Verslas

2020.10.21 05:30

Pakėlus minimalų atlyginimą, didėtų ir kai kurie mokesčiai: kas keisis ir kam teks mokėti daugiau

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.21 05:30

Minimali mėnesinė alga (MMA) kitąmet turėtų didėti iki 642 eurų popieriuje. Vis dėlto augs ne tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, bet ir kai kurie su jomis susiję mokesčiai, todėl Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad MMA kėlimas tam tikru atžvilgiu yra gyventojų apgaudinėjimas.

„Jie mano, kad gauna daugiau, tačiau taip nėra“, – pabrėžia D. Čibirienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė mano kitaip ir tvirtina, kad MMA didinimas yra būtinas ir sveikintinas žingsnis.

Į rankas didėtų 21 euru

Praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga popieriuje didės 35 eurais ir sieks 642 eurus, o į rankas darbuotojai gaus 21 euru daugiau – 468 eurus.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad, siekiant atsižvelgti į darbdavių, ypač smulkiojo verslo atstovų, nerimą dėl MMA kėlimo, įtrauktas papildomas saugiklis. Vyriausybė numatė papildomą sąlygą: jei situacija blogės, Trišalė taryba gruodį gali pasiūlyti MMA svarstyti iš naujo. Taigi ar minimali alga tikrai kils ir kiek, dar nėra galutinai aišku.

Taip pat skaitykite

Remiantis dabartiniu Vyriausybės nutarimu, kitąmet minimalus valandinis atlygis kiltų nuo 3,72 iki 3,93 euro. Jeigu gyventojas nekaupia antrojoje pensijų pakopoje, į rankas per mėnesį gautų 21 euru daugiau.

Augant minimaliai algai, brangs verslo liudijimai

Vis dėlto, kaip praneša Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, drauge su augančia minimalia mėnesine alga didėtų ir nuo jos skaičiuojami kai kurie mokesčiai.

Štai verslo liudijimai, anot asociacijos, brangtų mažiausiai 66 eurais per metus.

„Verslo liudijimo mokesčiai yra skaičiuojami nuo minimalios algos. Jeigu žmogus neturi papildomo kaupimo, „Sodros“ mokesčių suma sieks 15,7 proc. minimalios algos, todėl didės verslo liudijimo kaina. [...] Verslo liudijimo mėnesinis mokestis augs 5,5 euro, kas yra gana daug, ir per metus sudarys 66 eurus“, – LRT.lt komentuoja D. Čibirienė.

Dirbantiesiems savarankiškai ar baigusiesiems mokslus didės PSD įmokos

Individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir vykdančiųjų individualią veiklą pagal pažymą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat ūgtels 29 eurais per metus ir sieks 44,81 euro per mėnesį. Tokią pačią sumą per mėnesį turės mokėti neturintieji draudžiamųjų pajamų, pavyzdžiui, aukštosiose šalies mokyklose ar kolegijose mokslus baigę asmenys, dar neturintys darbo arba nesiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip ieškantys darbo.

„PSD įmokos jiems padidės. Jų dydis yra 6,98 proc. MMA. MMA dabar yra 607 eurai, jei kitais metais bus 642 eurai, vadinasi, bazė, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, bus didesnė ir PSD įmokos bus didesnės. [...] PSD įmokos dabar siekia 42,37 euro, tačiau kitais metais didės 2,4 euro“, – paaiškina D. Čibirienė.

Jie mano, kad gauna daugiau, tačiau taip nėra.

D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad didės ir mėnesinio darbo užmokesčio riba, kurią pasiekus dienpinigiai nėra apmokestinami. Nuo šiol ši suma augs iki 58 eurų per mėnesį.

„Dienpinigiams taikomas 1,65 koeficientas yra dauginamas iš minimalios algos. Dienpinigiai nebuvo apmokestinami darbo užmokesčio mokesčiais, kai žmogus popieriuje gaudavo 1 001,55 euro, o dabar ta suma, nuo kurios dienpinigiai nėra apmokestinami, turės viršyti 1 059,30 euro. Vadinasi, žmogaus, kuris nuolat vyksta į komandiruotes, alga popieriuje turės būti padidinta beveik 58 eurais, jei norima neapmokestinti dienpinigių“, – komentuoja D. Čibirienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė atkreipia dėmesį, kad savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai yra priklausomi nuo MMA tam, kad jiems būtų skaičiuojamas stažas.

Kadangi dalis dirbančiųjų savarankiškai dėl pandemijos įtakos šiuo metu gauna mažesnes pajamas, pavyzdžiui, gidai, kurių veikla dėl stojusio turizmo buvo apribota, K. Krupavičienė teigia mananti, jog yra nelogiška, kad jiems mokesčiai auga lygiai taip pat kaip ir tiems, kurių darbas nesustojo.

„Žmogus visada turi mokėti tiek mokesčių, kiek uždirba pajamų. Mes turime peržiūrėti šių žmonių mokesčių sistemą ir pririšti ją prie gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, individualiai dirbantys advokatai visiškai nenukentėjo, jų pajamos yra didelės ir jie gali tuos mokesčius mokėti, bet, tarkime, gidas nebeturi pajamų, nes jo verslas visiškai sustabdytas, tai kaip galima tuos pačius mokesčius mokėti ir vienai, ir kitai grupei?“ – klausia K. Krupavičienė.

Mokesčių dirbantiesiems savarankiškai klausimą K. Krupavičienė ketina kelti naujajai valdžiai.

„Vyriausybė turi surasti sprendimą, kaip savarankiškai dirbantiesiems įskaityti darbo stažą, kokie mokesčiai turi būti sumokėti per metus. [...] Vyriausybė turi rasti laikiną sprendimą, kol ši sritis atsigaus. Dabar jiems (dirbantiesiems savarankiškai – LRT.lt) mokesčiai padidės, nes jie pririšti prie MMA augimo, ir tai nėra gerai, bet juk nedidinti minimalios algos irgi negalime, todėl reikia ieškoti kito sprendimo“, – komentuoja K. Krupavičienė.

Uždirbantieji mažiausiai gali išlošti dėl atostogų

Vis dėlto D. Čibirienė sako turinti ir gerų žinių uždirbantiesiems mažiausiai: jeigu darbuotojas eina atostogų ir už mėnesį apskaičiuoti atostoginiai yra mažesni nei minimali alga, pagal Darbo kodekso nuostatas atostoginiai bus padidinti iki minimalios algos.

„Jeigu žmogus gavo 607 eurus algos gruodį ir sausio mėnesį eis atostogų, dėl atostogų, kurias uždirbo 2020 metais, darbdavys turės mokėti ne 607, o 642 eurus atostoginių“, – atkreipia dėmesį D. Čibirienė.

Įžvelgia didesnių išmokų keliamą riziką

Padidėjusi minimali alga turės įtakos ne tik įmokoms, bet ir išmokoms, sako D. Čibirienė.

„Visos išmokos didėja, pavyzdžiui, ligos išmokos, socialinės išmokos, nes jos siejamos su minimalia alga. Tačiau taip pat didėja darbdavių sąnaudos, ir jie ima žvalgytis į kitas šalis dėl pigesnės darbo jėgos. Tai nėra gerai. Pagal rinkos ekonomiką valstybė neturėtų į tai kištis, turėtų leisti patiems gyventojams ir verslui nustatyti, kokia turėtų būti alga“, – pabrėžia D. Čibirienė.

Ekonomistė Ieva Valeškaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad su minimalios algos didinimu susijusi ir kitų mokestinių dydžių dinamika, o tai, anot jos, prisideda prie darbo rinkos problemų.

„Su didėjančiu minimaliu mėnesiniu atlyginimu didėja mokamos pašalpos ar išmokos, o tai sukuria nedarbo spąstų problemą. Dėl mokesčių dydžių daliai gyventojų dirbti neapsimoka, nes augančios pašalpos tenkina dalį jų poreikių ir taip mažėja jų paskatos įsilieti į darbo rinką“, – kalba I. Valeškaitė.

Kitiems darbuotojams gali būti sunkiau pasikelti algą ar įsidarbinti

I. Valeškaitė sako, kad uždirbantiesiems mažiausiai MMA didėjimas bet kokiu atveju teikia daugiau naudos, nei pridaro žalos, tačiau labiausiai, anot jos, tokiu atveju nukenčia kiti gyventojai.

„Gyventojai, kuriems darbdavys jau moka padidintą minimalią algą, yra šios situacijos laimėtojai, nes jiems auga pajamos. Tačiau gyventojai, kurie dėl pakeltos mėnesinės algos taip ir neįsidarbina arba netenka darbo, arba negauna priedo prie atlyginimo, nes jų kolegoms reikia mokėti didesnius atlyginimus dėl padidintos minimalios mėnesinės algos, yra šios situacijos pralaimėtojai“, – pabrėžia I. Valeškaitė.

Su didėjančiu minimaliu mėnesiniu atlyginimu didėja mokamos pašalpos ar išmokos, o tai sukuria nedarbo spąstų problemą.

D. Čibirienė primena, kad drauge su augančia minimalia mėnesine alga, su ja susijusiais mokesčiais ir išmokomis taip pat auga infliacija, prekių bei paslaugų kainos. Tai D. Čibirienės manymu, tam tikrais atvejais yra savotiškas gyventojų apgaudinėjimas.

„Darbuotojai irgi apgaunami: jie mano, kad gauna daugiau, tačiau taip nėra. Tai (minimalaus atlyginimo kėlimas – LRT.lt) reiškia didesnius mokesčius, taip pat rodo, kad prekių, kurioms buvo taikomi mažiausiai antkainiai ir kurių gamybai buvo naudojamas nedideliais pinigais apmokamas darbas, pavyzdžiui, duonos kepimas, pieno perdirbimas ir kitos pirmo būtinumo prekės, jų savikaina didėja. Dabar MMA didėja nedaug, bet tai vis tiek jaučiasi“, – aiškina Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Minimalios mėnesinės algos kelimą, esant dideliam ekonomikos neapibrėžtumui, I. Valeškaitė sako vertinanti skeptiškai.

„MMA kai kuriuose regionuose sudaro beveik du trečdalius vidutinio darbo užmokesčio. Net jeigu ir atrodo, kad šis siūlomas dydis Vilniuje yra adekvatus, tokia situacija regionuose gali būti visai kita ir taip formuojasi tam tikros problemos. Žmonių, kurie uždirba daugiau nei MMA, atlyginimai plokštėja, mažiau apmokami darbuotojai išvis lieka be darbo, nes nėra kas moka tokio dydžio atlyginimus“, – kalba I. Valeškaitė.

„Jeigu darbdaviai nekels algų kitiems darbuotojams, mažės skirtumas tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo. Tikėtina, kad bus vis mažiau žmonių, norinčių dirbti kvalifikuotą darbą“, – antrina D. Čibirienė.

Kiek kitokios nuomonės laikosi K. Krupavičienė. Jos manymu, MMA kėlimas yra sveikintinas, tačiau tai neturėtų būti kliūtis žmonėms, kurie neturi darbo.

„Minimali alga yra nustatyta pagal Darbo kodeksą nekvalifikuotam darbui, todėl jeigu mes nedidinsime minimalios algos, nekvalifikuotas darbuotojas bus pasmerktas skurdui. Tada mes auginsime dirbančius vergus. [...] Kainos parduotuvėse, kirpyklose vis auga, todėl jie irgi turi turėti pajamų.

Negalime konkuruoti darbo rinkoje tik pigios darbo jėgos sąskaita. Jau visi pradeda suprasti, kad turime kilti į aukštesnį lygį. [...] Minimalios algos nekėlimas galų gale skatina šešėlį: mokama oficialiai maža alga, o neoficialiai vokeliuose duodama papildomai. Mes sakome, kad oficiali minimali alga leidžia žmogui mokėti mokesčius ir mokesčiai grįžta į valstybės biudžetą“, – pabrėžia K. Krupavičienė.