Verslas

2020.10.16 22:37

Maži kenkėjai – galvos skausmas tiek gamtininkams, tiek ūkininkams: pasaulyje nuostoliai siekia 200 mlrd.

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.16 22:37

Dėl augalų ligų Lietuva kasmet praranda iki penkių milijonų eurų. Gamtininkai sako pastebintys, kad dėl klimato kaitos suaktyvėja miško medžius naikinantys kenkėjai, panašias tendencijas stebi ir ūkininkai. Jungtinėms tautoms šiuos metus paskelbus Augalų sveikatos metais, pranešama apie dar didesnius nuostolius visame pasaulyje – beveik 200 milijardų eurų.

Eglyną užpuola eglinės kinivarpos – kenkėjai, kurie atskridę gegužę ar birželį įsigraužia į medį, deda kiaušinius ir taip naikina spygliuotį. Šis sezonas, pasak gamtininko, neprastas dėl geros vasaros, bet pastarasis dešimtmetis – kelia nerimą.

Augalų ligų kaina Lietuvai – milijonai eurų

„Daugėja dėl bendros gamtos būklės, kad paskutinį dešimtmetį gruntinis vanduo nukritęs, kritulių mažai gauname arba gauname momentiškai. Bet labai daug dirvožemis neįsisavina kritulių ir medžiai kada negauna, jie kaip žmonės, silpsta ir kai silpnesni medžiai, jie nesugeba apsiginti“, – aiškina Nemenčinės padalinio miško apsaugos specialistas Jonas Bacevičius.

Pavasarį dar gyvybinga eglė šį rudenį jau laukia nuosprendžio – raudonas taškas – ženklas medkirčiams kirsti.

Už vos kelių šimtų metrų esantį medelyną dėl to paties kenkėjo teko iškirsti, čia jau pasodinti nauji medeliai, į kuriuos kenkėjai bent kol kas nesikėsina, bet yra kitų grėsmių.

„Ypač tie jauni ūgliai, jie labai skanūs briedžiui ir briedis kaip skabymo mašina mums praeina, didelę žalą padaro“, – teigia J. Bacevičius.

Jeigu teritorija saugotina, sergantis medis gali būti paliekamas, kad išliktų biologinė įvairovė. Tai naudinga kitiems miško gyventojams, pavyzdžiui, geniams.

Jungtinių tautų organizacija 2020 m. paskelbė Augalų sveikatos metais.

„Jungtinės tautos skaičiavo ir suskaičiavo, kad kasmet maždaug 220 milijardų dolerių prarandama dėl augalų ligų ir kenkėjų. Ir, sakykim, įvairios priežastys, įvairūs kenkėjai pasaulio šalyse yra savo problemos“, – nurodo Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.

Lietuvos miškų specialistai sako nepastebintys į šalies gamtą atkeliaujančių kenkėjų iš šiltųjų kraštų, kaip kitose valstybėse, tačiau teigia matantys, kad ir mūsų kraštams būdingi kenkėjai vis aktyvesni ir daro daugiau žalos medžiams. Bet rimtesnės problemos – vos už sienos.

„Šiems metams buvo prognozuojami labai dideli kiekiai, bet mus išgebėjo metereologinės sąlygos. Kolegos baltarusiai miškininkai dėl šito vabaliuko iškirsdavo miško šešis kartus daugiau nei buvo suplanuota“, – sako J. Bacevičius.

Su augalų ligomis miško specialistai kovoja, kaip patys sako, kirviu, peiliu ir kastuvu, tačiau dėl aktyvėjančių kenkėjų nuostolius skaičiuoja ir ūkininkai. Augalų apsaugos asociacija nerimauja dėl Europos Komisijos siūlymo iki 2030-ųjų metų perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą.

„Sprendimus tokius transformuojančius, reikia priimti labai pasvėrus. Ir išmanūs tręštuvai, kurie tręšia kintamą normą, ir išmanūs purkštuvai nėra naujiena mūsų ūkiuose. Kita vertus, reikia sudaryti ūkininkams galimybes įsigyti šituos naujoviškus produktus, naujovišką techniką ir ją vis plačiai ir plačiau naudoti“, – tikina Augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

„Mes turime pavyzdį Ispanijoje, Italijoje, Pietų Prancūzijoje, kur taip pat dėl kenkėjo masiškai žūsta alyvmedžiai ir turbūt 2017-2018 metais tokia pakankamai buvo didelė problema pietų pusrutulyje, Afrikoje. Trimis milijardais dolerių gal daugiau buvo įvertinti nuostoliai, dėl kirmino, kuris atkeliavo iš Pietų Amerikos“, – pasakoja S. Fedotovas.

Pasak Augalininkystės tarnybos direktoriaus, Lietuvoje dėl augalų ligų kasmet prarandama nuo trijų iki penkių milijonų eurų.