Verslas

2020.10.20 06:33

Seime – siūlymas keisti pelno mokesčio lengvatos taikymą susijusioms įmonėms

Sniegė Balčiūnaitė, BNS2020.10.20 06:33

Seimui antradienį pristatomi pelno mokesčio lengvatos pritaikymo pokyčiai smulkioms įmonėms, kurios tarpusavyje susijusios akcininkais arba šeimos nariais.   

Pakeitimu numatoma, kad lengvatinis 5 proc. pelno mokestis būtų taikomas, jeigu susijusios įmonės tenkins bent vieną iš dviejų sąlygų, o ne abi, kaip yra iki šiol.

Dabar į šį tarifą gali pretenduoti pavienės įmonės, jeigu jose dirba ne daugiau kaip 10 žmonių, o pajamos per metus neviršija 300 tūkst. eurų, o susijusiose įmonėse šie rodikliai yra susumuojami.

Pelno mokesčio įstatymo pataisa, kuriai yra pritarusi Vyriausybė, registruota Seime ir bus svarstoma su kitų metų valstybės biudžetu. Jeigu Seimas pataisas priims, jos įsigaliotų nuo kitų metų, o pelno mokestis pagal naują tvarką būtų apskaičiuojamas 2022 metais.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad dabartinė tvarka skatino įmonių skaidymą, o siūlomos pataisos panaikina diskriminacines nuostatas.

„Diskriminuojami buvo tie, kurie neturi susijusių įmonių“, – aiškino D. Čibirienė.

Asociacijos vadovės teigimu, pakeitimai bus naudingi toms akcininkais susijusioms įmonėms, kurių bendros pajamos viršys 300 tūkst. eurų arba darbuotojų skaičius bus didesnis kaip 10 žmonių.

„Dabar joms (susijusioms įmonėms – BNS) buvo reikalingos dvi sąlygos, kad joms galiotų lengvata, o nuo šiol užteks vienos“, – aiškino D. Čibirienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad nustatant pelno mokesčio lengvatas svarbiausias rodiklis turėtų būti įmonės pajamos ir jokiais būdais dėl didesnio darbuotojų skaičiaus įmonės neturėtų būti baudžiamos, atimant iš jų lengvatinį pelno mokesčio tarifą.

„Įsivaizduokite mažą įmonę, kuri per metus uždirba 100 tūkst. eurų ar 200 tūkst. eurų, bet ji įdarbina 20 darbuotojų. Jai sudėtinga pelną uždirbti ir dabar netaikomas tas 5 proc. pelno mokesčio tarifas, nes daug darbuotojų. Pelno mokesčio įstatymas skatina kurti kuo mažiau darbo vietų ir sustabdo norą uždirbti daugiau nei 300 tūkst. eurų per metus“, – teigė D. Čibirienė.

„Dėl to darbuotojų skaičiaus eilutė turėtų būti apskritai naikinama iš pelno mokesčio įstatymo. Be to pelno mokesčio tarifas turėtų didėti palaipsniui didėjant pajamos, o ne padidėti iš karto tris kartus, nuo uždirbto pelno, jei metinės pajamos nors vienu euru viršijo 300 tūkst. eurų sumą“, – pridūrė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mykolas Majauskas pripažįsta, kad pataisa bus naudinga daugeliui įmonių, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), anot jo, turės atidžiai stebėti, kad lengvata nebūtų piktnaudžiaujama.

„Pelno mokestis turėtų būti kuo mažesnis tol kol uždirbti pinigai naudojami įmonės plėtrai, investicijoms ar naujų darbo vietų kūrimui, o akcininkai jų nepasiima“, – pridūrė jis.

M. Majauskas įsitikinęs, kad pelno mokesčio išimčių reikia vengti „stambioms įmonėms ir veikiančioms ribotos konkurencijos aplinkoje“.

Šiuo metu Lietuvoje įmonėms, išskyrus bankus, galioja trys pelno mokesčio tarifai – 15 proc. bei lengvatiniai 10 ir 5 proc.

Dabar lengvata taikoma daugiausia smulkioms ir naujoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir jos turi iki 10 darbuotojų. Šiuos kriterijus atitinkančios įmonės pirmus metus iš viso pelno mokesčio nemoka.