Verslas

2020.09.28 21:31

Pozityvūs ekonomikos ženklai gali būti trumpalaikiai: Šapoka jau kalba apie NT ir ekologinių mokesčių plėtrą ateityje

Irma Janauskaitė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.28 21:31

Lietuvos banko vadovas sako – didžioji dalis šalies ekonomikos jau normaliai funkcionuoja, bet metus Lietuva baigs su vienu didžiausių biudžeto deficitų ir visų laikų didžiausia valstybės skola. Ateityje dėl to, sako Vitas Vasiliauskas, gali tekti mažinti biudžeto išlaidas įvairioms reikmėms. Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, dalies išlaidų augimas bus stabdomas jau kitąmet, o ateityje Lietuvai teks didinti mokesčius arba įvesti juos didesniam žmonių ratui.

Veidrodžius ir stiklą pjaustantis, graviruojantis, tonuojantis Linas Petkus rodo, kokie gaminiai dabar populiarūs. 15 metų taip dirbantis vyras sako, per karantiną buvo striuka.

„Mes kaip su stiklu dirbam, darom su veidrodžiais daug gaminių. Baldininkų klientai neįsileisdavo, automatiškai mums nebelikdavo užsakymų. Na, dabar viskas atsigauna“, – sako verslininkas.

COVID-19 įtaka Lietuvos ekonomikai: metų pabaiga prognozuojama su visų laikų didžiausia valstybės skola

Be būsto interjerų irgi yra ką veikti: sukaktuvėms žmonės nori taurių su išgraviruotais skaičiais, vestuvėms - su išgraviruotais tekstais. O kur dar kitokios proginės idėjos. Konkurentų, vyras sako, laimei yra mažai, nes Mažeikiai - nedidelė rinka. Darbų apimtys neprilygsta didmiesčių, bet gyventi, anot pono Lino, galima.

„Dideli mokesčiai gana, reikia tuos susimokėti. Bet, jeigu yra užsakymai, na kaip, darbai padaromi, automatiškai pelnas didesnis“, – tvirtina verslininkas.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad viso verslo lūkesčiai geri, bet dar ne tokie, kokie buvo iki pandemijos.

Lietuvos eksportas jau beveik grįžo į ikipandeminį lygį, bet šie metai vis tiek bus su minuso ženklu - pagal centrinį banką, eksportas susitrauks 4 proc., pagal finansų ministeriją, 7 proc., bet jau kitąmet augs.

Verslui gelbėti dėl karantino atidėti mokesčiai mažino įplaukas į biudžetą. O įvairios pagalbos priemonės - didino išlaidas. Šaliai teko skolintis, todėl auga ir valstybės skola, ir biudžeto deficitas. Pastarasis šiemet bus vienas didžiausių lig šiol.

„Biudžeto deficitas gali siekti ir 10 proc. Atitinkamai kyla klausimas dėl ko, tai, na, visų pirma priemonės, kurios leido mums tą ekonominį šoką atlaikyti, paskatinti vartojimą ir investicijas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministro teigimu, kitų metų biudžete visose srityse, kurios nėra pirmo būtinumo, bus siekiama stabdyti išlaidų augimą. Jeigu ne, valstybės skola turbūt dar augtų. Ji šiemet ir taip bus visų laikų rekordas – 22 milijardai eurų, tai yra pusė Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Ministras sako, ateityje bet kuriuo atveju Lietuvai teks didinti mokesčius arba plėsti apmokestinimą.

„Nieko naujo, tie siūlymai, kuriems ne iki galo buvo pritarta Seime, kalbant apie NT mokesčio bazės plėtimą, kalbant apie ekologinių mokesčių apmokestinimo plėtimą, aš manau, kad tas klausimas bus svarstomas ir ateityje“, – sako finansų ministras.

Dar vienas smūgis ekonomikai - beveik dešimtadaliu susitraukusios investicijos - kai neaiški ateitis, verslai neina į kitas šalis. Ir neigiamos to pasekmės, Lietuvos banko teigimu, pasijus vėliau.

Finansų ministras sako, kai verslas investicijas atideda, turi įsikišti valstybė, būtent tam esą ir yra vadinamasis Ateities ekonomikos DNR planas. Bet centrinis bankas pabrėžia, kad leisti numatytus tam 6-is milijardus reikia tam, kas spręstų tikras bėdas. Tuo metu, pvz., žmogiškajam kapitalui, plane numatyta mažiausia suma - beveik triskart mažesnė nei, pavyzdžiui, infrastruktūrai. Ministras sako, gera infrastruktūra trauks tiesiogines investicijas.