Verslas

2020.10.05 15:54

Lietuvos paštas valstybiniu banku netaps – kainuotų 30 mln. eurų, neštų tik nuostolius

atnaujinta 16.19
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.10.05 15:54

Banko steigimas, remiantis Lietuvos pašto infrastruktūra, kainuotų apie 30 mln. eurų, truktų apie 4 metus, o ekonominis veiklos rezultatas būtų neigiamas ir po 5 metų siektų papildomai 30 mln. eurų, – po susitikimo su Lietuvos pašto atstovais sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Su Lietuvos pašto vadovais pirmadienį susitikęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigė, kad susitikimo metu buvo aptarta studija, ar Lietuvos paštas galėtų teikti finansines paslaugas.

Lietuvos paštas banku netaps, bet plės finansines paslaugas

„Mūsų siekis buvo ir yra teikti maksimalias finansines paslaugas gyventojams Lietuvos pašto pagrindu. Dėl to veikėme pagal dvi kryptis. Pirmoji – studija, kuri išaiškino esamą situaciją, o antroji kryptis – pats Lietuvos paštas dirbo prie reikiamų paslaugų gyventojams išaiškinimo“, – pažymėjo ministras.

Jo teigimu, yra trys galimi variantai dėl finansinių paslaugų teikimo. Pirmas variantas – specializuoto banko steigimas, naudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą.

„Remiantis studijų išvadomis, tai reikštų virš 31 mln. eurų investicijų, o veiklos rezultatas bus neigiamas ir sieks apie 30 mln. eurų. Steigimo laikotarpis galėtų užimti apie 4 metus ir po 5 metų veikimo banko teigiamų rezultatų nesimatytų. Tai būtų didžiulė investicija, todėl klausimas, ar tokiu keliu reikėtų eiti.

Antras kelias – atnaujinti elektroninių paslaugų kūrimą. Čia būtų reikalingos investicijos į informacinių technologijų spektrą. Tai kainuotų apie 3 mln. eurų, tačiau ypač teigiamo rezultato nenustatyta, todėl nuostolis būtų apie 3,5 mln. eurų.

Trečias variantas – didinti rinkoje esančių finansinių paslaugų prieinamumą. Čia yra teigiamas poslinkis. Investicijos būtų minimalios, o veiklos rezultatas teigiamas. Šita trečioji kryptis yra realiausia ir tinkamiausia“, – pažymėjo J. Narkevičius.

Jo teigimu, bus stebima, kokių paslaugų labiausiai trūksta Lietuvos pašto klientams ir kaip įstaigai seksis jas tenkinti, tačiau tikėtina, jog nacionalinis bankas, naudojantis Lietuvos pašto infrastruktūra, kuriamas nebus, prioritetas bus teikiamas trečiam variantui – plėsti dabartinio Lietuvos pašto tinklo pagrindu teikiamas finansines paslaugas.

Leis išsigryninti pinigus

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė nurodė, kad gyventojams aktualiausios yra 4 pagrindinės paslaugos:pinigų išgryninimas ir įnešimas, kasdienio pobūdžio pavedimai ir mokėjimai, atsiskaitymai kortelėmis bei kitų bankų paslaugų aptarnavimas Lietuvos pašto tinklo padaliniuose.

„Šiuo klausimu paštas jau darbuojasi kurį laiką teikdamas dalį finansinių paslaugų. Kalbant apie įmokas, esame vieni iš plačiausią tinklą turinčių rinkos dalyvių, galime pasiūlyti atsiskaitymą su bene visomis komunalines ir panašias paslaugas Lietuvoje teikiančiomis bendrovėmis“, – sakė Lietuvos pašto vadovė.

Jos teigimu, iki metų galo planuojama visuose paštų skyriuose suteikti galimybę atsiskaityti banko kortelėmis. Taip pat jau kitais metais planuojama leisti Lietuvos pašto skyriuose išsigryninti pinigus.

„Ruošiamės, kad galėtume sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams Lietuvos pašto tinkle vykdyti dalinius išgryninimus iš įmonės pašto skyriuose esančių pinigų likučių. Planuojame, kad tam būsime pasiruošę jau kitais metais“, – pažymėjo ji.

Siūlo didinti paslaugų prieinamumą

J. Narkevičius jau anksčiau yra teigęs, kad regionuose mažėjant bankų skyrių skaičiui Lietuvos paštas galėtų pradėti skolinti ir gryninti pinigus, teikti draudimo paslaugas.

Lietuvos paštas nuo 2016 m. turi įgijęs elektrininių pinigų įstaigos licenciją, tačiau neturi specializuotos banko licencijos. Be jos įstaiga negali priimti gyventojų indėlių, savarankiškai teikti paskolų.

Lietuvos pašto vadovės A. Sungailienės teigimu, bene populiariausios finansinės paslaugos, kuriomis naudojasi šalies gyventojai įmonės skyriuose, – įmokų priėmimo paslaugos ir smulkiųjų kreditų suteikimas (tarpininkaujama).

Šiuo metu Lietuvos paštas tarpininkauja teikiant paskolas, pinigų perlaidas, automobilių išperkamąją nuomą, draudimą. Tarp kitų finansinių Lietuvos pašto paslaugų – išmokų mokėjimo paslauga (senatvės pensijos ir t. t.) bei įmokų surinkimas (komunalinės įmokos ir t. t.).

Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad šalyje trūkstant kai kurių bankinių paslaugų jas galėtų teikti Lietuvos paštas.

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau yra minėjęs, kad panaudojat Lietuvos pašto infrastruktūrą galėtų būti kuriamas valstybinis bankas.