Verslas

2020.10.01 14:29

Ekonomistai įspėja: minimalus atlyginimas kitąmet turi didėti, kitaip tai atsilieps pajamų nelygybei

Lukas Blekaitis, ELTA2020.10.01 14:29

Trišalei tarybai neradus sutarimo dėl kitų metų minimalus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pateikė Vyriausybės pirminę poziciją – MMA turėtų didėti 35 eurais, iki 642 eurų. Ekonomistai teigia, kad MMA nedidinimas kitais metais atsilieptų pajamų nelygybei.

„Tam tikras didėjimas turi būti, nes reikia didinti skirtumą tarp dirbančių ir nedirbančių asmenų pajamų. Idealiu atveju turėtų būti, kad kai žmogus įsilieja į darbo rinką ir dirba pilnu etatu, tai tas atlyginimas turėtų būti gana nemažas, – Eltai sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. – Aišku, turėtų būti tam tikrų iššūkių, nes MMA nesukelia daug iššūkių didžiajai daliai stambių įmonių ar toms, kurios įsikūrusios didžiuosiuose miestuose, bet smulkiajam verslui ir įmonėms, kurios galbūt ne visą darbo užmokestį rodo oficialiai, tai joms gali ženkliai išaugti našta.“

„Turint omenyje pandemijos krizę, jos ypatybė ta, kad turime K formos atsigavimą. Vieni sektoriai atsigavo gana greitai ir viršija prieškrizinį lygį, o kiti dar net šviesos tunelio gale nemato“, – pridūrė ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat siūlo šalia MMA didinimo kitais metais labiau pakelti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Jo nuomone, tai leistų sumažinti MMA padidinimo naštą smulkiajam verslui bei skatintų žmonės įsitraukti į darbo rinką.

„Kompromisinis variantas būtų neperlenkti lazdos ir per daug nedidinti. Sakyčiau, kad Vyriausybės pasiūlymas yra kone į dešimtuką, sutampa su Lietuvos banko. Reikėtų žiūrėti į darbo užmokestį „į rankas“, o ne „popieriuje“, ir čia galėtų labiau prisidėti Vyriausybė, didinant galbūt dar labiau NPD kitiems metams.

Tuo būdu, prisiimant didesnę naštą ant savo pečių, tai leistų nušauti du zuikius vienu šūviu, nes padidintų dirbančiųjų pajamas, palyginti su nedirbančiųjų, paskatintų šešėlio mažėjimą, įsiliejimą į darbo rinką oficialiai. Tai taip pat sumažintų emigraciją, nes atlyginimų skirtumas yra viena iš priežasčių. Taip pat ženkliai nepadidintų naštos verslui“, – sakė Ž. Mauricas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sutiko, kad MMA nedidinimas šalyje padidintų pajamų nelygybę.

„Pirmas orientyras yra Lietuvos banko skaičiavimai, jie duoda atskaitos tašką ir nuo jo galima judėti. Manau, kad turi dominuoti šioks toks atsargumo principas. Kitas orientyras, mano nuomone, yra Finansų ministerijos prognozė, kad kitais metais vidutinė mėnesio alga augs 3,3 proc.

Šiame rėžyje reikėtų ieškoti to galutinio sprendimo, kad apimtų norą atsargiau žiūrėti į kitus metus.

Galimas kitais metais ne vien tik pesimistinis scenarijus, galimas ir optimistinis scenarijus, kad kitais metais ekonomika auga, visi prognozuojame, kad augimas bus ne mažesnis nei 3 proc., tai iš esmės nekeliant MMA padidiname pajamų nelygybę kitąmet. Todėl nejudinti MMA negalima“, – teigė T. Povilauskas.

Anot jo, kartu su MMA didinimu galėtų atsirasti ir papildoma parama labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams.

„Smulkusis verslas turi atsiminti, kad jei nesusitvarkome su epidemiologine padėtimi, vėl žmonės eina į prastovas, tai prastovų mechanizmas irgi yra susietas su MMA. Darbdaviams nuo to irgi labai daug neskaudės, jei žmones reikės išleisti į prastovas.

Kompensacinių mechanizmų šioje vietoje galima ieškoti tik akivaizdžiai kenčiantiems apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kur algos istoriškai yra žemos, arčiau MMA, ir tas sektorius negali atsigauti, kol negali atvažiuoti užsieniečiai. Tai čia kompensacinių mechanizmų galima ieškoti, bet ne visos šalies mastu“, – Eltai sakė ekonomistas.

Trišalė taryba trečiadienį nepasiekė bendro sutarimo dėl kitų metų MMA dydžio ir fiksavo skirtingas nuomones.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad Lietuvos banko (LB) apskaičiuotas ir 642 eurus siekiantis kitų metų MMA dydis galėtų būti diskusijų objektas, tačiau akcentavo, kad socialiniai partneriai galėtų dar mėnesį diskutuoti ir ieškoti sprendimo.

Darbdavių atstovai sutiko, kad dėl MMA didinimo būtų galima dar mėnesį diskutuoti, tačiau nesutiko su 642 eurų dydžiu. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius taip pat sakė, kad klausimo svarstymą reikia atidėti po rinkimų.

Tačiau darbuotojų atstovai nesutiko su siūlymu toliau diskutuoti dėl MMA didinimo ir ragino sprendimą priimti greičiau. Profsąjungų teigimu, MMA dydis kitais metais turi siekti 663 eurus.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas”.
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.