Verslas

2020.10.09 16:32

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda ruošiasi vėlyvam šildymo sezonui – pamačius žalią vandenį iš čiaupo būtina imtis veiksmų

Radvilė Rumšienė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.10.09 16:32

Nors termometrų stulpeliai dar nepriartėjo prie ribos, kai bus skelbiama šildymo sezono pradžia, tačiau didieji miestai jam jau ruošiasi. Nors pernai tokiu metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje radiatoriai jau šilo, šiemet dar ne visi didžiųjų miestų pastatai dabar būtų pasirengę pradėti šildymą. 

Ankstyvo šildymo sezono starto praėjusiais metais scenarijus šiemet nepasikartos. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje praėjusiais metais radiatoriai pradėjo šilti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Dabar apie apie galimą šildymo pradžią kalbėdami specialistai labiau mini šio mėnesio vidurį, mat bent kol kas orų prognozės anaiptol nežada žemesnės nei 10 laipsnių šilumos vidutinės paros temperatūros.

Tiesa, nuo šių metų pradžios šildymo sezoną nebūtina pradėti, kai tris dienas oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Atitinkamai, neprivalu išjungti šilumos tiekimo, kai termometrų stulpeliai tris paras pakyla aukščiau nei 10 laipsnių. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, dabar šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija

Vilniuje – dar ne visi pasiruošę

Vilniaus šilumos tinklai pranešė, jog bendrovė yra pasiruošusi pradėti šildymo sezoną. Tiesa, naujam šildymo sezonui turi būti paruošti ne tik miesto vamzdynai, bet ir pastatų vidaus šildymo sistemos, už kurias atsako pastatų valdytojai ar administratoriai. Šioje srityje dar yra, kur pasitempti – bendrovės turimais duomenimis, pradėti šildymą pasiruošę tik kiek daugiau nei pusė Vilniaus pastatų.

Vilniaus šilumos tinklų atstovai informavo, kad pradedama sostinės šilumos tinklų ir šilumos vartotojų pastatuose įrengtų pašildymo įrenginių sandarumo patikra, kurios metu bus naudojamas specialus dažiklis.

Taigi, netrukus dalyje Vilniuje karštas vanduo gali nusidažyti skaisčiai žalia spalva – tai reiškia, kad pastate įrengtas šilumokaitis nesandarus ir jį reikia nedelsiant keisti, siekiant užtikrinti kokybišką karšto vandens tiekimą.

Gyventojai, pastebėję „pažaliavusį“ vandenį, apie tai turi pranešti namo administratoriui ir Vilniaus šilumos tinklams. Tvirtinama, kad vandenį nuspalvinantis dažiklis nėra kenksmingas.

Pradėti šildymą pasiruošę kiek daugiau nei pusė Vilniaus pastatų.

Kaune naujinami katilai, vamzdynai

„Kauno energijos“ Komunikacijos projektų vadovas Ūdrys Staselka LRT.lt sakė, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai pateikė jau apie 85 proc. parengties aktų kopijų. Kaip šiemet bendrovė ruošėsi šildymo sezonui?

Kai kuriose katilinėse veikia arba netrukus ims veikti nauji katilai. Vienas jų – Noreikiškių katilinėje. Ten pradėtas eksploatuoti naujas biokuro katilas, įgalinantis katilinę lanksčiau ir ekonomiškiau veikti vasaros režimu. Raudondvaryje vykdomas 1,5 MW biokuro katilinės įrengimo projektas. Tai, pasak Ū. Staselkos, leis beveik visiškai atsisakyti gamtinių dujų naudojimo.

„Gamtines dujas tektų naudoti tik jei labai padidėtų šilumos poreikis“, – pridūrė Ū. Staselka.

Naujas rezervinis katilas įrengiamas Ežerėlio katilinėje. Be to, įsigytas ir įvairiais režimais pradėtas bandyti absorbcinis šilumos siurblys. Anot Ū. Staselkos, reaguojant į šiltėjantį klimatą, žengiama į Lietuvoje dar mažai išbandytą centralizuoto vėsumos tiekimo rinką. Taip pat rekonstruojamos šilumos trasos.

„Vykdomi 10 šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo bei statybos projektai, kurių metu bus rekonstruota ir naujai nutiesta net 9,6 km įvairių skersmenų šilumos tiekimo tinklų. Rekonstruojant, seni susidėvėję vamzdynai pakeičiami naujais, poliuretano izoliacija dengtais vamzdynais, kurie didina šilumos tiekimo patikimumą vartotojams ir mažina technologinius šilumos nuostolius“, – komentavo Ū. Staselka.

Paklaustas apie vasarą vykdytus hidraulinius bandymus, Ū. Staselka atsakė, kad šiemet šilumos perdavimo vamzdynuose buvo nustatyti 129 nesandarumai.

„Tai – bene perpus mažiau, nei ankstesniais laikotarpiais. Nesandarumų skaičius nuosekliai mažėja dėl intensyvaus vamzdynų keitimo“, – aiškino jis.

Taip pat, pasak jo, „Kauno energija“ pasirašė 55 mln. eurų paskolos sutartį su Europos investicijų banku. Ši paskola bus panaudota per 5 metus bendrovės vykdomai investicijų programai finansuoti. Įmonė numato investuoti į inovatyvių šilumos ir vėsumos gamybos įrenginių diegimą panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, procesų skaitmenizavimą, bei vamzdynų modernizavimą ir naujų vamzdynų tiesimą.

Laikinojoje sostinėje vykdomi 10 šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo bei statybos projektai.

2018–2019 m. šildymo sezonas Kaune prasidėjo 2018 m. spalio 19 dieną, baigėsi – 2019 m. balandžio 23 dieną. 2019–2020 metų šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas 2019 m. spalio 3 dieną, baigėsi – 2020 m. balandžio 27 dieną. Šilumos kaina, anot Ū. Staselkos, šiemet „Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams, šį rugsėjį ji pasiekė savo rekordinę žemumą – 2,55 cento už kilovatvalandę su 9 proc. PVM. Ši kaina, pasak bendrovės atstovo, yra viena mažiausių šalyje.

„Atkreipiame dėmesį, kad šilumą į pastatus mes tiekiame ištisus metus. Ji naudojama karštam vandeniui ruošti“, – nurodė Ū. Staselka.

Startas uostamiestyje – mėnesio viduryje?

Orų situaciją stebi bei šildymo sezonui rengiasi ir Klaipėda. Pernai uostamiestyje pastatai pradėjo šilti rekordiškai anksti – spalio 7 d.

„Paprastai pradžią skelbiame apie spalio vidurį, bet yra buvę gal maždaug prieš dešimt metų, kai šildymo sezonas prasidėjo ir lapkričio pradžioje“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus patarėjas Algis Gaižutis.

Vis dėlto, Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, jau ruošiamasi šildymo pradžiai. Anot A. Gaižučio, savivaldybė namus prižiūrinčių administratorių jau teiravosi dėl pasirengimo šildymo sezono pradžiai. Kol kas surinkti ne visi duomenys.

Paprastai esą visus namus spėjama paruošti. Trukdžių pasitaiko nebent tuose namuose, kur vyksta renovacija, tačiau dažniausiai rangovai darbus suplanuoja taip, jog žmonėms netektų šalti ir radiatoriai net ir tvarkomuose namuose pradeda šilti panašiu metu, kaip ir visame mieste.

Neatmetama, kad ir šiemet šildymas Klaipėdoje bus įjungtas šio mėnesio viduryje ar kiek vėliau.

„Tačiau mes visada akcentuojame, kad žmonės gali spręsti patys ir šildymo sezoną pradėti anksčiau ar kiek vėliau nei jis prasideda visame mieste“, – akcentavo Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus patarėjas A. Gaižutis.

Uostamiestyje pasitaiko namų, kurie dėl šildymo pradžios ar pabaigos sprendimus priima individualiai, tačiau būna, kad padėtis tenkina ne visus namo gyventojus. Kartais dėl to, jog kai kuriuose namuose nusprendžiama šildymą pradėti atsižvelgiant ne į vyraujančią oro temperatūrą, o, pavyzdžiui, atėjus bendrai sutartai datai, skundų sulaukia ir savivaldybės atstovai.

Žmonės gali spręsti patys ir šildymo sezoną pradėti anksčiau ar kiek vėliau nei jis prasideda visame mieste.

„Tokiais atvejais skambiname, raginame“, – teigė A. Gaižutis.

Tiesa, darželiuose bei mokyklose radiatoriai paprastai pradeda šilti anksčiau nei kituose pastatuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt