Verslas

2020.10.09 12:29

Pagalbos verslui fondo vadovas: mūsų tikslas – uždirbti

Paulius Viluckas, BNS2020.10.09 12:29

Antradienį veiklą pradėjęs iki 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondas netaps banku – jis bus paskutinė priemonė didelėms ir vidutinėms įmonėms, negaunančioms finansavimo iš kitų šaltinių, sako fondą valdančios bendrovės Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) vadovas.

Dainius Vilčinskas sako, kad didžiąją dalį fondo investicinio portfelio sudarys rizikingos investicijos, tačiau tikisi, jog fondas generuos apie 4 proc. metinę grąžą. Jis pabrėžia, kad fondas nedalins paramos, negrąžintinų subsidijų ar garantijų, o investuos komerciniais pagrindais.

Anot jo, didžioji dalis – apie 60 proc. fondo lėšų įmones pasieks per obligacijas, tačiau gali būti pasitelkiami ir įvairūs hibridiniai instrumentai, pavyzdžiui, investuojant į kapitalą. Obligacijas platinant antrinėje rinkoje, norima skatinti kapitalo rinką.

D. Vilčinskas atsakė į BNS klausimus.

– Kokie bus fondo prioritetai?

– Pradedant nuo Adomo ir Ievos – fondas buvo sumanytas, kai pradėjo aiškėti, kad Lietuvos ekonomika gali turėti problemų, o kapitalo rinka ir finansavimo prieinamumas gali būti nepakankamas.

Pagrindiniai fondo tikslai yra per investavimą ir lėšų skolinimą stambioms įmonėms atstatyti jų likvidumą ir kapitalizaciją, kai tos įmonės neturi alternatyvių finansavimo šaltinių – ar tai būtų bankinė rinka, ar antrinė rinka. Tai yra esminis tikslas.

Tačiau šalia buvo nuspręsta pabandyti įgyvendinti ir kitus tikslus ir per fondą, į kurį valstybė ateina kaip pirmas investuotojas, bet neturėtų būti vienintelis, norima spręsti finansavimo rinkos netobulumus. Mes nemažai dėmesio skirsime obligacijoms, kad tos lėšos, kurias investuosime ir skolinsime, pasiektų įmones būtent ne per paskolas, o per obligacijas.

Yra noras po to tas obligacijas paleisti į antrinę rinką, pritraukti investuotojus, kurie galėtų domėtis tų obligacijų išpirkimu. Kapitalo rinkos skatinimas, obligacijų populiarinimas taip pat yra svarbus tikslas.

Norėsime, kad fondas būtų sudarytas iš įvairių investuotojų. Tai bus instituciniai investuotojai. Norime orientuotis tiek į užsienio investuotojus, tiek į Lietuvoje veikiančius pensijų fondus, kad jie dalį lėšų nukreiptų į šitą fondą.

Tikrai vienas iš svarbių fondo tikslų yra ir teigiama grąža. Be teigiamos grąžos nebūsime patrauklūs instituciniams investuotojams.

– Kokiais kriterijais remdamiesi atsirinksite įmones? Ar, pavyzdžiui, bus pirmenybė įmonėms, kurios vysto „žalias“ technologijas ir gamybą. Šią valstybės paramos schemą tvirtino Europos Komisija, kurios svarbiausias artimiausio dešimtmečio tikslas yra CO2 emisijų mažinimas, žaliosios ekonomikos plėtra.

– Ekologiškumas ir draugiškumas aplinkai nėra įrašytas kaip vienas iš esminių kriterijų, atsirenkant investicijas. Bet bent jau iš rizikos pusės mes tikrai vertinsime įmonės veiklos tvarumą ir jos daromą poveikį. Jeigu matysime, kad yra gamybinė įmonė, kuri daro poveikį aplinkai, tai prašysime, kad įmonė įsivertintų visas rizikas, kad ji mums atneštų išorinių ekspertų nuomonę dėl jos veiklos modelio įtakos aplinkai.

Jeigu reikės rinktis – tarši ar netarši įmonė, tai, be jokios abejonės, aišku, kas gaus prioritetą. Bet kol kas nenoriu kalbėti apie eiliškumą, nes esame atviri visiems, norime kalbėtis su visomis įmonėmis, kurios turi iššūkių.

– Kapitalistinėje sistemoje vienas esminių principų – prastai veikiančioms įmonėms turi būti leista bankrutuoti. Kuo būtent šita krizė skiriasi buvusių anksčiau, kodėl vyriausybės kuria paramos schemas ir kodėl atsakas į šią krizę yra kitoks nei į anksčiau – dabar, panašu, valstybių pinigai į problemų turinčias įmones teka upeliais.

– Aš sutinku, žiūrint iš istorinės pusės – jei įmonė veikia neefektyviai, jeigu ji padaro vadybines, strategines klaidas, pralaimi konkurencinėje kovoje, nesuvaldo kaštų ir tampa nepatraukli klientui – viskas teisingai, tokia įmonė turi užleisti vietą tam, kas geriau pasiruošęs konkuruoti ir gali teikti geresnę paslaugą.

Šiuo atveju susidariusi situacija didžiąja dalimi nepriklauso nuo pačių įmonių veiklos neefektyvumo ar blogos vadybos. Tai nemaža dalimi buvo nulemta viruso sukeltų tendencijų, intencijų apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo ir dėl įvestų priemonių. Tai sumažina įmonių galimybes daryti verslą. Buvo sąmoningas sprendimas įvesti apribojimus, ar tai būtų keliavimas, ar restoranų veikla, ar dar kažkas.

Kai atsiras prielaidos tuos apribojimus atšaukti, aš neabejoju, kad įmonės, kurios buvo sėkmingos iki jų įvedimo, turės visas prielaidas vėl dirbti sėkmingai.

– Ar nebus ilgalaikių pasekmių – pavyzdžiui, tam tikros ekonominės stagnacijos, valstybei išgelbėjus tokius verslus?

– Čia reikia atskirti mūsų fondą nuo bendros tendencijos. Lietuvos įvairios priemonės verslui palaikyti buvo efektyvios ir ekonomikos rezultatus matome, susitraukimas yra vienas mažiausių Europoje.

Mes pinigų neatsakingai nepumpuosime. Mes sieksime racionalių rezultatų, kad rizika, kurią prisiimsime, būtų pamatuota, pasverta, ir kad tos lėšos sugrįžtų ir sugrįžtų su mūsų norima grąža.

– Įsigytas įmonių obligacijas žadate realizuoti antrinėje rinkoje. Ar jos bus patrauklios?

– Mes skolinsime pinigus už kainą, kuri atitiks įmonių rizikos profilį. Popierius įsigysime komercinėmis sąlygomis. Ar nekils problemų juos išplatinti? Manau, kad nekils, nes vertybinius popierius laikysime iki to momento, kai matysime, kad yra geros sąlygos juos parduoti rinkoje. Mūsų tikslas nebus tuos popierius bet kokia kaina išleisti į rinką – mūsų tikslas bus juos išleisti uždirbant.

Kitas dalykas – mes motyvuosime investicijų gavėjus, kad jie mūsų investicijas kuo greičiau grąžintų. Bus mechanizmas, kad kaina už mūsų lėšas einant metams augs. Jeigu ekonominė aplinka keisis ir sektorius normalizuosis, tai net neabejoju, kad įmonės pasinaudos kitais finansavimo šaltiniais ir grąžins fondų lėšas.

– Kokios trukmės obligacijas pirksite?

– Iki šešerių metų.

– Fondas įkurtas skolinti įmonėms, kurios negali pasiskolinti rinkoje. Ar sutinkate, kad skolindami tokioms bendrovėms, vis tik užsiimate pakankamai rizikingu verslu?

– Fondo tikslas nėra bet kokia kaina duoti lėšas įmonėms. Tikslas yra paskolinti, investuoti komerciniais pagrindais ir uždirbti teigiamą grąžą. Mes puikiai suprantame, kad investiciniai objektai bus rizikingos įmonės. Jeigu bankai nenori skolinti, tai vėlgi, yra geras atsakymas. Šitame regione veikiantys bankai labiau orientuojasi į mažesnės rizikos klientus ir sau tokiu būdu apsibrėžia rizikos apetitą.

Didesnės ar vidutinės rizikos klientai turi mažiau alternatyvų. Mes neketiname konkuruoti su bankais ar kitais rinkos dalyviais dėl klientų. Jei klientas turės alternatyvą, džiaugsimės, tegu ja naudojasi. Matome, kad nemaža dalimi atvejų būsime paskutinė priemonė ir suprantame, kad priiminėsime rizikingus sprendimus.

Bet tuo pačiu metu ketiname investuoti lėšas į įmones, kurios, mūsų nuomone, turės perspektyvą ir toliau, pasikeitus industrijai, būti sėkmingos. Pagal strategiją fondas investuos tokią lėšų sumą, kurios reikia įmonės išgyvenimui iki rinkos normalizavimosi, kai ji vėl galės gauti finansavimą iš kitų šaltinių.

– Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad fondas iš esmės yra tam tikras verslo projektas ir investuotojas tikėsis grąžos iš investicijų. Kokios metinės grąžos fondas galėtų tikėtis?

– Mūsų orientacinis tikslas bus apie 4 proc. Tai gali kisti į vieną ar į kitą pusę.

– Kaip užtikrinsite tą stabilią grąžą, už kiek skolinsite?

– Valstybė į fondą deda 100 mln. eurų pirmame etape. Antram etape, jeigu fondas sėkmingai veikia, bus papildomai platinama 400 mln. obligacijų, jos bus apsaugotos valstybės garantija, tai šitų pinigų kaina gali būti apie nulį, galbūt lengvai neigiama ar teigiama, priklausys nuo rinkoje esančios situacijos. Tie pinigai ateis į patį fondą.

Fondas, tikėdamasis bent jau 4 proc. grąžos, žino, kad didžioji dalis investicijų bus rizikingos, kažkuri dalis investicijų gali būti nesėkmingos ir nurašytos. Kad šitą grąžą sugeneruotume, prie jos turi būti kažkokia rizikos premija x.

Mes tikrai neperduosime žemos kainos mūsų paskolų gavėjams. Veiksime komerciniais pagrindais, tai yra komercinis projektas ir jo išskirtinumas yra tas, kad per šitą instrumentą bandysime suteikti finansavimą įmonėms, kurios neturi alternatyvos. Jos supranta, kad yra rizikingoje situacijoje. Bendra kaina koreliuos su klientų rizikingumo profiliu.

Šitoje vietoje kažkuria prasme būsime panašūs į bankus. Mes prašysime ir užstatų, jei įmonė turės, jeigu įmonė galės gauti finansavimą tiesiogiai į balansą, ar tai būtų paskola, ar obligacijos, mes skolinsime tiesiogiai. Jeigu matysime, kad tiesiogiai skolinti nėra galimybių, bandysime konstruoti hibridinius sprendimus, galbūt netgi eiti į akcinį kapitalą.

– Kokios tos sąlygos, koks turi būti išskirtinis atvejis, kad fondas investuotų į įmonės akcinį kapitalą?

– Tuo atveju, kai svarstysime, ar įsigyti įmonės vertybinių popierių, įmonė turi būti sistemiškai svarbi. Tai reiškia, kad ji teikia žmonėms paslaugą, kurios netekimas reikštų didelį netekimą visuomenei. Įmonė turi būti reikšminga tame sektoriuje ir jos bankrotas galėtų nulemti visos eilės kitų įmonių bankrotus. Arba tokia įmonė, kuri yra reikšmingas darbdavys ir, pavyzdžiui, jos bankrotas reikštų daugelio žmonių atleidimą.

– Ar yra terminas, per kiek laiko valstybė iš įmonės kapitalo turėtų išeiti?

– Su kiekviena įmone, su kuria svarstysime eiti į akcinį kapitalą, turėsime sutarti ir įmonė turės pateikti viziją, kaip ji išsiperka valstybės dalį. Turės būti pateiktas strateginis, finansinis planas, pagal kurį matysime, kokios yra prielaidos ir kada tai gali nutikti.

Iš savo pusės, jeigu matysime galimybę įmonės akcijas parduoti, tai mes jas pardavinėsime – ar įmonės akcininkams, ar tretiesiems asmenims. Jeigu matysime, kad galime gauti kainą su mūsų norima premija, mes tas akcijas parduosime bet kuriuo metu po jų įsigijimo.

Po tam tikro laikotarpio bus sudėliotas motyvacinis mechanizmas įmonei ar jos akcininkams, kad jie būtų motyvuoti išpirkinėti valstybės dalį. Po ketverių metų sutartyse numatysime, kad valstybė gaus neatlygintinai papildomą akcijų dalį, jeigu bus nepardavusi tam tikros dalies.

Antras etapas bus po šešerių metų, jei valstybė vis dar turės (akcijų – BNS), tai dar kartelį bus daromas akcijų dalies padidinimas. Neatlygintinai, be fondo lėšų, tiesiog toks mechanizmas, per kurį pasididinsime savo dalį.

– Pasaulyje yra buvę daug atvejų, kai valstybė ateina į įmonės akcinį kapitalą, ją išgelbėja, bet įmonės vertė per laiką krenta ir neatsigauna, todėl valstybei tenka arba parduoti nuostolingai, arba akcininke būti ilgiau nei norėtųsi. Ar jūs tokiu atveju parduosite nuostolingai?

– Tas atvejis, matyt, papultų po nesėkmingų investicijų atvejais. Bet planas yra, kad įeinant į kiekvieną įmonę, turėsime aiškų finansinį planą, kaip ir kada galėtume išeiti. Tikėtina, kad bus atvejų, kada tie planai nebus realizuoti taip, kaip suplanuosime.

Mes investuosime šešeriems metams, fondo trukmė yra 10 metų. Jeigu nutiks taip, kad po šešerių metų įmonės akcijas vis dar turėsime, tai ieškosime prielaidų, kaip iš to išeiti. Bet investavimo strategijoje yra aptartos priemonės, kas turi vykti po to.

– Vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį rinksitės investavimo objektą – įmonė turi būti nukentėjusi nuo COVID-19 ir karantino. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąraše yra kone pusė Lietuvos įmonių. Kaip nustatysite, ar įmonė iš tikrųjų yra nukentėjusi nuo COVID-19?

– VMI sąrašą naudosime, jeigu reikės prioritetizuoti, kam teikti paskolas ir investicijas. Tai svarbus kriterijus, bet jis nėra esminis. Mums svarbus kriterijus – ar įmonė yra nukentėjusi, jos pardavimai yra sumažėję, ji patiria iššūkių ir kažkuriam laikotarpiui buvo sustabdžiusi veiklą. Ir ar ta įmonė neturi finansavimo alternatyvų. Bet šitie kriterijai yra skolinimo atveju. Jeigu eisime į akcinį kapitalą, yra reikšmingumo parametrai.

– Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sakė nenorintis, kad fondas transformuotųsi į banką. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia atsargiai žiūrintis į valstybės dalyvavimą versle, jis irgi kelia klausimą, ar nebus taip, kad valstybė gelbės neefektyvias įmones. Ką atsakytumėte į tokius verslo nuogąstavimus?

– Pirmas dalykas, jokių intencijų tapti banku, pakeisti bankus nėra. Lėšų skolinimas viso labo yra viena iš priemonių, kaip įmonėms duosime lėšas. Tai yra tikslinė priemonė, su viruso leitmotyvu, įmonėms, kurios atsidūrė sudėtingoje situacijoje, joms teikti investicijas ir finansavimą.

Ar neinvestuosime į neefektyvias įmones? Suprantame, kad tokia rizika yra, bet svarbu tai, kad kompetencija, kurią turėsime valdančioje įmonėje, valdyboje ar stebėtojų taryboje, manau, leis daryti teisingus investicinius sprendimus ir atsirinkti tuos teisingus investicinius objektus.

– Ar manote, kad bus paklausa visam milijardui eurų, kurie yra šio fondo lubos?

– Jau kreipiasi nauji interesantai, naujos įmonės ir mes diskutuojame. Kol kas sunku pasakyti apie poreikį visam milijardui. Pirmas 100 mln. tikrai bus nesunkiai suinvestuotas. Kaip toliau viskas klostysis, priklausys ir nuo bendros ekonominės situacijos šalyje.

Lietuvos ekonomika, būdama atvira, priklauso ir nuo to, kas vyksta kitose šalyse. Viruso įtaka kol kas nemažėja ir matome, kad užsikrėtimų skaičiai yra dideli. Jei situacija blogės, mes būsime pasiruošę investuoti ir pagelbėti toms įmonėms. Jeigu nereikės, vadinasi situacija yra gera, Lietuvos verslai laikosi ir visi dėl to galėsime pasidžiaugti. .

– Fondas ketina veikti 10 metų, jo valdymas yra depolitizuotas, bet ar galima užtikrinti, kad per tuos 10 metų politikai į jį nepanorės kištis?

– Reikia atskirti fondo investavimo laikotarpį ir laikotarpį, kada fondas dirba su investicijų portfeliu. Aktyvaus investavimo laikotarpis – kai fondas investuos ir aktyviai skolins lėšas. Dabartinis aktyvus investavimo laikotarpis yra numatytas iki kitų metų birželio pabaigos. Jeigu kažkas gali nerimauti dėl politikų noro kištis, tai yra tas laikotarpis, kada didžiausia rizika gali būti.

Vėliau, kai investicijos bus padarytos, tai bus daugiau administravimas ir žiūrėjimas, kad efektyviai ir laiku surinktume fondo lėšas atgal.

– Po dešimtmečio fondas išnyks, VIVA bus likviduojama?

– Taip toli nemodeliavome, bet mano asmenine nuomone, dabar prioritetas yra, kad fondas sėkmingai veiktų ir pasiektų tikslus. Tačiau jei fondo valdymo bendrovė dirbs gerai, kuo aš neabejoju, joje suformuota infrastruktūra gali būti visai geras pagrindas daryti kitus panašius projektus. Šita infrastruktūra galbūt galėtų būti išnaudota ilgainiui įgyvendinti priemones, numatytas Ateities ekonomikos DNR plane, prisidėti prie kapitalo rinkos skatinimo ir vystymo.