Verslas

2020.10.01 05:30

Darbo paieška šalyje įgauna pagreitį: darbdaviai dairosi pastiprinimo, keičiantieji darbą – didesnės algos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.01 05:30

Nors dalis darbuotojų, pabūgę koronaviruso sukeltos situacijos, po karantino taip drąsiai nesiryžo keisti darbo vietos, šiandien darbo paieškų rinkoje pastebimas atsigavimas, sako specialistai. Daugiausia darbuotojų ieškoma pardavimo, statybos, sandėliavimo, buhalterijos ir kituose sektoriuose.

LRT.lt kalbintų pašnekovų teigimu, darbdavių siūlomiems atlyginimams koronaviruso sukelta padėtis įtakos neturėjo, tačiau, anot jų, keičiant darbą išsireikalauti didesnio atlygio yra paprasčiau, nei tai padaryti esamoje darbovietėje.

Įžvelgia atsigavimą

„CV Market“ rinkodaros vadovės Raimondos Tatarėlytės teigimu, šį rugsėjį, nepaisant esamos COVID-19 situacijos, jaučiamas ieškančiųjų darbo suaktyvėjimas.

„Sprendžiant iš bendro kandidatų ir portalo lankytojų skaičiaus, šis mėnuo nenusileis praėjusių metų rugsėjui“, – tvirtina R. Tatarėlytė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad darbo skelbimų skaičius, palyginti su šia ir net praėjusių metų vasara, auga.

„Rugsėjo mėnesį daugiausia turime pardavimo vadybininkų, pardavėjų, statybos vadovų, sandėlio ir darbuotojų, buhalterių bei apskaitininkų, įvairių inžinierių, vairuotojų darbo skelbimų“, – vardija R. Tatarėlytė.

COVID-19 sustabdė kai kurias darbo paieškas

Personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas taip pat tikina rinkoje įžvelgiantis darbo paieškų suaktyvėjimą, išskyrus tuose sektoriuose, kurie buvo labiausiai paveikti pandemijos.

Pavyzdžiui, turizmo sektoriuje darbo paieškos yra visiškai sustojusios. „Situacija yra sudėtinga ir tikėtina, kad ir iki kito pavasario ji bus sudėtinga. Dėl to uždarytas ne vienas restoranas, viešbutis, kuris vos veikė. Kelionės, aviacija yra labai stipriai paveiktos“, – aiškina pašnekovas.

Anot R. Tatarėlytės, mažiau darbo pasiūlymų ir į tas pozicijas, kur gana maža darbuotojų rotacija: „Reikalingos specifinės žinios, ten, kur apskritai yra mažiau darbo vietų (su mokslu siejamos pozicijos, darbuotojai laboratorijose ir pan.). Taip pat rečiau ieškoma medikų ar mokytojų (dažniau susirandama kitais kanalais), nebent tai privačios mokyklos.“

Bedarbių – gerokai daugiau

Kaip teigia Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, situacija, susiklosčiusi dėl COVID-19 pandemijos, keitė darbo jėgos pasiūlos ir paklausos tendencijas. Darbo jėgos paklausa, mažėjusi iki balandžio, pasak jos, šiuo metu atsigauna, tačiau darbo neturinčių asmenų įregistruojama gerokai daugiau negu pernai.

Ekonomistai sako, kad tokie rekordiniai nedarbo rodikliai gali būti susiję ir su nuo birželio vidurio įvestomis darbo paieškos išmokomis, kai ieškantieji darbo gali gauti po 200 eurų kas mėnesį iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki šių metų pabaigos.

Taip pat skaitykite

„Rugsėjį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 31,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo ieškančių asmenų registracija Užimtumo tarnyboje taip pat suaktyvėjo. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius rugsėjį kreipėsi 31,9 tūkst. darbo neturinčių žmonių – tai 5,6 proc. daugiau nei rugpjūtį. Palyginti su 2019 m. rugsėju, darbo jėgos pasiūla yra 35 proc. aukštesnė“, – pabrėžia M. Jankauskienė.

Pažymėtina, kad nuo balandžio mėnesio auga ir įdarbintų asmenų skaičius, sako M. Jankauskienė.

„Rugsėjo mėnesį, tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, į darbo rinką įsiliejo 23,6 tūkst. asmenų. Tai 20,8 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 30,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – akcentuoja ji.

Šių metų rugsėjį, anot M. Jankauskienės, daugiausia darbo pasiūlymų registruota reklamos ir rinkodaros specialistams, sandėliavimo tarnybos specialistams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, buhalteriams ir apskaitininkams, virėjams, parduotuvių pardavėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, statybininkams ir dažytojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, pakuotojams (rankomis).

Mažiausiai laisvų darbo vietų pasiūlymų rugsėjį registruota vertėjams ir kalbininkams, jaunesniesiems teisės specialistams, vaizduojamojo meno kūrėjams ir atlikėjams, kosmetikams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams, gyvūnų (augintinių) higienos ir priežiūros darbuotojams, ne maisto produktų gatvės pardavėjams, nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams, vardija Užimtumo tarnybos atstovė.

Ne toks svarbus išsilavinimas

Kaip sako „CV Market“ atstovė, paprastai ieškant naujo darbuotojo didžiausias dėmesys kreipiamas į darbo patirtį ir asmenines savybes. Pastaruoju metu ne tokia svarbi tampa baigta mokymosi įstaiga, tvirtina ji.

„Anksčiau nemažai darbdavių po darbo patirties skirdavo prioritetą aukštajam išsilavinimui, tačiau dabar gerokai svarbesnė yra reali darbo patirtis. Baigtos ar nebaigtos studijos, kokia mokykla baigta, nėra taip svarbu, nebent tai specifinė pozicija, kurią ruošia tik tam tikra institucija.

Taip pat vis svarbesnės tampa asmeninės žmogaus savybės, gebėjimas greitai mokytis ar priimti naujoves, aktyvumas, pozityvumas. Kadangi daugėja užsienio darbdavių, svarbios užsienio kalbos, gebėjimas laisvai bendrauti tiek žodžiu, tiek raštu anglų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis“, – vardija R. Tatarėlytė.

Atlyginimai nepasikeitė

Darbdavių siūlomi atlyginimai išliko daugmaž tokie patys, sako R. Tatarėlytė. Anot jos, labai didelių pokyčių šiuo aspektu COVID-19 situacija nesukėlė.

„Atlyginimo dydis labai priklauso nuo paties darbdavio ir, jei įmonei reikalingas tam tikras darbuotojas, ji tikrai pasiūlys rinkos vidurkio atlygį, o jeigu sunkiau randama pozicija – tuomet ir didesnį nei rinkos vidurkis“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Paklaustas, ar darbdavių siūlomas atlygis pasikeitęs, Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sako, kad tai priklauso nuo to, kokia yra darbuotojo ar kandidato situacija.

„Jei jis yra nedirbantis, tuomet iš tikrųjų dažniau pasirenkamas kuklesnis atlygio lūkestis. Jei darbuotojas šiuo metu dirba ir ieško naujos pozicijos, tuomet lankstumas mažesnis. Patys atlyginimai nesumažėjo, bet prognozavome, kad jie šiuo metu turėtų būti dar labiau pakilę.

Bet kokiu atveju pandemija padarė neigiamą įtaką atlyginimo kilimui, o tiesioginio atlyginimų sumažėjimo nefiksavome“, – aiškina K. Blaževičius.

Sistema neskatina ieškotis darbo?

Paklaustas, ar šiuo metu darbdavių siūlomi atlyginimai yra konkurencingi, turint omeny 200 eurų darbo paieškos išmokas, A. Francas sako, kad viskas priklauso nuo to, apie kokio lygio darbuotoją kalbama.

„Jeigu kalbama apie darbininką provincijoje ir jam siūlomas minimalus atlyginimas, kartais tas skirtumas išeina labai nedidelis, kai tas žmogus suskaičiuoja visokias kompensacijas už šildymą, papildomas išmokas vaikams. Tada tas atlygis nemotyvuoja, jam geriau šiek tiek laiko pabūti bedarbiu ir palaukti, kol turės galimybę sausio 1 dieną grįžti į darbo rinką.

Ši sistema neskatina darbuotojo ieškotis darbo. Aš labiau palaikyčiau argumentą, kad net jei jis (bedarbis – LRT.lt) susiranda darbą, aš jam palikčiau tą 200 eurų išmoką, iki kada pažadėta. Jie nenori grįžti į darbo rinką, nes nenori prarasti 200 eurų. Kita dalis tų, kurie gauna išmokas, užsiima kita veikla, dirba pas ūkininkus, eina į nelegalias statybas, todėl gauna draudimą, pašalpą ir dar užsidirba papildomai“, – akcentuoja A. Francas.

Keisdami darbą, pasikelia atlyginimą

A. Franco teigimu, nuo kovo iki gegužės buvo pastebima žmonių baimė keisti darbą, nepaisant to, kokį atlyginimą gavo, tačiau šiandien situacija yra geresnė.

„Dabar žmonės nebijo keisti darbovietės ir supranta, kad situacija yra tokia, kokia yra, ir prie jos reikia priprasti gyventi“, – komentuoja A. Francas.

K. Blaževičius, vertindamas dabartinę darbo paieškos rinką, išskiria tai, kad rugsėjį naujų pozicijų pradeda žvalgytis šiuo metu dirbantys, bet ieškantys įdomesnio, perspektyvesnio ir pelningesnio pasiūlymo darbuotojai.

„Vasarą atostogoms skyrę tokie darbuotojai rudenį dažniau peržiūri pasiūlymus ir dalyvauja atrankose.

Bedarbiams visi sezonai yra labai panašūs, t. y. jei darbo poreikis yra, jie vienodai aktyviai žvalgosi pasiūlymų. Skirtumas tik tas, kad rudenį pasiūlymų yra daugiau. Žinoma, turiu omeny ilgalaikio darbo pasiūlymus, o ne sezoninį darbą“, – akcentuoja K. Blaževičius.

Jeigu darbuotojas mano esąs vertas didesnio atlyginimo ir jo sektoriuje didesni atlyginimai yra galimi, A. Franco manymu, jis turėtų nebijoti to reikalauti. Žinoma, pašnekovas neslepia, kad neretai darbuotojai išsireikalauja didesnio užmokesčio už darbą tik tada, kai jį pakeičia.

„Įmonės žino, kad esamam (darbuotojui – LRT.lt) gali mokėti mažiau, negu kainuos pasamdyti naują, bet esamam pakelti nesiryžta, nes tada neva sugriūtų visa vidinė atlygio sistema, nors iš principo nauji pasamdyti darbuotojai ir sugriauna tą atlygio sistemą, nes naujam mokama daugiau nei senam, o ta informacija labai greitai išaiškėja“, – pabrėžia A. Francas.

„Tendencija išliko tokia pati: keičiant darbą pasikelti atlyginimą yra lengviau, nei pasigerinti jį esamoje darbovietėje. Bet, žinoma, viskas priklauso nuo darbdavio ir kiek stipriai pakeičiamas tas darbuotojas“, – antrina R. Tatarėlytė.

Didžiausi atlyginimai – IT specialistams

Be įvairių vadovaujamų pozicijų, didžiausi atlyginimai rugsėjo mėnesį buvo siūlomi vyr. programuotojams, „agile“ specialistams, UX („vartotojų patyrimo“) dizaino specialistams, statybos specialistams užsienyje (projektuotojai, inžinieriai, aukštalipiai ir t. t.), finansų specialistams, tinklų inžinieriams, auditoriams, vyr. testuotojams, pardavimo vadybininkams, tačiau pastarųjų atlyginimai labai svyruoja, atkreipia dėmesį R. Tatarėlytė.

Rugsėjį apie 29 proc. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje skelbtų darbo vietų atlyginimas nesiekia 650 Eur, 38 proc. – nuo 650 iki 1 000 eurų, priduria Užimtumo tarnybos atstovė.

A. Franco manymu, atlyginimai keičiasi ir bus matomas jų augimas: „Manau, šiemet augimas bus tarp 4–5 proc. Jis nebus toks, koks būdavo anksčiau, t. y. 8 proc.“

Akcentuoja galimą riziką

Vertindama tai, kad dėl susiklosčiusios COVID-19 padėties nemažai darbuotojų šiuo metu, tikėtina, gali susilaikyti nuo pokyčių, R. Tatarėlytė teigė, kad keisti darbą galima visada, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į įmonę, į kurią norima darbintis.

„Reikia įvertinti keletą veiksnių: ar ji (įmonė – LRT.lt) stabili, ar stipriai keičiasi darbuotojų skaičius, ar įmonės veiklos sritis yra tokia, kuriai stipriai įtaką daro COVID-19. Jeigu viskas atrodo teigiama, tuomet tikrai galima bandyti darbintis.

Žinoma, reikia įvertinti tokius niuansus: jeigu įmonė turi bandomąjį laikotarpį, krizės metu tokius darbuotojus atleisti yra paprasčiau. Tačiau viskas priklauso ir nuo įmonės politikos, nuo to, ar ieškomas kritinis darbuotojas (be jo įmonė negali normaliai funkcionuoti). Tokiu atveju įmonė vis tiek sieks įdarbinti ir išlaikyti specialistą“, – komentuoja R. Tatarėlytė.

A. Franco manymu, svarbu įvertinti, į kokią kompaniją darbinamasi: „Ar tai patrauklus ir geras darbdavys, ar nėra baimės, kaip elgiasi kriziniu laikotarpiu: ar atleido darbuotojų, ar juos išlaikė. Jeigu kompanija per karantiną atleido darbuotojų, tikėtina, kad ir tave atleis, kai tik situacija taps blogesnė. Jeigu kompanija yra stabili ir stengiasi išsaugoti darbuotojus, greičiausiai tai iš tiesų yra geras darbdavys ir neverta bijoti prisiimti rizikos.“

K. Blaževičiaus manymu, dabar tinkamas metas įvertinti savo kompetencijos kainą ir poreikį rinkoje.

„Jei šiuo metu dirbantis specialistas jaučia, kad gali būti netinkamai įvertintas, tuomet nereikia laukti – reikia dalyvauti atrankose jau dabar.

Žinoma, dabartinė situacija turi šiek tiek daugiau neapibrėžtumo, bet jis yra visur. Nereikia manyti, kad vieni su šia situacija susiduria, o kiti – ne. Šiuo metu visas verslas jaučia neapibrėžtumą ir kurį laiką tai bus mūsų visų normali kasdienybė. Galime laukti, kol ji praeis, tačiau laukimas gali būti labai ilgas ir galimybes gali išnaudoti konkurentai“, – atkreipia dėmesį K. Blaževičius.

Šiuo metu ieškantiesiems darbo K. Blaževičius rekomenduoja nekurti pernelyg daug galimų scenarijų ir negaišti laiko vertinant galimus variantus nuotoliniu būdu. Jei jauti, kad gali padaryti daugiau, užimti aukštesnę poziciją ar uždirbti daugiau, nereikia laukti.

„Darbo rinka buvo ir yra konkurencinga, o ilgi vidiniai apmąstymai dažniausiai niekur neveda, nes nėra pagrįsti. Patarčiau aktyviai dalyvauti bent keliose atrankose ir įvertinti, ar šiuo metu yra tikrai geras metas keisti darbą“, – kalba K. Blaževičius.