Verslas

2020.10.15 11:50

Tyrimas: didžiausią stresą dėl savo finansinės padėties jaučia jaunimas, tačiau jie ir daugiausiai išlaidauja

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.15 11:50

Asmeniniai finansai daugiau nei trečdaliui Lietuvos gyventojų kelia nerimą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Daugiausiai dėl savo materialinės gerovės jaudinasi 18–24 amžiaus žmonės.

Tik kas šeštas Lietuvos gyventojas yra ramus dėl savo finansinės padėties. Visiškai patenkinti savo materialine situacija sako esantys 7 proc. Lietuvos gyventojų. Vis tik tokių, kurie yra visiškai nepatenkinti savo finansine padėtimi, yra dvigubai daugiau – 14 proc.

„Mes klausėme, kaip dažnai žmonės patiria stresą dėl asmeninių finansų. Manau, kad šis rezultatas išties kelia susirūpinimą, nes 39 proc. apklaustųjų stresą dėl pinigų patiria kasdien. [...] Tai nėra kažkoks vienkartinis susimąstymas apie savo finansus“, – pažymi „Swedbank“ finansų insituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Ji sako, jog neretai žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą, o negebėjimas to padaryti kelia nerimą. Su sunkumais bandant sutaupyti susiduria ketvirtadalis apklaustųjų, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena „nuo algos iki algos“, rodo tyrimas.

„Spaudžiami turimų finansinių įsipareigojimų ir gyvendami be santaupų, žmonės nesijaučia užtikrintai ir nerimauja dėl ateities“, – pastebi J. Cvilikienė.

Didžiausią stresą jaučia jaunesni žmonės

Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18–24 m.) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien.

„Jaunų žmonių asmeniniai finansai neretai primena užburtą ratą. Šioje amžiaus grupėje žmonės susiranda pirmuosius pastovius darbus, pradeda gyventi atskirai nuo tėvų. Augant jų pajamoms, kartu auga ir išlaidos, kurių anksčiau nebuvo – tai nuoma, transportas, maistas, pramogos ir panašiai“, – tyrimo duomenis komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Spaudžiami turimų finansinių įsipareigojimų ir gyvendami be santaupų, žmonės nesijaučia užtikrintai ir nerimauja dėl ateities.

„Nors matome, kad 40 proc. žmonių dėl pinigų nerimauja kasdien, tarp 18–24 metų apklaustųjų, tokių, kurie stresą dėl pinigų patiria stresą kasdien, yra net du trečdaliai“, – teigia ekpertė.

J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Geriausiai dėl savo finansinės padėties jaučiasi 35–44 metų ir 65–75 metų amžiaus gyventojai.

„Matosi, kad dėl finansų didesnį stresą jaučia jaunesni žmonės. Kuo žmonės yra vyresni, tuo mažesnį finansinį stresą jie jaučia. [...]

65–75 metų amžiaus kategorija reikšmingai išsiskiria iš kitų tuo, kad net 35 proc. jų sako, jog niekada nesijaudina dėl savo finansinės situacijos. Galbūt taip yra dėl to, kad žmonės yra įpratę, susibalansavę savo pajamas ir išlaidas ir nekreipia į tai tiek daug dėmesio. Vis tik 10 proc. žmonių net ir šioje grupėje sako, kad jiems tenka galvoti apie tai, kaip tvarkytis su finansais“, – pažymi J. Cvilikienė.

Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų.

„Nerimą jie malšina įvairiais būdais. Vienas jų – emociškai apsiperkant, einant į parduotuves ir save apsidovanojant. [...] Žmonės, kurie (daugiausiai – LRT.lt) išlaidauja, nerimaudami dėl savo finansų, šioje kategorijoje yra 18–24 metų respondentai“, – sako J. Cvilikienė.

Nerimą jie malšina įvairiais būdais. Vienas jų – emociškai apsiperkant, einant į parduotuves ir save apsidovanojant.

Neigiamai veikia asmeninį gyvenimą

Tyrimo duomenys atskleidė, kad net 43 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia, jog būtent darbas jiems yra dažniausia streso priežastis. Lietuviai neretai vertinami kaip darbštūs žmonės, tačiau ši savybė turi ir neigiamą pusę.

„Galvojimas apie tai, kiek mano darbas yra ilgalaikis, ar aš pakankamai atitinku savo kvalifikaciją ir galimybes išlaikant darbą, yra pirmoje vietoje. Dėl to nerimauja 4 iš 10 apklaustųjų“, – teigia ekspertė.

Tačiau nerimas dėl materialinės gerovės veikia ir asmeninį gyvenimą, akcentuoja J. Cvilikienė. Remiantis tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustųjų jaučia susirūpinimą savo ar šeimos finansine situacija, kas neigiamai veikia santykius su artimaisiais, o penktadalis pripažįsta turėję ginčų dėl pinigų.

„Swedbank“ finansų ekspertės nuomone, nerimo dėl darbo ir finansų priežastys yra glaudžiai susijusios. Kai žmonės nesusitvarko su asmeniniais finansais, įsivyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką ir tokiu atveju susitelkti produktyviam darbui bei efektyviam užduočių atlikimui tampa sudėtingiau.

„Pamatėme, kad šie faktoriai persikelia į gyvenimą. Net 44 proc., o Vilniuje net 50 proc. žmonių pasakė, jog nerimas dėl finansų kenkia jų fizinei ir psichikos sveikatai, santykiams su artimaisiais“, – vardija J. Cvilikienė.

Labiau nerimaujama didmiesčiuose

Vertindama situaciją didesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, J. Cvilikienė pastebi, jog didmiesčių gyventojai dėl savo pajamų ir išlaidų baiminasi labiausiai.

„Jaunas didmiestyje gyvenantis žmogus patiria kelis kartus daugiau streso dėl pinigų, nei gerokai vyresnio amžiaus miestelyje gyvenantis žmogus“, – palygina ekspertė.

Vis tik dalis gyventojų tikina esantys ramūs dėl savo materialinės gerovės, sako „Swedbank“ finansų instituto ekspertė.

„Matome, kad yra tokių žmonių, kurie sako, jog gyvena ramiai, jaučiasi užtikrinti savo finansine padėtimi. 16 proc. žmonių minėjo, kad jie niekada nesijaudina dėl savo finansinės situacijos. Įdomu tai, kad tarp jų – 18 proc. vyrų ir 13 proc. moterų. Tačiau bendrai tyrimas neatskleidė tam tikrų didesnių skirtumų tarp lyčių“, – akcentuoja J. Cvilikienė.

Apie savo pinigus nesišneka

Tyrimas parodė, kad žmonės gana gerai supranta neigiamą nerimo dėl finansų poveikį psichikos ir fizinei sveikatai – tokie gyventojai sudaro beveik pusę apklaustųjų, ypač didesniuose miestuose.

Tačiau, anot finansų ekspertės J. Cvilikienės, Lietuvoje net 23 proc. žmonių nenori kalbėtis apie finansus nei su šeima, draugais, nei su profesionaliais konsultantais. Ekspertė ragina finansinių problemų neignoruoti, o verčiau jas spręsti.

„Nors šeimoje kalbant apie asmeninius finansus su partneriu dažniausiai ginčijamasi, tai yra vieta, kur didžioji dauguma kalbasi apie asmeninius finansus. Galbūt ne tiek dažnai, kiek norėtume ir būtų patartina. Su banko konsultantais ar kolegomis (apie asmeninius finansus – LRT.lt) kalbasi labai maža dalis. [...]

Su draugais labiau finansus aptarti yra linkę vyrai – tokių buvo 15 proc., o moterų – 11 proc. Su banko ar finansų ekspertu dažniau kalbasi jaunesnio amžiaus žmonės – 18–24 metų. Labiausiai su profesionalais nėra linkusios kalbėtis moterys, kurios dažniau šiuos dalykus aptaria šeimoje“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Apibendrindama atliktą tyrimą, J. Cvilikienė sako, kad asmeniniai finansai ir darbas yra reikšmingos priežastys žmonių nerimui.

„Darbas ir pinigai yra dvi didžiausios streso priežastys, kai kalbame apie jaunus žmones. Vėliau nerimas sumažėja ir vyriausio amžiaus žmonės sako, jog labiausiai nerimauja dėl savo sveikatos. Akivaizdu, kad tas nerimas turi pasekmių: veikia fizinę, psichikos sveikatą, asmeninius santykius, darbingumą ir kitus svarbius gyvenimo aspektus.

Didieji miestai yra ta vieta, kur žmonės susiduria su didžiausiais iššūkiais. Nors atlyginimai gali būti gerokai aukštesni nei mažesniuose miesteliuose, bet ir išlaidos yra nemažos, todėl tenka spręsti kitus su darbo rinka ir gyvenimu susijusius aspektus“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Populiariausi