Verslas

2020.09.27 22:38

COVID-19 didina įtampą versle: skolos „Sodrai“ išaugo 4 kartus, o 200 įmonių jau bankrutavo

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.27 22:38

Verslo skolos „Sodrai“ šiemet išaugo net keturis kartus, o bankrutavusių įmonių skaičius šiais metais pasiekė 200. Nepaisant to, kreditingumo vertinimo ekspertai sako, kad net ir šie duomenys rodo neblogą Lietuvos verslo sveikatą. 

Lyg vaikščiotų plonu ledu. Taip tebesijaučia dalis šalies įmonių. Jos sako, nors ekonomistai skelbia neprasidėjusios krizės pabaigą, realybė ne visai šviesi – prekių ir paslaugų pirkėjų mažiau, pajamų irgi. Mėnesio pradžioje darbuotojus į prastovas dar buvo išleidusios daugiau nei 600 įmonių.

Panorama. Mažiau užsikrėtusiųjų, bet ir mažiau tyrimų: per parą – 90 naujų COVID-19 atvejų (su vertimu į gestų k.)

Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė tikina, kad vasaros mėnesiai kai kuriems prekybininkams buvo pelningi, tačiau tai nepadengs nuostolių, patirtų pavasarį.

„Kai kurie skelbia, kad prekybininkams vasarą buvo, kaip Kalėdos, tačiau taip nebuvo. Birželis, kai kam liepa buvo geresni, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bet tai jokiu būdu nekompensuoja tų trijų prarastų mėnesių, kuomet buvo karantinas. Taip pat reikia pažymėti, kad rugsėjo mėnesis irgi nebuvo geras“, – sako R. Vainienė.

Viso to rezultatas – gausus „Sodros“ skolininkų skaičius. Bendra įmonių skola socialinio draudimo fondui – 203 mln. eurų. Šiemetinė iš jų – 170 mln.

„Padidėjimas siekia 4 kartus. Klausimas ar tai daug, ar mažai. (…) Jeigu lyginti pasauliniu mastu, tai tikrai nėra daug, tačiau jeigu žvelgtume tik šalies kontekste, tai yra daug“, – LRT sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Dalis skolų „Sodrai“ – beviltiškos, neveikiančių ūkio subjektų. Bet dėl 130 mln. eurų su pusaštunto tūkst. įmonių ir savarankiškai dirbančių žmonių „Sodra“ sudarė sutartis dėl įmokų sumokėjimo išdėstymo per kelerius metus.

Ir skolų turi ne vien apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, labiausiai sumos augo transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos, pramonės sektorių bendrovių.

„Turizmas sudaro pakankamai nedidelę dalį šalies ūkyje, tai būtų labai keista, jeigu didžiausius įsiskolinimus būtų patyrusios įmonės, kurios labai mažos santykinai, lyginant su kitomis įmonėmis. Tie sektoriai, kurie ir didžiausi šalies sūkyje, tai transportas, pramonė, ir dominuoja pagal didžiausius įsiskolinimus“, – vardija banko „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Bet skolininkų augimas, anot ekonomisto, tėra valstybės ekonominės politikos pasekmė – it mestas šiaudas pagalbai. Tačiau nebūtinai reikalingas visoms įmonėms.

„Su pagalba reikia per daug nepersistengti. Galbūt dalis tų verslų nebus perspektyvūs ir valstybei investuoti į verslus, kurie neturi ateities, turbūt neverta“, – mano V. Šimkus.

R. Vainienė pažymi, kad įmokas už karantino mėnesius verslui leista susimokėti per 4 metus.

„Todėl turbūt būtų nelabai išmintinga sumokėti tas sumas anksčiau termino. Čia panašiai kaip ir su kreditu. Kai duoda kreditą bankas 10 metų, tai turbūt nėra labai protinga skubėti sumokėti visas palūkanas arba grąžinti tą paskolą anksčiau“, – pažymi ji.

COVID-19 įtakos nemokumui analizė rodo: pradėtas 561 įmonės bankrotas. Tai – perpus mažiau nei pernai tuo pat metu, bet kredito analitikai sako, neaišku, ką atneš likę metų mėnesiai, o bendrovės „Scorify“ skaičiavimu, 200 įmonių šiemet jau bankrutavo.

Tuo metu pramonininkų vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kas antra įmonė ieško naujų tiekimo grandinių. 85 proc. finansų direktorių pažymi, kad pelno bendrovės šiemet neturės. Bet „CreditReform Lietuvos“ vadovas mato ir teigiamų aspektų, nes skolų „Sodrai“ turi mažiau nei pusė viruso paveiktų sąraše esančių įmonių.