Verslas

2020.10.22 11:14

Permainos uždirbantiems daugiau: vienas mokestis paplonins kišenes, o kitas – papildys

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.10.22 11:14

2018 m. palaiminta mokesčių reforma lems, kad tai sumai, kuri viršys 6,7 tūkst. eurų popieriuje per mėnesį dydį, kitąmet nebebus taikomas valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokestis. Vis dėlto, beveik visą laimėtą naudą žmogus praras dėl maksimalaus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo taikymo mažesnėms pajamoms.

Dar 2018 m. pritarus mokesčių reformai buvo nustatyta, kad „Sodros“ įmokų lubos 2021 m. bus mažinamos nuo 84 VDU iki 60 VDU per metus.

Tai reiškia, kad jau kitąmet bus nustatyta žemesnė maksimali pajamų suma, kurią viršijus tai ribą viršijančiai daliai nebebus taikomas VSD mokestis.

Pavyzdžiui, 2020 m. VSD įmokos buvo skaičiuojamos tik nuo metinių pajamų iki 104 tūkst. eurų (arba mėnesinių pajamų popieriuje iki 8,6 tūkst. eurų). Vadinasi, pajamoms, kurios viršijo šią sumą, VSD mokestis jau nebebuvo taikomas.

2021 m. VSD įmokų lubos bus sumažintos iki 60 VDU. Vadinasi, metinėms pajamoms popieriuje viršijus (jeigu VDU kitąmet sieks 1 352,7 euro, kaip yra numatyta kitų metų šalies biudžeto projekte) 81 162 euro, arba 6 763 euro per mėnesį, sumą, mokėti VSD įmokų nebereikės, o tai leis daugiausiai uždirbantiems žmonėms sutaupyti net iki kelių tūkstančių eurų per metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kad dėl „Sodros“ lubų sumažinimo nuo 84 iki 60 VDU valstybės biudžetas neteks 20 mln. eurų. Jeigu „Sodros“ lubų iš viso nebūtų, lyginant su kitų metų pasikeitimais, į biudžetą būtų surinkta 40 mln. eurų daugiau.

„Sodros“ atstovo Sauliaus Jarmalio teigimu, remiantis 2019 metų duomenimis, šalyje buvo 3 000 dirbančiųjų, kurių metinės pajamos viršijo 84 VDU, ir 8 500 dirbančiųjų, kurių metinės pajamos viršijo 60 VDU. Vadinasi, papildomos naudos dėl „Sodros“ lubų atsiradimo galėtų tikėtis apie 5 500 asmenų.

GPM teks sumokėti daugiau

Nors VSD įmokų daug uždirbantiems darbuotojams reikės susimokėti mažiau, daugiau mokesčių teks pakloti dėl mažėjančios pajamų ribos, kada taikomas maksimalus GPM tarifas (32 proc.).

2020 m. pagal darbo sutartį dirbančių asmenų pajamos iki 84 VDU, vadinasi, iki 104 tūkst. eurų per metus, arba 8,6 tūkst. eurų per mėnesį, yra apmokestinamos 20 proc. siekiančiu GPM tarifu, o minėtas sumas viršijančios pajamos – 32 proc. GPM tarifu.

Tačiau jau kitais metais 32 proc. GPM tarifas bus taikomas mažesnėms pajamoms, metinėms pajamoms popieriuje viršijus (jeigu VDU kitąmet sieks 1 352,7 euro) 81 162 euro, arba 6 763 euro per mėnesį.

Kaip ir buvo minėta anksčiau, tikėtina, kad tokių asmenų, kurie mokės didesnį GPM tarifą, Lietuvoje bus apie 8 500.

Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl pajamų ribos, kurią viršijus taikomas 32 proc. GPM tarifas, sumažinimo iki 60 VDU į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2021 metais papildomai planuojama surinkti apie 17 mln. eurų pajamų iš GPM.

Mačiulis: „Sodros“ įmokų lubos išlieka per aukštos

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad „Sodros“ lubos – tai praktika, kuri taikoma visose Vakarų Europos valstybėse.

„Įmokų lubos egzistuoja beveik visur, kadangi socialinio draudimo įmokos yra ne mokestis, o draudimo įmoka už paslaugą, kurią suteikia valstybė nelaimės atveju, ar tai būtų ligos atveju, ar tai senatvės atveju, ar kitais atvejais, kada reikia gauti pajamų iš valstybės“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, visos valstybės suteikiamos išmokos turi lubas, todėl normalu, kad įmokoms taip pat yra taikomos lubos. „Ar tai būtų senatvės, nedarbingumo, ligos išmokos – visos išmokos turi labai aiškias ir labai žemas lubas, todėl valstybės ir taiko įmokų lubas, kad nebūtų taip, jog moki be galo dideles įmokas, o gauni labai simbolišką draudimo išmoką.

Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad automobilio, kurio vertė siekia 100 tūkst. eurų, draudimas per metus kainuoja keliolika tūkstančių eurų, tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui gaunate išmoką, kuri siekia vos kelis tūkstančius eurų. Jei taip būtų, niekas juk nesutiktų draustis“, – aiškina ekonomistas.

Kalbėdamas apie ribą, nuo kurios VSD įmokos nebėra skaičiuojamos (kitais metais ji galėtų siekti pajamoms virš 81 162 eurų per metus, arba 6 763 eurų per mėnesį), N. Mačiulis pažymi, kad nepaisant to, jog kitais metais ji bus sumažinta, ji vis dar išlieka per aukšta.

„Ta riba yra neprotingai aukštai. Taip yra todėl, kad nepopuliaru sakyti, jog nebeimsim didesnių socialinio draudimo įmokų iš daugiausiai uždirbančiųjų. Net Vakarų Europos valstybėse ta riba yra žemesnė. Akivaizdu, kad ta riba turėtų būti žemesnė ir siekti apie 2–3 vidutinius darbo užmokesčius“, – mano N. Mačiulis.

Vieno mokesčio sumokės mažiau, o kito – daugiau

N. Mačiulis taip pat siūlo prisiminti, kad, sumokėjus mažiau mokesčių dėl mažėjančių „Sodros“ lubų, papildomai daugiau teks susimokėti dėl maksimalaus (32 proc.) GPM tarifo mažesnėms pajamoms.

Pavyzdžiui, jei žmogus per 2021 m. uždirbs 100 tūkst. eurų, dėl sumažėjusių „Sodros“ įmokų lubų VSD įmokų jis turės sumokėti 2 355 eurais mažiau, tačiau dėl maksimalaus GPM tarifo taikymo mažesnėms pajamoms per metus jis turės sumokėti 2 260 eurų daugiau GPM. Vadinasi, nauda, kurią dėl šių pokyčių gaus asmuo, viso labo sieks apie 95 eurus.

Vis dėlto, N. Mačiulis teigia, kad nauda darbuotojui buvo planuota didesnė. Dar 2018 m. įgyvendinant mokesčių reformą maksimalus GPM siekė 27 proc. ir tik 2018 m. jis buvo padidintas 5 proc. – iki 32 proc.

„Žinoma, politikai elgdamiesi populistiškai dar labiau pakėlė tą kartelę, o finansinės naudos dėl to žmogus negaus beveik jokios. Poveikis galėtų atsirasti, jei liberalesnės partijos suprastų, kad yra neefektyvu taikyti tokį didelį GPM tarifą. Tačiau, nepaisant to, tai vis tiek yra sąžiningesnė sistema. Todėl, kad tu žinai, jog sumoki GPM už gautas pajamas, o valstybė neapsimetinėja, kad žmogus moka socialinio draudimo įmokas, nors už jas nieko negauna. Galų gale dalį GPM už tam tikras patirtas išlaidas galima ir susigrąžinti“, – sako N. Mačiulis.

Sistema taps teisingesnė

Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė E. Samoškaitė pažymi, kad „Sodros“ įmokų „lubas“ įvesti nuspręsta siekiant teisingumo socialinio draudimo sistemoje ir skatinant naujų darbo vietų kūrimą.

„Kaip žinia, dauguma socialinio draudimo išmokų, pavyzdžiui, nedarbo išmoka ar vaiko priežiūros išmoka, turi „lubas“, o įmokoms viršutinė riba iki 2019 m. nebuvo numatyta. Tokia padėtis nemotyvavo įmonių ir asmenų kurti kuo daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, ji skatino darbo užmokesčio dalies mokėjimą ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, pervedant lėšas trečiajai pensijos pakopai ar panašiai“, – priežastis, kodėl buvo įvestos „Sodros“ lubos, aiškina specialistė.

E. Samoškaitė taip pat pažymi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pataisų, jos nuo kitų metų leistų įmokų „lubas“ taikyti ir asmenims, kurie nustatytą ribą viršija dirbdami pas keletą darbdavių.

„Iki šiol įmokos buvo mokamos nuo kiekvieno draudėjo (darbdavio) atskirai“, – pažymėjo ji.

„Sodros“ lubos nėra pagrindinis kriterijus investuotojams

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, paklaustas, ar dėl „Sodros“ lubų įvedimo ir jų mažinimo darbdaviai įkūrė daugiau gerai apmokamų darbo vietų, teigia, kad, pavyzdžiui, užsienio investuotojams tai nebuvo pagrindinis kriterijus.

„Kaip rodo užsienio investuotojų apklausa, jiems tai nėra svarbiausias dalykas. Jiems yra daug svarbiau, kad mokestinė aplinka šalyje keistųsi kuo mažiau. Žinoma, nesakau, kad „Sodros“ lubų atsiradimas bus nepalankus investuotojams, kuriant gerai apmokamas darbo vietas. Tai yra viliojantis veiksnys, tačiau tai tikrai nėra lemiamas veiksnys pritraukiant užsienio investuotojus“, – sako D. Arlauskas.

Jis taip pat teigia nesuprantantis, kodėl buvo įvestos „Sodros“ lubos, jei visą gautą naudą darbuotojas praras dėl maksimalaus GPM tarifo mažesnėms pajamoms.

„Aš tai pavadinčiau manipuliacija. Tiesiog nesuprantu, kokia logika remiantis tai yra daroma. Kiek bandėme trišalėje taryboje ar kituose susitikimuose su valdžios atstovais gauti atsakymą, kodėl tai yra daroma, iki šiol mes to atsakymo ir negavome. Tai, kad teigiama, jog vieno mokesčio bus sumokėta mažiau, tačiau kito sumokama daugiau, – yra manipuliacija. Man tai yra mistika, o ten, kur yra mistika, aš esu bejėgis“, – sako darbdavių atstovas.