Verslas

2020.09.28 10:20

Laikomės geriau už kaimynus: Lietuvos ekonomikos susitraukimas – vienas švelniausių Europoje

atnaujinta 11.00
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.28 10:20

Lietuvos ekonomikos susitraukimas – vienas švelniausių Europoje, tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko apie 4 proc., kai per tą patį laikotarpį Estijos ekonomika susitraukė 6,5 proc. Latvijos – 8,6 proc. V. Vasiliauskas sako, kad Lietuvos situacija geresnė, lyginantis ne tik su kaimynėmis, bet ir su kitomis ES valstybėmis.

Vis dėlto V. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos valstybės skola – rekordinė, o biudžeto defizitas, prognozuojama, bus vienas didžiausių nuo duomenų rinkimo pradžios.

Didžiosios ekonomikos sunkumų neišvengė

„Didžiųjų pasaulio ekonomikų rodikliai rodo, kad antrasis ketvirtis buvo pati didžiausia duobė pasaulio ekonomikoje. Didžiosios ekonomikos iš tikrųjų susidūrė su gana giliu, didelės apimties susitraukimu. Be abejo, pagrindinė priežastis – pandemija ir su tuo susiję įvairūs pandeminiai, o po to ir toliau sekę ekonominiai apribojimai“, – teigė V. Vasiliauskas.

Anot jo, tik Kinija gali pasigirti teigiamu rezultatu iki metų galo. Tikėtina, kad Kinijos ekonomikos augimas 2020 m. sieks iki 2 proc. Kitos didžiosios ekonomikos vis dėlto metus baigs matuodamos neigiamus rezultatus.

Kaip teigia V. Vasiliauskas, nors lūkesčiai gerėja, vis dėlto atsigavimas išlieka trapus. Lietuvos banko vadovas pridūrė, kad be epidemiologinio sprendimo – vakcinos – visiško atsigavimo tikėtis nederėtų.

„Pusmečio rezultatas yra beveik 1 proc., tiksliau 0,8 proc., susitraukimas. Ekonomikos apimtys beveik 1 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Tas rezultatas tikrai geresnis, nei mes prognozavome, kai viskas prasidėjo. Ypač, kai kalbame apie kovo mėnesio prognozes. Pagaliau, ir birželio prognozės buvo dar gana pesimistinės“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad neapibrėžtumas vis dėlto išlieka didelis.

Nuosmukis mažesnis nei kitose ES valstybėse

Lyginant Lietuvą kitų ES valstybių kontekste, mažiausias susitraukimas pastebimas Airijoje – 3,7 proc. Lietuvos susitraukimas, vertinant antrą ketvirtį, kuris laikomas pačiu juodžiausiu laikotarpiu, siekia apie 4 proc.

„Matome, kad per visas šalis, valstybes nares tie susitraukimo skaičiai labai varijuoja. Jeigu palygintume su kaimynais, Estijos susitraukimas – 6,5 proc. Latvijos – tarp 8 ir 9 proc., tiksliau, 8,6 proc. Taigi susitraukimas vienas švelniausių Europoje“, – teigia V. Vasiliauskas.

Jo aiškinimu, tam didžiausios įtakos turėjo balandį ir gegužę švelnintos karantino sąlygos, kurios ir nulėmė spartesnį ir anksčiau prasidėjusį ekonomikos atsigavimą.

V. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos eksporto partneriai taip pat nesusidūrė su didesniais sunkumais, jų ekonominė padėtis buvo santykinai gera. Lietuvos ekonomikai didelės įtakos neturėjo atvykstamasis turizmas, todėl, prasidėjus karantinui, tai ekonomikos stipriai nepaveikė.

„Taip pat ir išmokos gyventojams, kurios leido skatinti vartojimą. Taigi visa ta veiksnių kombinacija iš tikrųjų sušvelnino BVP smukimą ir leidžia mums kalbėti apie antro ketvirčio nuosmukį kaip gana nedidelį nuosmukį, jeigu ir lyginsimės su kitoms ES valstybėmis narėmis“, – apibendrina V. Vasiliauskas.

Ekonomikos smukimas šiemet sieks 2 proc.

Anot V. Vasiliausko, Lietuvos ekonomikos smukimas šiemet turėtų būti mažesnis, nei buvo prognozuota anksčiau. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, pagrindinio scenarijaus atveju šalies ekonomika šiemet trauksis 2 proc., o kitąmet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 3,1 procento.

„Mūsų pagrindinis scenarijus sako, kad metų gale būtent remiantis rugpjūčio–rugsėjo mėnesio prognoze, galime tikėtis 2 proc. ekonomikos susitraukimo. Paskutinė, birželio mėnesio, prognozė kalbėjo apie -9,7 proc.“, – nurodė V. Vasiliauskas.

Atšiauraus scenarijaus atveju Lietuvos BVP šiemet susitrauks 2,4 proc., o kitąmet neaugs. Palankaus scenarijaus atveju, ekonomikos smukimas šiemet sudarys tik 0,2 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 5 proc.

Valstybės skola rekordinė, Lietuvos bankas ragina nebeskubėti

Ekonomikai geriau, nei tikėtasi, atlaikius pandemijos sukeltą šoką, vis svarbesnis tampa biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymas. LB vertinimu, šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 procentinių punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 8,9 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 47,1 proc. BVP.

Kalbėdamas apie valstybės padėtį ir susidariusią skolą, V. Vasiliauskas teigia, kad natūralu, jog į susitraukiančią ekonomiką sureagavo ir viešieji finansai.

„Buvo tikrai ir dabar [yra] taikomos įvairios pagalbos priemonės, o tai, savaime suprantama, susiję su valstybės skolos didėjimu. Iš tiesų būtent šiuo metu mes turime didžiausią skolą, bet vėlgi tai yra, matyt, natūrali situacija, atsižvelgiant į tai, kokios lėšos buvo numatytos skirti ir kokios lėšos realiai buvo skirtos. Viešųjų finansų pajamos sumažėjo dėl mokestinės paskolos sutarčių, dėl įvairių atidėjimų. Jų srautas išlaidoms finansuoti atitinkamai turi būti kompensuojamas skolinimu. To skolinimosi mastai dideli. Labai svarbu, kur tie pinigai paskui investuojami“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas ragina atsakingai žiūrėti į priemones, kurios tvirtinamos vadinamajame DNR plane. Anot banko ekspertų, šiuo metu greitis nebėra būtinybė, todėl derėtų investuoti į tuos projektus, kurie yra praėję kaštų naudos analizę ir kurie gali sukurti pridėtinės vertės.

Atsakydamas, ar pavyks suvaldyti valstybės krizę, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžia, kad labai svarbu turėti planą, kaip planuojama išeiti iš dabartinės situacijos.

Atlyginimai sparčiau augs viešajame sektoriuje

V. Vasiliausko teigimu, mažesnė užsienio paklausa ir egzistuojantys neapibrėžtumai ribos investicijų augimą. „Mūsų prognozė, kad šiais metais investicijos susitrauks beveik 8 proc., o kitais metais galime tikėtis investicijų augimo tarp 6 ir 7 proc.“, – nurodė V. Vasiliauskas.

Anot jo, vidaus vartojimo susitraukimas šiemet prognozuojamas 2,4 proc. Tačiau kitąmet prognozuojama 3,9 proc. vartojimo augimas.

„Kalbant apie darbo užmokesčio tendencijas, (...) prognozuojame lėtesnį vidutinio darbo užmokesčio augimą. T. y. šių metų mūsų prognozė yra augimas 6,8 proc. Pagrindinis variklis augimo yra būtent viešojo sektoriaus darbo užmokestis. Kitiems metams mes planuojame darbo užmokesčio augimą šiek tiek didesnį nei 3 proc.“, – sako V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, privataus sektoriaus darbo užmokesčio augimas šiems metams prognozuojamas 5,5 proc., o kitąmet – 2,8 proc. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, turėtų siekti 8,9 proc., o kitąmet – 3 proc. „Skirtumas tarp viešojo ir privataus sektoriaus ir toliau išsilaikys“, – apibendrina V. Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie infliacijos lygį, V. Vasiliauskas nurodo, kad šiemet infliacija turėtų išsilaikyti ties 1 proc. Kitąmet ji turėtų šik tiek didėti iki 1,2 proc.

Pasitikėjimo rodikliai išlieka pozityvūs

Mėnesiniai rodikliai, anot V. Vasiliausko, taip pat rodo, kad atsigavimas Lietuvoje vyksta sparčiai. Jis atkreipia dėmesį, kad mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje jau yra viršijusios ikipandeminį lygį.

„Jeigu kalbėtume apie pramonės gamybą, iš principo pramonės gamyba yra iš esmės pasiekusi ikikarantinį laikotarpį. Jeigu kalbėtume apie eksportą, apimtys yra dar mažesnės, bet atkreipčiau dėmesį, kad kainos, ypač naftos produktų kainos, kurios yra nemenka dedamoji eksporto struktūroje, yra kritusios, todėl kainų sumažėjimas taip pat lemia ne tokį greitą eksporto atsigavimą“, – sako V. Vasiliauskas.

Vertindamas pasitikėjimo rodiklius, V. Vasiliauskas nurodo, kad tendencija taip pat yra pozityvi: „Tiesa, be jokios abejonės, jie yra dar mažesni, nei buvo iki pandemijos. Čia matome, kad per įvairias verslo sritis tas pasitikėjimo indeksas skiriasi. Atkreipčiau dėmesį į statybų sektorių. Sakyčiau, pagrindė priežastis, kodėl statybų sektoriaus neapibrėžtumas yra didžiausias, todėl statybiniai projektai yra tęstiniai ir atsilikimas laike, matyt, su tuo susijęs.“

Anot V. Vasiliausko, visi kiti sektoriai pasižymi teigiama, didėjimo, tendencija.

Didesnio paslaugų brangimo neprognozuoja

Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija turėtų lėtėti. Anot V. Vasiliausko, pastaruoju metu infliacijos lygis laikosi ties 1 proc. Rugpjūčio mėnesį ji šiek tiek šoktelėjo ir siekė 1,2 proc.

„Kas prisidėjo prie infliacijos mažėjimo, didžiąją dalimi tai buvo atpigę naftos produktai ir su tuo susiję degalai. Rugpjūčio mėnesį (...) tas kritimas sumažėjo. Pramonės prekės atvirkščiai – brangsta. Ypač atkreiptinas dėmesys į keletą paslaugų sričių: skrydžiai, apgyvendinimas ir turizmas. Šių paslaugų kainos mažėjo ir turbūt akivaizdu, dėl ko jos mažėjo. Tai būtent susiję su veiklos ribojimais“, – komentuoja V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, kai kurios paslaugų rūšių kainos didėjo. Į šį sąrašą patenka odontologinės, medicinos ir kirpyklų, grožio paslaugos. Lietuvos banko vadovo teigimu, vis dėlto tikėtis didesnio kainų augimo būtų sudėtinga.

Anksčiau prognozuotas beveik 10 proc. susitraukimas

Liepą, apžvelgdamas šalies ekonomiką, V. Vasiliauskas teigė, kad šalies ekonominiai rodikliai nuteikia optimistiškai: ekonomika smuko mažiau, nei planuota, o darbo rinkoje pastebimas spartus atlyginimų bei paslaugų kainų augimas. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriuje atlyginimai augo net 25,4 proc., o odontologų paslaugų kainos net 18 proc.

Antrojo ketvirčio BVP duomenys rodė, kad pirmojo pusmečio rezultatas yra toks, kad ekonomika susitraukė 5,4 proc. Pirmasis ketvirtis smuko 0,3 proc. punkto, o antrasis metų ketvirtis pridėjo 5,1 proc.

Kaip tada nurodė Lietuvos bankas, pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė mažą ekonomikos kritimą, buvo susiję su fiskaliniu skatinimu.

V. Vasiliauskas priminė, kad birželį Lietuvos bankas prognozavo gerokai didesnį Lietuvos ekonomikos susitraukimą – apie 10 proc.

Taip pat euro zonai ir visoms didžiosioms ekonomikoms buvo prognozuojamas didelis susitraukimas, o nuosmukis, kaip tada prognozavo Lietuvos banko ekspertai, turėtų būti didžiausias šių laikų istorijoje.

„Euro zonos ekonomika turėtų trauktis beveik 9 proc., tiksliau – 8,7 procentinio punkto. Visoms didžiosioms ekonomikoms taip pat prognozuojamas susitraukimas. Aplinka tokia, kad COVID-19 dar įtaką ir ekonominis nuosmukis šiais metais bus turbūt didžiausias naujųjų laikų istorijoje, pralenkiantis ir 2008 m. šoką“, – apžvelgdamas Lietuvos ekonominę situaciją birželį tvirtino V. Vasiliauskas.