Verslas

2020.09.25 22:23

Šaltibarščių gaminimo eksperimentas siekiant gelbėti Žemę: ar apsimoka gyventi be pakuočių?

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.25 22:23

Tvaraus verslo atstovai teigia sulaukiantys vis daugiau klientų – vis daugiau žmonių ieško įsigyti prekių be pakuočių ar pakuotėse, kurios nekenkia gamtai. Vis dėlto ekonomistai sako, kad nors žalioji ekonomika, tikėtina, ateityje atsipirks, kol kas ji nėra patogi vartotojai. Apie sunkumus parduoti įvairesnes prekes be pakelių kalba ir verslininkai.

Eksperimento dalyvės – Sima ir Kamilė. Abi vilnietės, abi puoselėja be šiukšlę gyvenimo kultūrą – stengiasi įvairias prekes pirkti be įpakavimų ar tvariose pakeliuose, kad paliktų mažiau atliekų.

Eksperimentui abi pagal tokį pat receptą gamins šaltibarščius.

Sima eina apsipirkti į įprastą prekybos centrą, Kamilė – tų pačių prekių ieškos be įpakavimo turguje ar specializuotose parduotuvėse.

„Tikrai, kiek pomidorų – tiek maišelyje. Gal ne visai taip, bet jau gal kokius ketverius metus – mano sūnui treji bus – esu ta, kuri bando šeimą edukuoti. Stengiuosi, nors turiu prisipažinti – ne visada pavyksta“, – tikina Sima Vaškelytė-Jankevičienė.

„Man labai yra geri pavyzdžiai – mano močiutė, mama, kurios stengėsi tausodamos gamtą gyventi. Visas lupenas surenka, gyvūnams neša. Jos man yra didžiulis pavyzdys, tiesiog stengiuosi sekti jų pėdom“, – sako kita eksperimento dalyvė Kamilė Valatkaitė.

Sima prekybos centre šaltibarščiams reikalingus svogūnų laiškus ir krapus randa tik plastiko pakuotėse, kiaušinius – kartoninėje dėžutėje, agurkus ir bulves ji deda į plastiko maišelius. Marinuoti burokai – stiklainyje.

Savo ruožtu Kamilė visas prekes turguje įsigyja be pakuočių – deda į savo maišelius, o du kiaušinius prekybininkė padovanoja. Kamilė tik į daugkartinę tarą pilstomą kefyrą pirko dieną anksčiau kitame turguje, nes ten ūkininkas atvyksta tik ketvirtadieniais.

Sima gaminti šaltibarščių stoja prekėms iš viso išleidusi 5 eurus 23 centus. Kamilė išleido 3 eurus 14 centų.

Sima gamindama šaltibarščius, kartu ir apsipirkdama, užtruko pusvalandį, Kamilė – apie 50 minučių, nes pirko dviejuose turguose.

Panorama. COVID-19 neaplenkė ir administracijos kabinetų – po minėjimo užsikrėtė Raseinių meras, tikrinti ir šalies vadovai

Tačiau jos šaltibarščiai gamtai mažiau žalingi – pagaminus liko tik butelis kefyro, kurį Kamilė gali grąžinti ūkininkui, ir daržovių lupenos. O pakuotės nuo Simos šaltibarščių gamtoje irs bent kelias dešimtis metų.

„Prastą emociją sukelia, ilgai liks gamtoje. Gal dar kažką galima panaudoti kelis kartus, bet tai anksčiau ar vėliau nusės. Daug, daug 15 minučių santykyje su šimtmečiu ir su vienais pietumis“, – pabrėžia Sima.

„Manau patys šaltibarščiai bus daug skanesni, kadangi jie bus suvartoti tiek į skrandį, tiek nebus tarša gamtai – toksai dvigubas pasitenkinimas“, – nurodo Kamilė.

Pasak ekonomistės, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentės Virginijos Poškutės, mažesnio vartojimo kultūra ateityje neš ypač didelę naudą, nors dabar ji nėra patogi vartotojams.

„Siekis mažinti pakuotes, palikti mažesnį pėdsaką po savęs mažinat atliekas gamyboje ar paslaugose gal pasireikšti dar didesniu teršimu energetiškai.

Turbūt racionalus žmogus pasvarstytų, kiek jam ekonominės naudos duoda, nepaisant visų vertybinių įsitikinimų, buvimas. Kiek aš, turėdamas tokį siekį ir važinėdamas po miestą, teršiu aplinką naudodamasis arba viešąjį transportą, arba automobilį“, – svarsto ekonomistė.

Pasak verslo, propaguojančio tvarų vartojimą, klientų, norinčių apsipirkti daugėja, kaip ir tokių parduotuvių, bet sąlygos prekiauti – dar vis sudėtingos.

„Natūralu, kad mes vis dar turime, kur pasitempti, nes yra tam tikri higienos reikalavimai, ribojimai, kurie mums neleidžia visko, ko norėtumėm, pirkti be plastikinių pakuočių ar bet kokių kitų pakuočių“, – teigia „Urban Earth Lovers“ įkūrėja Laura Prievelytė-Juknė.

„Šiandien didžiausias iššūkis yra klimato kaitos stabdymas, laikinai dabar koronavirusui okupavus mūsų kiemą, jis yra ir jis išliks. Manau, kad tiek ES, tiek ir kitos šalys, turės su juo kovoti ir ieškoti sprendimų. Ir be jokios abejonės, ši darbotvarkė bent 50 metų tikrai išliks“, – pabrėžia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Remiantis interaktyviu žemėlapiu, rodančiu, kur Lietuvoje rasti tvarų vartojimą skatinančių parduotuvių, jų gali būti per 20.