Verslas

2020.10.16 12:00

Biudžeto priėmimą Glaveckas siūlo perkelti į kitus metus: naujas finansų ministras kalbės visiškai kitaip nei esamas

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.10.16 12:00

Nepasibaigus rinkimams svarstomas kitų metų valstybės biudžetas yra rizikingesnis, negu pristatoma, sako Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, nesitraukiant pandemijai, jo korekcijos tikėtinos dar kitąmet. Finansų ministrui kalbant apie būtinybę „vengti staigių judesių“, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad kaip tik tokie ir buvo padaryti jų atžvilgiu – pasigesta konsultacijų dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo.


Nors be 13-os pensijos, bet su numatytu minimalios algos ir pensijos didėjimu bei 5 proc. BVP deficitu, kitų metų biudžetas atlieps prisiimtus įsipareigojimus daliai sunkiau besiverčiančių gyventojų ir poreikį investuoti, kad „ekonomika evoliucionuotų greičiau“, LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė ministras Vilius Šapoka.

Ministras nesugrėsmina valdžios sektoriaus deficito, kuris šiemet sieks 8,8 proc., o iki 2022 m. turėtų susitraukti iki Mastrichto kriterijuose įtvirtintų mažiau kaip 3 proc., ir sako, kad priešingu atveju tektų atsisakyti žadėtų socialinių išlaidų. „Šiuo metu, kai padėtis neapibrėžta, ypatingos svarbos dalykas yra pasitikėjimas valstybe“, – kalbėjo ministras.

Taip pat skaitykite

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas K. Glaveckas sako, kad rizikų yra, su jomis teks dorotis jau naujos kadencijos Vyriausybei.

„Biudžetas pateiktas nueinančios Vyriausybės. Kai tu išeini iš darbo, visuomet darai ne tai, ką darei ateidamas į darbą, tai natūralu, nieko blogo. Liekant labai svarbiam antrajam rinkimų turui, parodyti biudžete daugiau rizikų, daugiau problemų – niekas to nedaro. Visi rodo, kad bus labai gražu, tortas danguj, pyragėliai priekyje laukia. Kai tik susidarys nauja Vyriausybė, naujas finansų ministras pradės kalbėti diametraliai priešingai. Aš manau, atsakymas yra kažkur per vidurį“, – laidoje sakė Liberalų sąjūdžio politikas.

Pasak jo, esant dabartinėms ypatingoms aplinkybėms biudžeto projekto priėmimą būtų galima perkelti į kitų metų pradžią.

„Biudžetas pateiktas, jį pertvarkyti, mano supratimu, šitai Vyriausybei jau niekaip. Todėl reikėtų, man rodos, neskubėti ir priėmimą perkelti į sausio mėnesį, kad galėtume iš naujo peržiūrėti“, – teigė K. Glaveckas.

Įstatymas numato, kad biudžetas turėtų būti tvirtinamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki kitų metų pradžios, to nepadarius jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

„Kartais geriau turėti 1/12-ąją negu išbalansuotą biudžetą“, – sakė K. Glaveckas.

Biudžete taip pat skaičiuojama, kad šalies skolos lygis šiemet sieks 45,6 proc. BVP, o pagal kitų metų biudžeto scenarijų išaugs iki 49 proc. V. Šapokos teigimu, Lietuvos skola liks viena mažiausių ES, o artimiausiais metais pavojingos ribos nepasieks.

„Negalime sau leisti tokio skolos lygio, kokį turi Prancūzija ar kitos pietinės šalys, kurių ekonomika paremta vidaus vartojimu, mūsų ekonomika yra grįsta eksportu, dėl to optimalus skolos lygis yra 40 proc. BVP. Maksimalus lygis, kada skola tampa visiškai netvari, manau, yra 60 proc. Laikinai skolai išaugus iki 50 proc., ji turi pradėti mažėti, tas mūsų plane numatyta“, – sakė „Aktualijų studijos“ pašnekovas.

Iš viso Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkose kitąmet ketina skolintis apie 5,141 mlrd. eurų. K. Glaveckas sako, kad nors skolinimosi sąlygos geros, lėšas teks grąžinti, galbūt, ir naujų mokesčių pavidalu.

„Reikia neapsigauti – visi tie pinigai yra kažkieno mokesčių mokėtojų pinigai ir juos reikės grąžinti. Grąžinimas tęsis 30 ar 40 metų, bet juos vis tiek reikės grąžinti, o grąžinimas yra susijęs su pajamų gavimu. Vienaip ar kitaip su tomis subsidijomis gausime dalį bendrų europinių mokesčių, tai akivaizdu. Ateis iš ES nauji mokesčiai, pavyzdžiui, susiję su skaitmeninimu – kad naudojiesi internetu, kažkokiomis paslaugomis, programomis“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Politikas svarsto, kad koreguoti biudžetą gali tekti naujai valdžiai kitų metų viduryje, jeigu koronavirusas toliau kels iššūkių paslaugų, turizmo ir kitiems jautriems sektoriams.

„Turėsime daryti korekcijų ir spręsti dilemą, kuri buvo pradžioje – ar skolintais pinigais dengiame, ar pradedame naudoti ir taupymo priemones. Kitaip tariant, ką ir ministerija bando daryti, nefinansuoti stadionų, palapinių. Yra Valstybės investicijų programa, kuri kitų metų biudžete taip pat yra, ir numatytas tvartelių remontas, stogų darymas – kaip buvo, taip ir liko. Todėl, kad Seimo struktūra tokia, kad tiems, kurie yra valdžioje, reikia rinkėjams ne kokių nors skaičių pagerinimo, bet labai konkrečių dalykų – nutiesti asfaltą, upelį iškasti“, – sakė opozicijos politikas.

V. Šapokos manymu, didelių korekcijų šiemet neprireiks.

„Yra keli labai aiškūs prioritetai: jau anksčiau prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir dėl medikų atlyginimų, pensijų indeksavimo, ir dėl mokslininkų, mokytojų. Antras dalykas, šiuo metu investuoti į ateitį yra mažiau rizikinga, negu neinvestuoti visai. Turime išnaudoti istorinį šansą, kad mūsų ekonomika evoliucionuotų greičiau. Trečias prioritetas – visų kitų išlaidų augimo įšaldymas – mums leis pasiekti ypač svarbų dalyką, t. y. stabilizuoti skolą ir pakeisti jos trajektoriją“, – aiškino finansų ministras.

MMA didinimas – pramonininkams per skubotas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius sutiko, kad biudžeto projektas yra „socialiai atsakingas“, tačiau, verslo požiūriu, kartu ir „per daug išpūstas“, omenyje turint mimimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą. Jis popieriuje turėtų didėti 35 eurais.

„Mes suprantame profsąjungų ir visų norą gyventi geriau ir mes irgi už tai, kad žmonės gyventų kuo geriau, kuo oriau, uždirbtų ir išlaidautų daugiau, mokesčiai būtų surenkami. Bet dabartiniu laikotarpiu, kai matome didelį COVID-19 protrūkį, gal būtų logiška susilaikyti nuo išlaidavimo ir pralaukti žiemos laikotarpį, kuris, tikėtina, iki pavasario gali būti labai sudėtingas. Ir jeigu mes išsilaikytume kaip per pirmąją bangą, faktas – būtų galima išlaidauti, skirti daugiau pinigų ir kelti MMA galbūt net didesniu mastu“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo V. Janulevičius.

V. Šapoka akcentavo, kad dėl MMA didinimo kompromiso neradus Trišalei tarybai Vyriausybė priėmė nuosaikų ir socialiai orientuotą sprendimą.

Kita problema, anot Pramonininkų konfederacijos pirmininko, yra ir K. Glavecko užsimintas kvestionuotinas investicijų paskirstymas.

„Investicijos į skaitmeną, žiedinę ekonomiką, žaliąją ekonomiką yra tai, kur eina Europa. (...) Visi šie dalykai turi sukurti pridėtinę vertę šalies ir ES viduje ir sustiprinti ekonomiką, viskas yra gerai, tik didžiulis skubėjimas su DNR planu, mums neįsigilinus, gali pakišti koją. Plane yra daug neišdiskutuotų pozicijų, (...) daug orientacijos į plytas ir betoną, bet ne į skaitmeną, apie kurią kalbame, kuri padėtų pramonei ir ekonomikai pagaminti daugiau produkcijos su tuo pačiu skaičiumi žmonių ar sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.