Verslas

2020.10.17 17:51

Skaitmeninis euras: kodėl būtent dabar ECB svarsto galimybę jį kurti ir kuo rizikuojama

EurActiv, LRT.lt2020.10.17 17:51

Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo viešas konsultacijas ir eksperimentus, kurie turėtų padėti apsispręsti, ar kurti skaitmeninį eurą 19 vieningos valiutos valstybių klubui.

Šis žingsnis buvo žengtas, pandemijai paspartinus perėjimą nuo grynųjų link elektroninių pinigų ir politikams nervingai stebint privačių kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, stiprėjimą.

EURACTIV pabandė pasiaiškinti, kokią reikšmę skaitmeninis euras galėtų turėti regiono gyventojams.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Kas yra skaitmeninis euras?

Skaitmeninis ar virtualus euras būtų elektroninė euro banknotų ir monetų versija; tai būtų teisėta atsiskaitymo priemonė, kuriai garantijas suteikia Europos centrinis bankas.

Be to, pirmą kartą atskiriems asmenims būtų sudarytos sąlygos turėti indėlių ECB. Tai būtų saugiau nei laikyti pinigus komerciniuose bankuose, kurie gali žlugti, ar kaupti juos grynaisiais, kurie gali būti pamesti ar pavogti.

Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeniniai eurai gali būti laikomi už bankinės sistemos ribų, pavyzdžiui, skaitmeninėse piniginėse.

Tai leistų piliečiams ir įmonėms savo kasdienius mokėjimus atlikti „greitai, lengvai ir saugiai“, – rašoma spalį išplatintoje ECB ataskaitoje apie virtualius pinigus.

Skaitmeninis euras „papildytų grynuosius pinigus, bet jų nepakeistų“, – pabrėžia ECB.

Skaitmeninių eurų leidyba ir pavedimai jais galėtų būti vykdomi, naudojant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. distributed ledger technology), dar vadinamą blokų grandinės technologija (angl. blockchain), kuria remiasi tokios kriptovaliutos kaip bitkoinas.

Kodėl dabar?

COVID-19 pandemija ženkliai padidino elektroninių mokėjimų apimtis, nes klientai vengia banknotų ir monetų baimindamiesi, kad per juos gali plisti koronavirusas.

Kaip rašoma neseniai pasirodžiusioje „Euromonitor International“ ataskaitoje, net Vokietijoje, kur, kaip sakoma, grynieji pinigai vis dar viešpatauja, tikimasi, kad šiais metais vartotojai pirmą kartą išleis daugiau pinigų, atsiskaitydami kortelėmis nei grynaisiais.

Kaip ir kiti centriniai bankai visame pasaulyje, ECB nenori atsilikti nuo virtualių pinigų, kuriuos į apyvartą paleidžia privatūs valiutų rinkos žaidėjai iš užsienio, pavyzdžiui, bitkoinų ar netrukus pasirodysiančios „Facebook“ kriptovaliutos „Libra“.

Jei euro zonai priklausančių valstybių gyventojai būtų priversti masiškai pereiti prie virtualių valiutų, kurios veikia už ECB ribų, tai galėtų turėti neigiamos įtakos jo pinigų politikos priemonių veiksmingumui.

„Facebook“ planas paleisti į apyvartą kriptovaliutą „Libra“ „paspartino centrinių bankų apsisprendimą“ šiuo klausimu, naujienų agentūrai AFP sakė bendrovės „Pictet Wealth Management“ ekonomistas Frederikas Ducrozetas.

Kuo rizikuojama?

Žmonės gali imti vengti tradicinių sąskaitų, pirmenybę atiduodami skaitmeniniams pinigams ir tokiu būdu lemti mažmeninių bankų silpnėjimą euro zonoje.

Rizika dar labiau išaugtų krizės atveju, jei indėlininkams kiltų pagunda pasirinkti „skaitmeninio euro“ siūlomą saugumą ir dėl to masiškai būtų pradėti atsiiminėti indėliai iš tradicinių bankų.
Siekdamas to išvengti, ECB galėtų pasiūlyti apriboti skaitmeninių eurų, kuriuos kiekvienas pilietis galėtų turėti ar išsikeisti, kiekį.

Kruopščiai pasverdamas visus už ir prieš, per ateinančius keletą mėnesių ECB taip pat turės gerai apsvarstyti visus nuogąstavimus dėl privatumo ir kaip užtikrinti, kad „skaitmeninis euras“ nebūtų naudojamas pinigų plovimo tikslais.

Kas dar tuo užsiima?

Privačiai leidžiamos skaitmeninės valiutos yra itin nepastovios. Bitkoino kaina sumažėjo bene perpus nuo tada, kai 2017 m. pabaigoje už vieną bitkoiną buvo siūloma 17 030 eurų.

Tačiau pastaraisiais metais, kaip stabilią ir nerizikingą alternatyvą, centriniai bankai pradėjo siūlyti savo virtualius pinigus, vadinamąją Centrinio banko skaitmeninę valiutą (CBDC).
Balandį Kinijos centrinis bankas keturiuose miestuose pradėjo bandymus su skaitmenine valiuta; Prancūzijos bankas taip pat įsitraukė į eksperimentus.

Penktadienį Japonijos bankas pranešė ketinantis paspartinti tyrimus šioje srityje.

Tarptautinių atsiskaitymų banku vadinamas centrinių bankų tinklas sausį pranešė kuriantis šiuos klausimus analizuosiančią darbo grupę.

Kada galėsiu leisti savo eurus?

Pirmadienį ECB pradėjo trijų mėnesių trukmės konsultacijas, o per ateinančius šešis mėnesius atliks keletą eksperimentų, susijusių su skaitmeninio euro galimybėmis.

Maždaug 2021 m. viduryje centrinis bankas ketina apsispręsti, ar verta pradėti šio projekto įgyvendinimą, ar ne.

Tačiau nesitikėkite, kad netrukus jūsų elektroninėse piniginėse jau žvangės skaitmeniniai eurai.

Kaip AFP teigė glaudžiai su šiuo projektu susijęs šaltinis, jo įgyvendinimas gali užtrukti „nuo 18 mėnesių iki trejų ar ketverių metų“.