Verslas

2020.10.19 16:06

Susirgimų skaičius auga, bet karantinas neskelbiamas: jam grįžus, automatiškai grįžtų ir 257 eurų išmokos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.10.19 16:06

Kone kas dieną Lietuvoje fiksuojama po daugiau kaip 200 koronaviruso susirgimo atvejų, tačiau karantinas neskelbiamas. Jeigu tai būtų padaryta, kartu su apribojimais grįžtų ir 257 eurus siekiančios išmokos savarankiškai dirbantiesiems. Tai LRT.lt patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vis dėlto tiek premjero patarėjas, tiek pats operacijų vadovas Aurelijus Veryga tvirtai tikina, kad išmokos nėra priežastis neskelbti karantino.

Kaip LRT.lt nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja komunikacijai Eglė Samoškaitė, jeigu Lietuvoje ir vėl būtų įvestas karantinas, dirbantieji savarankiškai ir vėl gautų išmokas, nes jų veikla dėl karantino ir vėl būtų apribota.

„Jeigu Lietuvoje Vyriausybė paskelbia ekstremalią situacija ir kartu karantiną, tai savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką. Kaip suprantate, karantinas reiškia veiklos apribojimus, todėl apribojant veiklą numatoma ir valstybės pagalba“, – komentavo E. Samoškaitė.

Ji negalėjo atsakyti, kiek tam reikėtų lėšų, nes, neplanuojant įvesti nacionalinio karantino, detalių skaičiavimų atlikta nėra.

Paklausta, ar išmokų grąžinimas galėtų būti priežastis, kodėl karantinas neskelbiamas, E. Samoškaitė teigė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negalėtų atsakyti dėl karantino įvedimo sąlygų ir kriterijų. Ji rekomendavo kreiptis į operacijų vadovą arba Vyriausybę.

A. Veryga: išmokos tik viena iš pasekmių, bet svarbu ne tik jos

Ministro pirmininko patarėjas Tomas Beržinskas LRT.lt patikino, kad išmokų grįžimas nėra susijęs su sprendimu dėl karantino. „Karantino skelbimas ar nepaskelbimas niekaip nėra susijęs su jokiomis išmokomis“, – patikino jis.

Tačiau dėl to, kiek tam reikėtų lėšų, jis rekomendavo kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

LRT.lt kreipusis į sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo patarėja Liną Bušinskaitę, ji nurodė, kad šie klausimai turėtų būti adresuoti kitoms ministerijoms.

Dar kartą spaudos konferencijoje pasiteiravus, ar išmokų grąžinimas galėtų būti priežastis neskelbti karantino ir kokios yra priežastys, dėl kurių karantinas neskelbiamas, operacijų vadovas Aurelijus Veryga teigė, kad išmokos nėra pagrindinė priežastis, kodėl šį kartą priimami kitokie sprendimai.

„Išmokos yra tik viena iš pasekmių, kuri susijusi su karantino skelbimu, bet svarbu ne tik išmokos. Svarbu žmonių galimybė patekti į gydymo įstaigas ir gauti kitas paslaugas. Svarbu žmonių psichikos sveikata, kuri, deja, bet nukentėjo per pirmąjį karantiną.

Dėl to ir buvo pasirinkta strategija netaikyti tokio visuotinio karantino ir šalies uždarymo, kaip buvo pirmosios bangos metu, bet taikyti labiau lokalizuotas priemones. Išmokos tikrai nėra vienintelė ar pagrindinė priežastis, dėl ko taikomi tokie sprendimai, kurie yra kitokie, lyginant su pavasariu“, – tvirtino A. Veryga.

Anksčiau konferencijoje jis taip pat pabrėžė, kad jokios priemonės naudos neduos, jeigu jų nebus laikomasi. Anot ministro, jau dabar įvedamos papildomos priemonės, savivaldybėms, kuriose sergamumas didžiausias, jau išsiųstos rekomendacijos.

„Panašu, kad neįmanoma suvaldyti situacijos. Jeigu virusas plinta, tų priemonių nepakanka arba tų priemonių yra nesilaikoma“, – pripažino A. Veryga.

Apie nacionalinį karantiną kol kas nekalbama

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga tvirtino, kad apie nacionalinį karantiną nėra svarstoma.

„Dėl nacionalinio karantino kol kas nebuvo diskusijos nei COVID-19 valdymo komitete, nei Vyriausybėje. Kol kas priemonės taikomos tik rajonams, regionams ir viename jų karantinas yra paskelbtas“, – komentavo A. Veryga, pridurdamas, kad neatmestina, jog kažkada tokia priemonė gali būti reikalinga.

Ministras taip pat patikino, kad sprendimas nėra susijęs su artėjančiu antruoju rinkimų turu ar kitomis priežastimis.

Komentuodamas situaciją A. Veryga sakė, kad reikia susitaikyti, jog didėjančio atvejų skaičiaus neišvengsime.

„Šiandien turime vėl didesnį negu anksčiau buvusį atvejų skaičių, kurį viešumoje kiekvieną dieną vis girdime vadinant rekordiniu. Matyt, to žodžio „rekordinis“ vartojimą teks pamiršti, nes kito varianto, kaip tik tam tikro augančio atvejų skaičiaus, mes neišvengsim“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministras ragino savivaldybes, kuriose fiksuojamas didesnis koronaviruso atvejų skaičius, įvesti vietinius ribojimus.

LRT.lt primena, kad kovą įvedus karantiną COVID-19 buvo patvirtina septyniems gyventojams.

Medikai reiškia nerimą, prašo prezidento imtis lyderystės

Medikai pastebi, kad, baimindamiesi karantino, pacientai plūsta į poliklinikas tikrintis sveikatos. Kaip nurodo medikai, registruojasi net ir nusiskundimų neturintieji.

Dėl situacijos nerimą medikai išreiškė ir kreipdamiesi į prezidentą. Jų vertinimu, atvejų skaičiui mušant rekordus ir daugėjant neatsekamų atvejų, ne tik mažėja visuomenės budrumas, bet ir didėja valdžios pasyvumas.

Tai medikai sieja ir su Seimo rinkimais. Be to, pastebima, kad medikams vis dar neišmokėti priedai, gydymo įstaigoms nėra atlyginti nuostoliai, baiminamasi, kad gydymo įstaigos nebus pajėgios įsigyti reikiamų priemonių, jeigu atvejų skaičius ir toliau augs.

Tokius nuogąstavimus Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga išreiškė laiške prezidentui ir prašė prezidentą Gitaną Nausėdą imtis lyderystės.

Pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino daryti pauzę visuomeniniame gyvenime ir nurodė, kad imamasi papildomų priemonių. Anot jo, jeigu šios priemonės nepadės, Vyriausybė bus priversta įvesti lokalius karantinus atskirose savivaldybėse.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.