų teisinga. Problemos, anot laikinosios VPT vadovės, yra ne teisinio reglamentavimo trūkumuose.

„Čia turbūt yra tai, apie ką kalbėjome su Statybininkų asociaciją ne kartą, perkančiosioms organizacijoms sakėme – negalima pradėti pirkimo, neturint realaus biudžeto. Dirbtinas sąmatų mažinimas yra vieša paslaptis. Kai taip vadinamose politinėse dalybose padalinama visiems pinigų, bet ne vienam neužtenka jų iki galo ir pradedamas pirkimas su biudžetu, kuris iš esmės yra stipriai per mažas tam objektui šiandien, o turime įvertinti, kad jis truks dar kokius tris metus, o kainos, natūralu, auga, tada dar sudėtingiau tampa jį įgyvendinti“, – kalbėjo J. Petkuvienė.

Ji priduria, kad solidžios įmonės vengia dalyvauti konkursuose, kai kyla abejonių, ar finansavimas bus užtikrintas visam projekto laikotarpiui.

„Manau, kad čia išryškėja mūsų decentralizuota viešųjų pirkimų sistema, trūksta profesionalumo perkančiosioms organizacijoms. O kitas dalykas, kaip minėjau, yra vadinamosios politinės dalybos, kai visiems padalijama po truputį. Manau, panaši situacija gali būti ir Druskininkų kultūros rūmai – vakar pasiekė žinia, kad jie nebegaus tolesnio finansavimo“, – sakė J. Petkuvienė.

Kaip antradienį skelbė 15min, didžiausio finansinio indėlio, beveik 19 mln. eurų, minėtam Druskininkų kultūros centrui tikėtasi iš Valstybės investicijų programos, tačiau projektas taip ir nepateko į programą. Viliamasi, kad projektą ir be šių Vyriausybės lėšų kitąmet bus spėta baigti laiku.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė pritaria, kad problemas sukuria ne viešųjų pirkimų reguliavimas, mat „įstatyme numatyti instrumentai, kurie turėtų padėti apsaugoti tiek perkančiąsias organizacijas nuo nepatikimų tiekėjų, tiek pačius subtiekėjus“, sako ji.

„Situacijas, kurias minėjo ponas Dalius, buvo galima išspręsti tuo, kad patys subtiekėjai galėjo pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe“, – LRT RADIJUI komentavo ministerijos atstovė.

D. Gedvilas sako, kad teisioginis atsiskaitymas su subrangovu įmanomas, jeigu tam neprieštarauja rangovas ir pasirašoma trišalė sutartis, tačiau taip įvyksta ne visada.

„Bent jau statybininkų asociacijos nariai neturi trišalių susitarimų, kad neatsiskaičius galėtų tikėtis apmokėjimo tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, iš užsakovo“, – sakė D. Gedvilas.

Pasak jo, teisės aktus visgi yra kur tobulinti, tačiau derybos dėl esamų siūlymų šiuo metu yra užtrukusios.

„Buvo diskusija ir siūlymai įteisinti atsiskaitymų registraciją, kad vėlavimas neturėtų viršyti 30 dienų. Jeigu viršijama, tada turėtų užsakovas spręsti mokėjimą subrangovams, bet šitas teisės aktas yra projektinėje stadijoje ir manome, kad ta versija, kuri yra dabar, įgyvendinama nebus. Tai bus formalu“, – sakė Statybininkų asociacijos prezidentas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.