Verslas

2020.10.16 17:49

Išsinuomojusi butą Viktorija sulaukė akibrokšto – savininkas pareikalavo sumokėti už kapitalinį namo remontą

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.16 17:49

Nors paprastai išsinuomojus būstą mokama tik už nuomą ir komunalines paslaugas, LRT.lt kalbinta kaunietė Viktorija pasakoja, kad buto savininkas pareikalavo padengti ir stambesnes išlaidas – už daugiabučio namo fasado remontą.

Vis dėlto kalbinti specialistai pabrėžia, kad kapitalinio remonto išlaidas privalo padengti pats būsto savininkas, nebent nuomos sutartyje nurodyta kitaip.

„Reikia labai atidžiai skaityti sutartį ir žiūrėti, kas joje yra“, – perspėja advokatų profesinės bendrijos WALLESS partneris Evaldas Klimas.

Pranešė, kad mokės už namo remontą

Nuomojamame būste įsikūrę gyventojai, išvydę namų ūkio ar kitus papildomus mokesčius, neretai svarsto, ar privalo už juos mokėti. Štai LRT.lt kalbinta Viktorija pasakoja sutrikusi dar labiau, kai sulaukė nuomojamo būsto savininko akibrokšto – jis pareikalavo sumokėti už namo fasado remontą.

Į LRT.lt besikreipusi mergina negali suprasti, kodėl tokia atsakomybė turėtų kristi ant nuomininko, o ne nekilnojamojo turto šeimininko pečių.

„Neseniai persikrausčiau į naują butą. Su būsto šeimininku pasirašiau nuomos sutartį metams. Dviejų kambarių buto nuomos kaina – 380 eurų ir, aišku, papildomai komunaliniai mokesčiai. Suprantu, kad nuomininkas turi susimokėti už išnaudojamą vandenį, elektrą, šildymą ar internetą, bet kodėl aš turiu investuoti į ne savo būstą ir mokėti už ilgalaikius dalykus, tokius kaip fasado remontas?“ – stebisi ji.

Buto savininkas iškėlė ultimatumą

Vertindama tai, kad ilgai nuomojamame būste negyvens, pašnekovė sako nematanti prasmės mokėti už namo remontą.

„Nuomos sutartis pasirašyta metams. Nesakau, kad būtent po metų aš iš jo (buto – LRT.lt) išeisiu, tačiau bet kokiu atveju negyvensiu tiek ilgai, kad man būtų aktualios tokios ilgalaikės investicijos. Čia tikrai ne mano reikalas. Dar neaišku, kiek kainuotų to fasado tvarkymas – apie 25 tūkst. eurų visiems butams“, – kalba pasipiktinusi jauna moteris.

Anot Viktorijos, nuomos sutartyje galimo namo remonto klausimai aptarti nebuvo, tad ji kelia klausimą, kas turėtų už tai mokėti – ar tuo metu bute įsikūręs nuomininkas, ar tikrasis šeimininkas.

„Pyktis nesinori, bet ką daryti, kai buto savininkas kratosi to mokesčio. Iš šono atrodo, kad tiesiog naudojasi manimi, nuomininke. Kiekvieną kartą įsikėlęs į naują nuomojamą butą juk nepulsi renovuoti namo.

Dabar man iškeltas ultimatumas. Jis (buto savininkas – LRT.lt) sako: tu pasigalvok, nes dar yra šiek tiek laiko, čia tik planai dar. Tai ir nesupratau, ar čia mane iškeldinti ruošiasi, jei nesutiksiu“, – sako mergina.

Už kapitalinį remontą moka šeimininkas

Kaip aiškina E. Klimas, pagal Civilinį kodeksą, nuomininkui priklauso padengti tik išlaidas, susijusias su būsto vidaus apdailos darbais, pavyzdžiui, sienų glaistymu, dažymu, plytelių klijavimu, grindų klojimu ar panašiai, o viso daugiabučio namo kapitalinis remontas yra būsto savininko atsakomybė.

„Paprastasis remontas yra nuomininko atsakomybė. Jeigu mes kalbame apie pastato apšiltinimą ir panašiai, o nuomojamos tik pačios patalpos, tai yra ginčo objektas. Pagal Civilinį kodeksą, žmogus nuomojasi patalpas ir turėtų mokėti tik už patalpų einamąjį remontą. Už tokį remontą suma nebūtų išskaičiuojama iš sumos už nuomą – tai papildoma suma. O kapitalinis remontas jau yra nuomotojo atsakomybė“, – paaiškina E. Klimas.

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat sako, kad paprastai nuomininkas moka už einamuosius komunalinius ar kitus smulkesnius mokesčius, o kapitalinio remonto išlaidas turi padengti pats būsto savininkas.

„Pavyzdžiui, jeigu yra keičiamas stogas, tvarkomas fasadas ar atliekami kiti remonto darbai, žinoma, kad savininko prerogatyva dengti šiuos kaštus. Būtų nesąžininga tikėtis, kad nuomininkas padengs ir tokius mokesčius. Žmogus nuomojasi būstą, todėl tai nėra visai komerciniai santykiai. Savininkas išnuomoja tinkamas gyventi patalpas su visais veikiančiais įrenginiais ir tokios būklės, kuri laikui bėgant pablogėja, bet tai jau savininko atsakomybė.

Nuomininkui tikrai priklauso dengti mokesčius už šildymą, elektrą, vandenį, internetą, laiptinės priežiūrą, apšvietimą, kiemo valymą ir t. t., bet kai prasideda namo renovacija ir panašiai, jau savininkas turėtų dengti“, – pabrėžia M. Čiulada.

Akcentuoja svarbų sutarties punktą

Teisininkas E. Klimas skatina atkreipti dėmesį į nuomos sutartį, kurią nuomininkas pasirašo su buto savininku. Anot jo, neįsigilinus į pasirašomą dokumentą ir jame išdėstytus punktus nuomininkui gali tekti kišenę patuštinti papildomai.

„Sutartyje dažnai būna įrašyta, kad būtų atlygintos papildomos išlaidos, komunaliniai mokesčiai ir panašiai. Jeigu tai forminama kaip pastato ar kitos išlaidos, kurias administratorius pakiša po bendrąja sąskaita, ir nuomininkas prisiima įsipareigojimą atlyginti visus administravimo, komunalinius mokesčius, įmokas ir mokėjimus, tai jau yra nuomininko reikalas.

Būtina žiūrėti, kaip suformuluotas sutarties punktas dėl nuompinigių, nuomos dydžio ir kitų mokesčių bei įmokų“, – perspėja E. Klimas.

Siekiant išvengti atitinkamų ginčų, E. Klimas ragina kuo detaliau aptarti nuomos sąlygas ir jas nurodyti sutartyje.

„Kuo viskas išsamiau pateikiama sutartyje, tuo šalims paprasčiau, nes netgi Civilinio kodekso nuostatą dėl to, kas ką dengia, galima keisti – ji nėra visiškai nekeičiama“, – akcentuoja E. Klimas.

Apibendrindamas LRT.lt kalbintas teisininkas pabrėžia, kad ginčai dėl kapitalinio namo remonto tarp nuomotojų ir nuomininkų yra gana dažni.

„Pavyzdžiui, sutartyje dažnai būna labai plačiai išdėstytas nuompinigių punktas, todėl jau tada nieko kito nelieka, kaip tik pačiam svarstyti, ar tu nori už tai mokėti kokias nors įmokas, ar eini nuomotis naujo (buto – LRT.lt) ir degini savo depozitą. Jeigu tu nutrauki nuomos sutartį anksčiau, nei yra sutartas terminas, palieki vieno mėnesio depozitą, žiūri, kokia tai suma ir kas tau labiau apsimoka: ar deginti depozitą, ar dengti papildomas išlaidas“, – aiškina E. Klimas.