Verslas

2020.09.26 16:34

Visoje šalyje perskaičiuota žemės ir NT turto vertė, pagal ją teks mokėti ir mokesčius – didžiausias šuolis Kaune

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2020.09.26 16:34

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinį vertinimą. Jo duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės vertė labiausiai kilo Alytaus bei dviejose Suvalkijos savivaldybėse. Tuo tarpu butų ir gyvenamųjų namų kainos kaip ant mielių augo visose Kauno apskrities savivaldybėse.

Pagal NT masinį vertinimą bus apskaičiuojami mokesčiai už žemę, pastatus, dovanojamą turtą, taip pat nustatomos vietovės, kur perkantiesiems pirmąjį būstą valstybė skirs paramą.

Labiausiai brango žemės ūkio paskirties žemė

Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis LRT RADIJUI sako, kad neseniai užbaigtas didelis darbas, kurio metu įvertintas visas Lietuvoje esantis turtas bei žemė. Anot jo, įvertintas visos Lietuvos turtas, jo vertė siekia 100 milijardų vertę.

Pasak jo, turto vertė tam tikrais laikotarpiais šiek tiek augo. „Žemės vertė augo praėjusiais metais, o statinių – visus pastaruosius penkerius metus“, – tikina Registrų centro atstovas.


Statinių vertėms bus prilygintos ir mokestinės vertės, įspėja K. Maksvytis. „Tai bus labai aktualu ateinančius penkerius metus, mokant mokesčius į valstybės ir savivaldybės biudžetus“, – primena jis.

Per pastaruosius metus labiausiai augo žemės ūkio bei komercinės paskirties žemės vertė. „Palyginti su 2019 metais, šiais metais žemės ūkio paskirties žemės vertė didėjo 10 proc. Komercinės paskirties žemės vertė augo apie penkis procentus, – rodiklius komentuoja K. Maksvytis. – Keliais procentais augo ir pramonės bei sandėliavimo paskirties žemės vertė. Mažiausiai kilo mėgėjų soduose esančios žemės vertė – vos vienu procentu.“

Koronavirusas kainai įtakos neturėjo

Registrų tvarkymo vadovas nurodo, kad žemės ūkio paskirties žemė labiausiai brango Alytaus, Vilkaviškio ir Šakių savivaldybėse. „Mažiausiai žemės ūkio paskirties žemės kaina augo Pagėgių savivaldybėje bei Kelmės ir Rokiškio rajonų savivaldybėse“, – sako pašnekovas.

Anot K. Maksvyčio, daugelis manė, kad koronaviruso pandemija žemės kainas mažins, tačiau, pasak jo, pandemija didelės įtakos žemės kainai neturėjo.

Natūralu, kad ūkininkai investuoja į pagrindinį savo veiklos subjektą – žemę.

„Žemės vertė tik augo, – teigia jis. – Jei kalbėtume apie žemės ūkio paskirties žemę, tai ūkininkai kasmet stiprėja, gauna dideles išmokas, tai ir lemia augančias tokios paskirties žemės kainas. Natūralu, kad ūkininkai investuoja į pagrindinį savo veiklos subjektą – žemę.“

Pretenzingas Kauno šuolis

Butų vertė taip pat augo, ji padidėjo aštuoniais procentais. Gyvenamųjų namų vertė ūgtelėjo penkiais procentais. Labiausiai, anot K. Maksvyčio, butų kainos kilo Kauno apskrityje.

„Kauno apskritis, o ypač miestas padarė didelį šuolį. Butai, gyvenamieji namai labiausiai brango būtent Kauno apskrities savivaldybėse“, – konstatuoja jis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad, atvirkščiai nei ūkininkai, nekilnojamojo turto (NT) specialistai labiausiai vertina žemę mieste.

„Taip jau yra, kad, pirkdami žemę mieste, retai kada įsigysite tik žemės sklypą. Dažniausiai tenka įsigyti žemės sklypą su tam tikrais statiniais, juos vadiname priklausiniais, – sako M. Statulevičius. – Pagrindinė plėtra Lietuvoje yra sukoncentruota keliuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Augimo rezultatus lėmė ir tarptautinių kompanijų būstinių atsidarymas mieste, ir Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), ir ta tendencija, kad žmonės po truputį pradėjo keltis iš rajono į miestą.

Patvirtinsiu kolegos žodžius, kad didžiausią šuolį per paskutinius penkerius metus padarė Kauno miestas. Augimo rezultatus lėmė ir tarptautinių kompanijų būstinių atsidarymas mieste, ir Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), ir ta tendencija, kad žmonės po truputį pradėjo keltis iš rajono į miestą.

Natūralu, kad visa tai darė spaudimą gerinti infrastruktūrą. „Kaunas tvarkosi“ buvo ne juokas, o realus ir matomas vaizdas. Kas sudaro vertę? Tai vieta, aplinka ir sukurta gerovė. Taigi, infrastruktūros pagerinimas taip pat prisidėjo prie NT vertės kilimo Kaune.“

Bus apskaičiuojami mokesčiai už žemę ir pastatus

Šįkart Registrų centro atliktas visos šalies nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra svarbus tuo, kad pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai už pastatus.

Pasak K. Maksvyčio, informacija, kurią Registrų centras paruošia, naudojasi valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nustatydama mokesčių dydžius. „Tačiau savivaldybės turi teisę nustatyti tam tikrus tarifus, taikomus mokestinei vertei. Dabar yra tas laikas, kuomet savivaldybės gali ginčytis dėl nustatytų vidutinių rinkos verčių“, – primena Registrų centro atstovas.

„Kaunas tvarkosi“ buvo ne juokas, o realus ir matomas vaizdas.

LNTPA direktorius M. Statulevičius teigia, kad populiarūs išlieka ir individualūs žemės ar pastatų vertės vertinimai. Anot jo, tokie vertinimai daromi dėl to, kad norima turtą parduoti brangiau arba atvirkščiai – deklaruoti jį žemesne kaina.

K. Maksvytis taip pat patvirtina, kad Registrų centras gauna individualių vertinimo ataskaitų. „Tačiau, bent jau praėjusiais metais, turėjome tik šešias priimtas individualias vertinimo ataskaitas. Taigi, tai nedaro jokios esminės įtakos masiniams vertinimo rezultatams ir surenkamiems mokesčiams“, – sako Registrų centro registrų tvarkymo direktorius K. Maksvytis.

Plačiau apie apskaičiuotą viso NT vertę – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.