Verslas

2020.09.30 05:30

Neatsparūs nei mokslo daktarai, nei verslininkai: susivilioję investavimo pasiūlymais praranda šimtus tūkstančių

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.30 05:30

„Sveiki, turime jums puikų pasiūlymą. Žinome informaciją, kuri lems kelių įmonių akcijų augimą. Todėl siūlome šiandien investuoti ir džiaugtis 100 proc. sieksiančia finansine grąža. Jei suklydome, pirmąją investiciją grąžinsime“, – tokio skambučio sulaukęs Darius per keletą dienų prarado apie 1 000 eurų. Tokių kaip Darius vien šį pusmetį suskaičiuojama per kelis šimtus. 

Klaipėdoje gyvenantis Darius prieš dvejus metus sulaukė skambučio – jam buvo pasiūlyta investuoti į keleto JAV esančių įmonių akcijas.

„Darbe įtempta diena. Apie 10 valandą sulaukiu skambučio. Su manimi bendrauja kažkokios prekybos platformos specialistas, siūlantis investuoti. Neparodžius didelio entuziazmo siūlo sujungti su savo įmonės analitiku, kuris galėtų pateikti investavimo pasiūlymą, o pokalbis būtų neįpareigojamas.

Sutinku ir mane sujungia su įmonės analitiku. Bendraudamas su manimi jis vartoja įvairius finansinius terminus, taip pat fone girdėti triukšmas, kiti skambučiai, kalbama, todėl patikėjau, kad tikrai skambina iš įmonės.

Kadangi buvo 2018-ųjų vasario mėnuo, kai sprogo kriptovaliutų burbulas, analitikas aiškino, kad dėl to, jo žiniomis, vieno valdomo fondo pinigai buvo atitraukti iš kriptovaliutų ir investuojami į įvairių JAV veikiančių įmonių akcijas. Jo teigimu, tai labai padidins akcijų vertę, todėl siūloma investuoti“, – istoriją prisimena Darius.

Išgirdęs pasiūlymą vyras dar dvejojo, tačiau analitikas pasiūlė investuoti vos 200 eurų, o jei investicija bus nesėkminga, pinigai bus grąžinti. Neva taip įmonė bando pritraukti naujų klientų. Dariui sutikus, netikroje interneto prekybos platformoje buvo atidaryta prekybos sąskaita.

„Investavęs 200 eurų vos po kelių valandų pamačiau, kad sąskaitoje yra apie 400 eurų. Baigėme sandorį. Vėliau buvo pasiūlyta investuoti dar keletą kartų. Galiausiai per savaitę į tą platformą buvau sudėjęs apie 1 000 eurų, o pelnas siekė apie 4 000 eurų.

Nusprendžiau išsiimti investuotus 1 000 eurų, o likusį uždarbį palikti investicijoms, tačiau pabandęs tai padaryti pinigų taip ir nesulaukiau. Analitiko telefono numeris buvo nebepasiekiamas, o po keleto dienų nebepasiekiama tapo ir internetinė prekybos platforma“, – skaudžią istoriją prisimena vyras, iki šiol neatgavęs prarastų pinigų.

Sukčių veikimo taktika

Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Valiušaitienė pabrėžia su nukentėjusiais nuo netikrų investicijų asmenimis darbe susidurianti dažnai, tačiau dažniausiai nieko padėti jau nebegalima. Todėl reikia įsidėmėti, kaip veikia sukčiai. Specialistės teigimu, dažniausiai žadamas greitas ir nerealus uždarbis.

„Investavimo konsultantai tvirtina, kad rizikos investuoti nėra, uždarbis garantuotas, o kliento indėlis bus minimalus. Tuomet dažniausiai paskiriamas „asmeninis konsultantas“, kuris naudodamas įvairias manipuliacijas įkalbinėja investuoti vis didesnes sumas“, – sukčių veikimo strategiją pristato specialistė.

Jos teigimu, neretai naudojama agresyvi reklama, skelbiant išgalvotas žinomų žmonių, pavyzdžiui, finansų ministro Šapokos, krepšininko Sabonio, dainininko Selo, žurnalisto Tapino ir pan., sėkmingo investavimo istorijas ir pateikiant nuorodas į tinklalapius, kuriuose esą taip pat sėkmingai gali investuoti bet kas.

Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) laikinasis vadovas Aidas Budrys siūlo atkreipti dėmesį, kad siūlymų investuoti neretai žmonės sulaukia per populiarias programėles „Viber“ ir „WhatsApp“. Dažniausiai bendraujama rusų kalba, o investuoti siūloma į auksą arba naftą.

„Tuomet bendravimą pasiūloma pratęsti skaipu ar kitokia programėle. Ekrane rodomi spalvoti grafikai neva patvirtina, kokios pelningos investicijos laukia laimingojo arba laimingosios. Kad neva sukurtų asmeninę investavimo paskyrą, sukčiai ragina parsisiųsti programą, iš tiesų skirtą nuotoliniu būdu prisijungti prie kito kompiuterio, – tai leidžia manipuliuotojams pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis. Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros ir drauge įvertinti finansinę padėtį“, – pasakoja A. Budrys.

Sukčiai, anot jo, neretai taiko spaudimo taktiką, o auka protinama, kad niekas neskirtų tiek laiko ir energijos beverčiams pokalbiams, kad būtina tęsti procesą, nesustoti pusiaukelėje. Siekdami įrodyti, kad rizika – menka, o atgauti paskyroje esančius pinigus esą nesudėtinga, net perveda dalį esą jau investuotų lėšų atgal į asmens banko sąskaitą.

Aukai panorus atgauti savo investicijų portfelį, kuris, tikint spalvingąja paskyra, pampsta akyse, sukčiai reikalauja sumokėti papildomus mokesčius. Liūdniausias scenarijus: aukai visiškai ištuštinus asmeninę sąskaitą ir išeikvojus visus skolinimosi rezervus, skambučiai liaujasi, investavimo paskyra tampa nebeprieinama, o surasti apgavikus – galimybių mažai.

Didžiausia prarasta suma šiais metais – 140 tūkst. eurų

Lietuvos banko specialistės teigimu, sumos, kurias praranda gyventojai, skiriasi. Neretai sukčiai investuoti siūlo nuo mažų, tarkim, apie 250 eurų siekiančių sumų. Tačiau, I. Valiušaitienės teigimu, neretai tenka išgirsti frazę „tai buvo visos mano gyvenimo santaupos“.

Didžiausia sukčiams atiduoda suma šiais metais, pašnekovės teigimu, siekė 140 tūkst. eurų.

„Asmuo per kelis kartus pervedė pinigus bendrovei „Investing Capital“ (anksčiau – „Dream Equity Ltd“), kuri administravo interneto svetainę investingcapital.com (šiuo metu jau užblokuota). Kaip ir būdinga sukčiams, jie ėmėsi priemonių, kurios apsunkintų galimybes nustatyti jų tapatybę, – domeno savininkas buvo fiktyvus, o nukentėjusysis mokėjimus atliko virtualia valiuta, prieš tai pinigus konvertavęs virtualių valiutų keityklose (šiuo konkrečiu atveju – „Safe Currency LLP“, „Kraken Payward LTD“, „Cryptopay Limited“, BTCBIT).

Atlikus mokėjimus buvo neva pradėta investuoti. Buvo imituojamas didelis pelnas, asmeninėje paskyroje investuotojas matė, kad investicijų vertė užaugo iki 272 tūkst. eurų. Problemos prasidėjo, kai žmogus paprašė pervesti jam dalį paskyroje rodomų pinigų – 150 tūkst. eurų. Konsultantas pareikalavo atlikti dar kelis sandorius, tada sistemoje buvo imituotas akcijų kainų kritimas, o tai esą lėmė visų investuotų lėšų praradimą“, – pasakoja LB specialistė.

Paklausta, kokie asmenys dažniausiai patiki fiktyvių investuotojų pasiūlymais, specialistė teigė, kad išskirti konkrečią grupę būtų sunku, o dėl prarastų pinigų į Lietuvos banką kreipiasi netgi mokslų daktarai ar sėkmingą nuosavą stambų verslą sukūrę ir išplėtoję verslininkai.

Per pusmetį neteko apie 2,2 mln. eurų

LBA laikinojo prezidento A. Budrio teigimu, finansiniams sukčiams lietuviai per pirmą šių metų pusmetį jau atidavė 2,2 mln. eurų.

„Bendras finansų įstaigų užfiksuotas incidentų skaičius antrą 2020 metų ketvirtį sudarė 280, t. y. keliasdešimt mažiau nei per pirmus tris šių metų mėnesius. Klientų patirta žala sumažėjo 200 tūkst. eurų ir antrą ketvirtį sudarė iš viso apie 1 mln. eurų“, – pažymi jis.

Įdomu tai, kad antrą 2020-ųjų ketvirtį, palyginti su pirmais metų mėnesiais, nuo 600 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų sumažėjo nuostolių dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo.

A. Budrio teigimu, taip gali būti dėl keleto priežasčių. Visų pirma tai galėtų būti susiję su neįprasta pandemijos ir karantino situacija, kuri paveikė visas gyvenimo sritis. Be to, pavasarį ir vasarą, kai visų laisvalaikis tampa aktyvesnis, oras – geresnis, mūsų reakcija į nepažįstamųjų skambučius ar neva rimtus pasiūlymus gali būti visiškai kitokia nei žiemą. Be to, būtent šiuo laikotarpiu daug informacijos apie panašaus pobūdžio sukčiavimą viešino ir žiniasklaida.

„Yra ir kitokių galimų priežasčių. Pastebima, kad, įvairiose Europos Sąjungos šalyse dėl COVID-19 pasikeitus bankų skyrių darbo organizavimui, pavyzdžiui, atsiradus būtinybei iš anksto užsiregistruoti dėl apsilankymo, galėjo sumažėti pinigų mulų, kurių paslaugomis naudojasi investiciniai nusikaltėliai, aktyvumas“, – priežastis vardija specialistas.

Savo ruožtu policijos atstovas Ramūnas Matonis pateikia statistiką, kad per 8 šių metų mėnesius policija registravo 1 562 įvairius sukčiavimo atvejus (pernai per tą patį laikotarpį – 1 683). Kiek iš jų buvo susiję su finansiniais sukčiais – nežinoma. Iš minėtų atvejų ištirta daugiau nei pusė – 55,5 proc., tačiau, R. Matonio teigimu, investicinio sukčiavimo tyrimai neretai baigiasi nesėkmingai.

Telefonu dalyti patarimus, kur investuoti, – draudžiama

Ekonomistas, fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis teigia, kad per gyvenimą taip pat ne kartą buvo sulaukęs fiktyvių pasiūlymų investuoti santaupas. Tokiais atvejais dažniausiai žadama didžiulė investicinė grąža, tačiau investicinius fondus valdantis T. Marčiulaitis tvirtina, kad įprastai smulkusis investuotojas, neturintis patirties, per metus turėtų tikėtis 5–10 proc. siekiančios metinės grąžos, todėl išgirdus, kad siūloma didesnė grąža, vertėtų suabejoti.

Neįmanoma žinoti ir kaip keisis akcijų kainos ar valiutų kursai, nors sukčiai neretai pasakoja turintys tokią informaciją.

„To žinoti neįmanoma. Jeigu kas nors žinotų, tai jau turėtų visus pasaulio pinigus ir tikrai neužsiimtų skambinėjimu. Investavimas, paremtas tokiomis fantazijomis, yra ne investavimas, o lošimas“, – sako T. Marčiulaitis.

Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad teikti investavimo patarimus gali tik licencijuotos įmonės arba tos, kurios yra pranešusios Lietuvos bankui, kad turi licenciją kitoje Europos Sąjungos šalyje ir vykdo veiklą. Visas jas galima rasti Lietuvos banko svetainėje.

Tiems, kurie nori investuoti ir nepakliūti sukčiams į rankas, T. Marčiulaitis pateikia keletą patarimų: „Rinktis investavimo platformą reikėtų tik iš tų, kurias pripažįsta Lietuvos bankas. Išsirinkus tarpininką galima parašyti Lietuvos bankui ir paklausti, ar šitas tarpininkas yra patikimas. Jeigu einama konsultuotis, dažniausiai reikia atvykti į tos įmonės biurą ir užpildyti krūvą dokumentų. Taip, kad kas nors paskambintų ir sakytų, kur konkrečiai investuoti, to daryti negalima, nes tai draudžia įstatymas.“

Patikrinti įmones, kurios turi licenciją teikti investicines paslaugas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, galite čia. Šiuo metu jų suskaičiuojama 2 698. Patikrinti įmones, kurios neturi teisės teikti investicinių paslaugų, galite čia.

3 patarimai, kaip apsisaugoti

Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos bankas išskiria po 3 patarimus, kaip apsisaugoti nuo sukčių, kurie siūlo investuoti.

Lietuvos banko specialistė pataria: pirma, neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote, antra, patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat internete paieškokite informacijos apie paslaugas siūlančią bendrovę. Trečia taisyklė – venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.

Savo ruožtu LBA taip pat išskiria tris patarimus. Pirma, prieš perduodami kam nors savo pinigus ar priimdami sprendimą investuoti, niekada neskubėkite. Pasikonsultuokite su gerai pažįstamu, pasitikėjimo vertu žmogumi ar banko specialistu.

„Antra, geros reputacijos investavimo ekspertai nesiūlo paslaugų skambindami nepažįstamiems asmenims, todėl tokius skambučius vertėtų iškart atmesti. Trečia, jeigu esate susigundę apgaule, nepamirškite, kad su sukčiavimu gali tekti susidurti ir ateityje“, – pataria A. Budrys.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.

Populiariausi