Verslas

2020.10.20 11:09

Šapoka pristatė valstybės biudžetą Seimui: daugiausia kritikos strėlių ir klausimų kilo dėl deficito dydžio

atnaujinta 11.55
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.10.20 11:09

Antradienį Seime vyko 2021 m. šalies biudžeto projekto pateikimas. Seimo nariams išreiškus abejonę dėl biudžeto deficito dydžio, finansų ministras teigė, kad jis bus vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o ekonomikos augimas ateityje leis jį sumažinti.

Seimas po pateikimo pritarė 2021 m. šalies biudžeto projektui, nutarta, kad pirmasis svarstymas vyks lapkričio 24 dieną, antrasis – gruodžio 17 d.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 5 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai yra vienas iš mažiausių deficitų visoje Europos Sąjungoje“, – Seime teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad jau 2022 m. fiskalinis deficitas bus sumažintas bent 2 proc., tačiau jo teigimu, tai sunkiai įmanoma.

„Jūs man pasakykite, kokiais būdais per vienerius metus bus sumažintas biudžeto deficitas 2 proc. punktais?“ – retoriškai klausė A. Butkevičius.

V. Šapokos teigimu, dėl numatomo ekonomikos augimo pajamų bus surinkta daugiau, o tai leis sumažins deficitą.

„Reikia prisiminti, kad tiek ateinančiais metais, tiek vidutiniu laikotarpiu numatomas ekonomikos augimas. Atitinkamai gerės ir pajamų surinkimas. Didžiąją dalimi deficitas formuojasi dėl to, kad pajamos neauga taip sparčiai, kaip augo anksčiau. Taigi atsistačius pajamų surinkimui, situacija dėl deficito spręsis. Tai matosi ir iš trimečio plano“, – atsakė V. Šapoka.

Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad vienintelis būdas turėti didesnius atlyginimus, pensijas, kokybiškas viešąsias paslaugas ir tuo pačiu nepraskolinti Lietuvos – uždirbti daugiau pinigų.

„Tai reiškia investuoti, o ne tik pravalgyti. Deja, metai iš metų Lietuvoje turime chroninę problemą – žemą investicijų lygį. Užsienio investicijų požiūriu Lietuva smarkiai atsilieka tiek Baltijos šalių tarpe, tiek visame regione, o 2016–2019 m. progresas buvo vienas lėčiausių. Estijoje šie rodikliai yra dvigubai geresni nei Lietuvoje, o nuo ES vidurkio atsiliekame net 3 kartus. Ar galite atsakyti, kas keisis šioje srityje?“ – finansų ministro klausė M. Majauskas.

V. Šapoka pripažino, kad pastaruosius 3 dešimtmečius Lietuva atsilieka nuo kitų šalių pagal užsienio investicijas, tačiau pažymėjo, kad biudžete yra numatyti 1,6 mlrd. eurų, kurie bus skirti investuoti į žmogiškąjį kapitalą, skaitmenizavimą, mokslą, inovacijas, ateities infrastruktūrą, o visą tai padės pritraukti ir daugiau užsienio investicijų.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad jau 2022 m. Vokietija planuoja subalansuoti šalies biudžetą, o tai sudarys didelį spaudimą kitoms šalims daryti tą patį. „Ar šiuo biudžetu nevedate šalies per daug rizikingu keliu, kai galime atsidurti tarp tų probleminių šalių, kurios nesugeba suvaldyti savo finansų?“ – klausė ji.

V. Šapoka atsakė, kad Vokietijos planuojama biudžeto finansinė situacija 2022 m. tik labai nedaug skirsis nuo Lietuvos. „O jei naujasis Seimas norės biudžetą subalansuoti jau 2022 m., tai vienintelis būdas bus mažinti ilgalaikius įsipareigojimus. Tai reikštų įsipareigojimų nevykdymą socialinėje srityje, viešojo sektoriaus srityje. Tai yra įmanoma, tačiau pasekmės būtų labai skaudžios, nes kirstų per pasitikėjimą valstybe“, – pažymėjo finansų ministras.

Tuo metu Seimo narys Simonas Gentvilas teigė, kad dar niekada nebuvo taip silpnai finansuojamos savivaldybės, o jų biudžetai kitąmet bus mažesni. „Niekada nepriklausomos Lietuvos istorijoje taip silpnai nebuvo finansuojamos savivaldybės. 2,03 mlrd. eurų bus savivaldybių pajamos ir jos bus mažesnės nei 2,1 mlrd. eurų praėjusiais metais. Valstybė centralizuoja savo galią ir išlaidas planuoja centralizuotai, o ne per savivaldybes“ – piktinosi S. Gentvilas.

Aušrinė Armonaitė tikino nematanti, ar investicijos, kurios numatytos biudžete, atsipirks.

„Vienas iš jūsų prioritetų – išlaidų pristabdymas, tačiau jos augs. Trečias prioritetas – investicijos į ateitį. Tačiau nelabai matosi, kur bus ta grąža. Daugiau tai yra infrastruktūrinės išlaidos“, – pažymėjo A. Armonaitė.

V. Šapoka patikino, kad vienas investuotas euras DNR plane atneš dviejų eurų grąžą. „Yra netgi tokių projektų, kur vienas investuotas euras atneš 10 eurų“, – pridūrė ministras.

Biudžetas bus deficitinis

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).

Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų.

PSDF biudžetas 2021 metais planuojama bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.

LRT.lt primena, kad bendrą valdžios sektoriaus biudžetą (viešuosius finansus) sudaro 4 biudžetai. Tai Valstybės biudžetas, Valstybino socialinio draudimo fondas („Sodros“ biudžetas), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ir savivaldybių biudžetai (iš tiesų tai 60 atskirų, savarankiškų biudžetų, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos).

Ekonomistų vertinimu, 2021 m. biudžetas yra ambicingas, todėl įspėjama, kad planuojamas 5 proc. deficitas gali būti netgi didesnis, o tai ateityje gali lemti didesnį taupymą arba naujų mokesčių įvedimą.

Didesnės pensijos, vaiko pinigai

Papildomai biudžete numatytos lėšos ir didesnėms pensijoms, vaiko pinigams ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimui.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija kitąmet galėtų didėti nuo 377 iki 404 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – nuo 399 iki 429 eurų.

Biudžetas taip pat planuojamas įvertinus, kad minimalus mėnesinis atlygis (MMA) 2021 m. didės nuo 607 eurų (447 eurų į rankas) iki 642 eurų (468 eurų į rankas).

Vaiko pinigai augs nuo 60 iki 70 eurų, o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 111 eurų.

Biudžeto išlaidos vaiko pinigams 2021 m. sieks 564 mln. eurų (63 mln. eurų daugiau nei 2020 m.), senatvės pensijoms mokėti kitais metais žadama skirti 3 728 mln. eurų, arba 258 mln. eurų daugiau nei 2020 m.

Didžiausios išlaidos – socialinei apsaugai

Didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinei apsaugai – 7 335 mlrd., švietimui – 3 064 mln. eurų, ekonomikai – 3 585 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2 732, bendroms valstybės paslaugoms – 1 971 mln. eurų, gynybai – 1 117 mln. eurų.

Dėl COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio ir iš dalies dėl COVID paveiktų įmonių mokesčių atidėjimų 2020 m. į valstybės biudžetą numatoma gauti 1 057,7 mln. eurų mažiau pajamų, nei planuota.

Prognozuojama, kad 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 384,9 mln. eurų, arba 8,7 proc. daugiau, nei numatoma surinkti 2020 metais. 2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 121,4 mln. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet.

Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų, be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta 8 319,7 mln. eurų, arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

Daugiausia 2021 m. į šalies biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 4 138,1 mln. eurų (45,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų)). 3 477,0 mln. eurų (31,2 proc. visų pajamų (be ESlėšų)) kitąmet į šalies biudžetą tikimasi surinkti iš gyventojų pajamų mokesčio. 1 573,5 mln. eurų (17,3 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų)) – pajamos iš akcizo.