Verslas

2020.10.24 07:00

Lietuviškas gaminys užaugino verslą ir sukūrė 100 darbo vietų regione: kaip „neįmanoma“ tapo 2 tonomis šakočių per dieną

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.10.24 07:00

Nuo laikraščių iškarpų ir kramtomosios gumos prekybos sovietmečiu pradėjęs verslininkas šiuo metu gali pasidžiaugti Lietuvoje per dieną iškepantis iki 2 tonų šakočių. Tiesa, lietuviško gardėsio paklausa per karantiną smuko, o metus gali tekti užbaigti su 20–30 proc. mažesnėmis pajamomis. 

Susitikti su verslininku Romualdu Spuliu atvykstame į šalia Druskininkų esantį Jaskonių kaimą. Būtent čia įsikūręs vienintelis pasaulyje šakočių muziejus ir kompleksas „Romnesa“, kuriame galima rasti šiam verslininkui priklausantį restoraną ir vilą „Ignė“.

Tai ne vienintelis R. Spulio rūpestis. Ignalinoje jis valdo šakočių kepyklą, restoraną ir vilą, o šalia Molėtų – kempingą. Iš viso verslininkas yra įdarbinęs apie 100 žmonių.

Sovietmečiu pardavinėjo plastikinius maišelius

R. Spulis pasakoja, kad dar mokykloje ėmė pardavinėti įvairius daiktus, o kiek vėliau – gaminti ir pardavinėti polietileninius maišelius.

„Viskas prasidėjo mokyklos suole. Tuo metu iš žurnalo iškirpdavome paveiksliukus su užsienyje gaminamų automobilių atvaizdais ir pardavinėdavome draugams. Teko ir kramtomąja guma prekiauti. Kai mokiausi aukštojoje mokykloje, prasidėjo bendravimas su jūrininkais – su jais keisdavomės prekėmis.

Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje, kai jau buvo atleistos vadžios, pradėjome gaminti polietileninius maišelius. Tuo metu sekėsi labai gerai, o pelną skaičiuodavome ne procentais, o kartais. Didžiausia problema būdavo gauti polietileno granulių. Prekė buvo tokia populiari, kad kartą pilną sunkvežimį tokių maišelių nugabenome net į Pinską (Baltarusija)“, – pasakoja verslininkas.

Jau nepriklausomos Lietuvos laikais, 1994 metais, R. Spulis įkūrė individualią įmonę – kepė duonos gaminius, o 1997-aisiais buvo įsteigta iki dabar gyvuojanti įmonė „Romnesa“. Tiesa, šakočiai šioje įmonėje pradėti kepti kiek vėliau.

„Buvo sunkūs laikai. Tuo metu gyvenau prie Kauno. Kaimynystėje buvo duonos kepykla. Pamaniau, kad ir aš galiu tai daryti. Įkūrę įmonę pradėjome kepti duonos ir pyrago gaminius. Iš pradžių realizacija buvo vietinė, vėliau duonos gaminius pradėjome vežioti po visą Lietuvą.

Per dieną parduodavome apie 4 tūkst. duonos vienetų, tačiau konkurencija didėjo, didelės duonos kepyklos buvo privatizuotos. Neatlaikėme konkurencijos, todėl pabandėme į rinką įeiti su nauju produktu – šakočiu. Po truputį duonos gaminių mažėjo, kol galiausiai liko tik šakočiai“, – verslo pradžią nepriklausomoje Lietuvoje prisimena R. Spulis.

Per dieną iškepa iki 2 tonų šakočių

Verslininko teigimu, iš pradžių atrodė, kad per dieną iškepti 200 kilogramų šakočių – neįmanoma misija. Tačiau bėgant metams apimtys didėjo, o šiuo metu „Romnesa“ per parą iškepa daugiau nei toną šakočių. Įmonės rekordas – 2 tonos šakočių per parą.

„Mažiau nei tonos per parą niekada nekepame. Kiekis priklauso nuo sezono“, – sako verslininkas.

Daugiausia šakočių įmonė parduoda Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu, antras populiariausias laikotarpis – Velykų, o trečias – rugpjūčio mėnuo, kai organizuojama daugiau vestuvių.

Užsiimame nostalgijos eksportu. Tai reiškia, kad produkciją gabename ten, kur yra emigravusių lietuvių.

Dalį produkcijos įmonė eksportuoja, tačiau eksportas siekia tik apie 5 proc. „Eksportas nesudaro labai didelės pajamų dalies. Kaip aš mėgstu sakyti, užsiimame nostalgijos eksportu. Tai reiškia, kad produkciją gabename ten, kur yra emigravusių lietuvių. Vežame į JAV, Airiją, Vokietiją.

Bandėme plėsti eksportą, bet lietuviškas šakotis kitose šalyse taip ir neprigijo. Kita problema – neturime tiek pajėgumų. Pavyzdžiui, prieš žiemos šventes norinčiųjų prekiauti mūsų produkcija tikrai yra daug, tačiau neturime tiek žmogiškųjų išteklių. Tai ne eglutės žaisliukai, kuriuos gali gaminti visus metus“, – sako R. Spulis.

Iškepė didžiausią šakotį pasaulyje

Šakočių kepimas nėra vienintelė veikla, kuria užsiima verslininkas. Jo įkurta įmonė „Romnesa“ teikia maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas Druskininkuose ir Ignalinoje.

Kaip pasakoja verslininkas, Ignalinoje esančios vilos užimtumas didesnis, mat Druskininkai šiais metais nesulaukė užsienio turistų, kurie čia sudarydavo nemažą dalį svečių.

Verslininko teigimu, vasarą užimtumas Druskininkuose esančioje viloje siekė apie 40 proc., o praėjusiais metais – 60 proc. Tiesa, užimtumą šiuo metu padėjo kilstelėti medikai, kurie atvysta pasinaudodami jiems skirtais kuponais.

„Romnesos“ kompleksui Druskininkuose vadovaujanti įmonės darbuotoja Marina pasiūlo užsukti į jo teritorijoje esantį vienintelį pasaulyje šakočių muziejų. Vos tik užėjus į vidų akį patraukia tai, dėl ko ir atidarytas muziejus, – 3,72 metro aukščio didžiausias šakotis pasaulyje.

„Iškepėme muziejaus ir viso komplekso atidarymo proga dar 2015 metais. Dėl to, kad lauke buvo labai šilta, tai užtruko vos dvi valandas. Šakočio svoris siekė 85,8 kilogramo. Iš viso sunaudojome 1 700 vienetų kiaušinių, 64 kilogramus miltų, 48 kilogramus cukraus, 45 kilogramus sviesto ir 29 kilogramus grietinės“, – produktus, reikalingus rekordinio šakočio kepimui, vardija Marina.

Ji pabrėžia, kad muziejuje esantis šakotis nėra tikrasis rekordininkas, nors ir identiškas pirmajam. Pagal Guinnesso rekordų taisykles pirmą iškeptą šakotį reikėjo suvalgyti, todėl iš karto buvo iškeptas antras. Muziejuje šakotis stovi jau penkerius metus, o siekiant apsaugoti nuo smaližių, kurie nori paragauti, buvo apsuktas maistine plėvele.

Be milžiniško šakočio, muziejuje galima išvysti daug metų šio saldumyno gamybai naudotą įrangą. Yra čia ir kituose pasaulio kraštuose gaminamų šakočių pavyzdžių, tačiau pats skaniausias, Marinos teigimu, yra lietuviškasis desertas.

„Nors manoma, kad šakotis yra lietuviškas desertas, tikroji jo gimtinė – Vokietija. Ten jis pradėtas kepti dar 14 a., o į Lietuvą atkeliavo 18 a. pabaigoje. Lietuvių šakotis yra vienas gražiausių ir unikaliausių, nes turi spyglius. Vieni pasaulyje šakočius kepa iš mielinės tešlos, kiti naudoja tik kiaušinio baltymą, o ne visą kiaušinį. Japonai gali pagaminti šakotį krevečių skonio, o norvegai kepa marcipaninį“, – pasakoja moteris.

Per karantiną pajamos smuko tris kartus

Įmonės „Romnesa“ savininkas tvirtina, kad, nepaisant visų baimių, vasaros laikotarpis buvo pelningas, o finansiniai rodikliai netgi geresni nei praėjusiais metais.

„Tiesa, jei reikėtų lyginti Druskininkuose ir Ignalinoje turimus viešbučius ir maitinimo įstaigas, tai Druskininkai nukentėjo labiau. Taip yra todėl, kad miestas buvo orientuotas ne tik į vietos turizmą. Užsieniečių Druskininkuose šią vasarą nebuvo ir tai labai pasijuto. Ignalinoje ir Molėtuose jautėme pakilimą, o Druskininkuose – nedidelį kritimą“, – sako verslininkas.

Nors vasaros sezonas buvo pelningas, verslininkas skaičiuoja, kad metų gale planuojamos pajamos turėtų būti 20–30 proc. mažesnės nei praėjusiais metais. Tai lėmė, kad karantino metu teko uždaryti kai kuriuos objektus.

„Pirmais pandemijos mėnesiais apyvarta krito net tris kartus. Nukentėjome labai stipriai. Pas mus yra trys maitinimo įstaigos – du restoranai ir nedidelė kavinė, trys gamybos sritys – kulinarija, konditerija ir mėsos verslas bei trys apgyvendinimo įstaigos. Šešias įstaigas karantino metu visiškai uždarėme.

Nėra net kalbos, kad patyrėme nuostolių, tačiau ties tuo gyvenimas nesibaigia, todėl judame į priekį.

Šakočių gamyba taip pat krito labai daug. Taip buvo todėl, kad žmonės nustojo švęsti. Nors apyvarta sumažėjo, darbuotojus išlaikėme visus. Nėra net kalbos, kad patyrėme nuostolių, tačiau ties tuo gyvenimas nesibaigia, todėl judame į priekį“, – sako optimistiškai nusiteikęs verslininkas.

Jo teigimu, didžiausias pajamas įmonei generuoja šakočių gamyba, tačiau atsisakius teikti maitinimo ir nakvynės paslaugas pragyventi būtų daug sunkiau.

„Didžiausias pajamas užtikrina šakočių kepimas, tačiau kitos šakos mums padeda uždirbti pelno. Jei keptume tik šakočius, sugebėtume tik padengti sąnaudas“, – sako R. Spulis.