Verslas

2020.09.25 11:58

Vertindami augančius paslaugų įkainius, ekonomistai nevynioja į vatą – kainos kils ir toliau

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.25 11:58

Reaguodami į vis augančias paslaugų kainas, ekonomistai sako, kad situacija nepasikeis ir kitąmet – kainos ir toliau augs. Jų teigimu, tokį reiškinį šalyje lemia didėjantys atlyginimai, paslaugų paklausa ir apsaugos priemonių kaštai.

Dalies ekspertų manymu, po maždaug dvejų metų Lietuvoje paslaugų, tarkime, viešojo maitinimo, kainos bus didesnės nei, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Portugalijoje.

Labiausiai augo medicinos ir odontologijos paslaugų įkainiai

Statistikos departamento duomenimis, nuo karantino pradžios maždaug 3 proc. augo paslaugų įkainiai. Nuo kovo mėnesio 5 proc. pakilo kirpimo kainos, 7 proc. brangesnės tapo medicinos paslaugos ir net 12 proc. išaugo odontologijos paslaugos.

Skaičiuojama, kad 2020 m. rugpjūčio metinė infliacija sudarė 1,3 proc., jai daugiausia įtakos turėjo restoranų, kavinių ir panašių paslaugų, odontologinių paslaugų, atliekų rinkimo, medicinos paslaugų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, kietojo kuro, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Rugpjūčio mėnesį medicinos paslaugų įkainiai augo ir toliau – 0,9 proc. Taip pat labiausiai ūgtelėjo viešbučių paslaugų – 2,6 proc., oro transporto – 2,2 proc., sporto ir poilsio įrangos nuomos – 1,8 proc., būsto priežiūros ir remonto įkainiai – 1,1 proc.

Kainos kyla dėl augančių atlyginimų

Paklaustas, kodėl paslaugų kainos Lietuvoje taip sparčiai auga, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai lemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, gana sparčiai šalyje augantis darbo užmokestis, jis sudaro nemažą dalį paslaugų sektoriaus kainų dedamųjų, taip pat minimalaus darbo užmokesčio padidinimas ir stebėtinai menkas ekonomikos susitraukimas.

„Jis (ekonomikos susitraukimas – LRT.lt), galima sakyti, buvo tik antrąjį metų ketvirtį. Aš beveik neabejoju, kad trečiąjį ketvirtį turėsime teigiamą ekonomikos augimą, nes ir eksportas rodo gana gerus duomenis, ne tik vartojimas. Iš esmės krizės, galima sakyti, nėra. [...] Tai lėmė ir laiku atšauktas karantinas, būtent vasarą, kai žmonės apskritai plačiau atveria pinigines. Ypač paslaugų sektoriuje Lietuva labai laimėjo, nes tos šalys, kurios pavėlavo ir savo ekonomikas atvėrė tik liepą, rugpjūtį, jos gerokai labiau nukentėjo“, – aiškina Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, dalies paslaugų kainos Lietuvoje pakilo ir dėl verslininkų įsigytų apsaugos priemonių: „Paslaugas teikiantys darbuotojai turėjo dėvėti tam tikras apsaugos priemones ir pan., todėl buvo renkamas papildomas mokestis.“

Įžvelgia galimą piktnaudžiavimą

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, vertindamas labiausiai augusias medicinos paslaugų kainas, taip pat įvardija galimai išaugusius kaštus apsaugos priemonėms, tačiau, jo manymu, čia verslininkai galėjo ir kiek papiktnaudžiauti.

„Sąnaudos buvo padidėjusios dėl apsaugos priemonių. Klausimas, ar sąžiningai pridėjo, ir kiek „užsimetė“ dar prie to, kiek realiai jiems kainuoja. Kas lankėsi pas odontologus, turbūt matė, kad atsirado papildomos 5–15 eurų išlaidos. Jeigu, tarkime, burnos higienos kaina yra 40–50 eurų, tai 10 eurų yra 20 proc. kainos augimas. [...] Žinoma, nepagautas – ne vagis, bet, manau, bet kuris žmogus turi įtarimą, kiek čia sąžiningai „užsimetama“ [...].

Vėlgi, panašu, kad klientų per karantiną sumažėjo, paskui jie sugrįžo, todėl čia atsiranda ir paklausos veiksnys, nes kainos mažėja tada, kai mažėja paklausa“, – kalba T. Povilauskas.

Paklaustas, koks yra šešėlinės ekonomikos vaidmuo paslaugų kainų augimui, finansų analitikas Marius Dubnikovas sutinka, kad tai gali turėti įtakos, tačiau didžiausias šešėlio priešas yra augančios oficialios pajamos, kolegoms antrina jis.

„Gerai uždirbančiam žmogui, kuris per daug nesirūpina tuo, kiek kainuoja maisto produktai, šešėlis yra neįdomus: jis yra linkęs mokėti mokesčius, nusipirkti paslaugą skaidriai, gauti garantiją, o ji šešėlyje neegzistuoja. [...] Kainų augimui įtaką labiau daro oficiali statistika nei šešėlis“, – aiškina M. Dubnikovas.

Sako, kad gyvename geriau

M. Dubnikovo teigimu, paslaugų kainos šalyje kyla dėl to, jog lietuviai gyvena geriau.

„Pajamos auga, o, augant pajamoms, žmonės yra labiau linkę dalytis savo pinigais ir mokėti už paslaugas brangiau. [...] Augant pajamoms, supraskime, kad tas pats odontologas ar kirpėjas tampa vartotoju ir už gautas pajamas jis gali suvalgyti brangesnį kepsnį, tad visa ekonomika ir veikia taip, kad pragyvenimo lygis augtų. [...] Aukštos kainos yra gerovės požymis“, – kalba M. Dubnikovas.

Kainų lygiui įtakos turi ir iš emigracijos grįžtantys lietuviai ar dėl pandemijos Lietuvoje likę ir atostogaujantys gyventojai, teigia finansų analitikas.

„Grįžta emigrantai, užsieniečiai atvažiuoja dirbti į Lietuvą. Anksčiau vartotojai išvažiuodavo ir palikdavo verslo pasiūlymus, [...] dabar vasarą Palangoje turbūt bet ką už bet kokią kainą buvo galima parduoti“, – akcentuoja M. Dubnikovas.

Baltijos šalyse kainos nežymiai sumažėjo

„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto aiškinimu, paslaugų kainų augimą Lietuvoje lėmė ir tai, kad šalyje nebuvo tokio neigiamo efekto, koks buvo Latvijoje ar Estijoje dėl atvykstamojo turizmo srauto sumažėjimo.

„Ypač Estijoje, kur labai didelį vaidmenį ekonomikoje atlieka suomiai, kurie atvyksta ne tik prekių, bet ir naudoja vienas ar kitas paslaugas. Latvija apskritai yra labiau nuo turizmo priklausoma šalis: yra nemažai gyventojų iš Rytų šalių – Rusijos, Baltarusijos, kurie turi ilgalaikius leidimus gyventi ir jie pakelia ekonomiką, bet dabar dėl kelionių apribojimų jų srautas buvo mažesnis ir tų šalių paslaugų tiekėjai kainas mažino, o lietuviai – ne. [...]

Mes buvome pigiausi Baltijos šalyse – pastaruoju metu Latviją jau buvome beveik pasiviję, bet dabar, po šios krizės, aš manau, kai ateis visa šių metų statistika, mūsų lygis bus beveik vienodas“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Baltijos šalyse, ekonomisto Ž. Maurico tikinimu, nuo karantino pradžios kainos nežymiai sumažėjo, o Lietuvoje, atvirkščiai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paslaugų kainų augimas netgi paspartėjo.

Vis tik, anot M. Dubnikovo, kainų augimas Lietuvoje ir išliks didesnis, nes Lietuva, pasak jo, turi didesnes galimybes gyventi geriau.

„Mūsų yra daugiau, mes esame patrauklesni užsienio investuotojams, turime didesnį šansą gyventi geriau, dėl to, tikėtina, pas mus kainos bus aukštesnės“, – teigia M. Dubnikovas.

Kainos tik kils

Vertindamas ateities perspektyvas, Ž. Mauricas teigia, kad situacija itin kardinaliai nesikeis.

„Žinoma, reikėtų žiūrėti, kad ta lazda nebūtų perlenkta, bet panašu, kad, ekonomikai toliau įsibėgėjant ir augant, tos kainos gali kilti ir toliau“, – tvirtina ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, dėl augančių paslaugų kainų kai kurie gyventojai dalimi jų apskritai nebesinaudos.

„Tas brangimas lems vartojimo pokyčius ir manau, kad net galbūt apimtis nebeaugs taip smarkiai, nes žmonės (kaip Vakarų ar Šiaurės Europoje), jeigu, tarkim, automobilio remontas brangsta, jo neberemontuoja, o perka naują.

Kainos nebesugrįš į tą lygį, kuris buvo anksčiau, ir, santykinai Lietuvoje mažėjant pajamų nelygybei, jos atrodys gana didelės. Tai yra pokytis, jį išgyvensime ir jis pakeis elgseną“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Augs apie apie 5 proc.

Ž. Maurico ir M. Dubnikovo manymu, paslaugų kainos kitais metais galėtų augti tiek pat, kiek ir šiemet, – apie 5 proc.

„Kainos neišvengiamai didės. Kainos mažės tik vieninteliu atveju – jei ekonomika ir gyvenimo lygis prastės. Prisiminkime 2009-uosius, kai kainos mažėjo, tačiau tai buvo metas, į kurį mes tikrai nenorėtume grįžti“, – pažymi M. Dubnikovas.

Kaip teigia T. Povilauskas, paslaugų kainos per artimiausius 12 mėnesių priklausys nuo to, link ko judės šalies ekonomika. Atlyginimai ir paslaugų paklausa nemažės, todėl, jo manymu, paslaugų kainų augimas nesumažės arba sumažės labai nežymiai.

„Nepaisant to, kad susirgimų [koronavirusu] skaičius didėja, visi manome, kad nebus to antro atkričio, o jeigu ir bus, jis bus gana nedidelis, kalbant apie visą ekonomiką. Baimintis, kad darbuotojų atlyginimai kris, mažės paslaugų paklausa, to mes nevertiname savo baziniame ekonominiame scenarijuje“, – teigia T. Povilauskas.

Kylančios kainos palies turizmą

Vis augančios paslaugų kainos, anot Ž. Maurico, palies ir Lietuvos turizmą. Jo tikinimu, per dvejus metus paslaugų kainos šalyje pasieks Pietų Europos valstybių kainas.

„Kadangi kitose šalyse jos augs labai nežymiai arba visiškai neaugs, pavyzdžiui, Ispanijoje, Graikijoje ir pan., mes po dvejų metų turbūt turėsime didesnes kainas, tarkime, viešojo maitinimo, nei kad daugelyje Pietų Europos šalių. Kitų paslaugų kainos taip pat greičiausiai taps didesnės. [...]

Tai lems ir turistų srautų pokyčius, kas matoma Estijoje, kur mažėja turistų srautas iš Skandinavijos šalių, nes kainų lygis vienodėja, [...] tai po dvejų metų mes tapsime tokie brangūs, kaip Estija, o mes ir Estija tapsime tokie pat brangūs, kaip Italija, ir brangesni net už Ispaniją, Portugaliją ir pan.“, – kalba Ž. Mauricas.

Dėl šių priežasčių, anot ekonomisto, reikės remtis vietiniu turizmu ir jo generuojamomis pajamomis bei gerinti turimų paslaugų kokybę, kad pritrauktume užsieniečių.

„Vienintelis kelias, kurį aš matau, tai labai sparčiai didinti tų paslaugų kokybę. [...] Tarkime, restoranai turėtų tapti vieni geriausių Europoje. [...] Jeigu kainos kils, o kokybė ne, tada tų paslaugų paklausa mažės tiek tarp vietos žmonių, tiek tarp turistų ir prasidės užburtas ratas, todėl reikėtų išlaikyti tą balansą“, – aiškina Ž. Mauricas.

Pabrėžia, kad turi didėti ir pajamos

Vis tik, anot finansų analitiko M. Dubnikovo, šiuo atveju yra kita problema – kylant kainoms turi didėti ir atlyginimai.

„Žmogus, kuris piktinasi kainomis, turėtų labiau piktintis savo nedideliu arba nedidėjančiu atlyginimu. [...] Reiškia, kad arba kažką negerai darai su savo karjera, arba kažkas su jumis elgiasi nesąžiningai, todėl reikia arba to atlyginimo išsireikalauti, arba keisti darbo vietą. [...] Reikia nebijoti didelių išlaidų, bet bijoti mažų pajamų“, – pataria M. Dubnikovas.