Verslas

2020.09.22 18:00

Lietuvos banko ekonomistas vardija galimus scenarijus dėl COVID-19: pagal bazinį, ekonomika visiškai atsigautų tik 2022 m.

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.22 18:00

Remiantis Europos centrinio banko (ECB) bazine prognoze, euro zonos ekonomika į 2019 m. lygį grįžtų tik 2022 m. viduryje, sako Lietuvos banko ekonomistas Aurelijus Dabušinskas. Jis taip pat pažymi, kad griežtesnis karantinas lemia didesnį ekonomikos nuosmukį. 

Antradienį vykstančioje ekonomikos konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020“ Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius A. Dabušinskas, apžvelgdamas COVID-19 poveikį ekonomikai, teigė, kad jau dabar galima pastebėti, jog šalių, kuriose buvo taikomas griežtesnis karantinas, ekonomika smuko labiau.

Iš pateiktos koreliacijos diagramos galima matyti, kad bene griežčiausios karantino priemonės taikytos Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. Ekonomika šiose šalyse antrą šių metų ketvirtį smuko apie 20 proc.

„Matome gerą koreliaciją tarp ribojimų griežtumo ir ekonomikos susitraukimo antrą šių metų ketvirtį. Kuo reikšmingesni ribojimai, tuo labiau neigiamai buvo paveikta ekonomika. Tai rodo ir dabartinį politikų nenorą grįžti prie greitų ekonomikos ribojimo priemonių. Ypač tokių, kokios buvo taikomos pavasarį“, – sako LB specialistas.

„Fiskalinės paramos reikės ir kitais metais, todėl deficitas ir skolos lygis toliau augs. Tačiau, esant tokiam neapibrėžtumui, fiskalinės priemonės turės būti naudojamos preciziškai ir labai taikliai, o ne bandant gelbėti visus ir viską“, – įspėja ekonomistas.

Nemažėjant COVID-19 grėsmei, ekonomisto teigimu, valstybės vėl privalės taikyti pagalbos priemones, kaip stabilizuoti darbo rinką, tačiau tai reikės daryti itin preciziškai.

„Fiskalinės paramos reikės ir kitais metais, todėl deficitas ir skolos lygis toliau augs. Tačiau, esant tokiam neapibrėžtumui, fiskalinės priemonės turės būti naudojamos preciziškai ir labai taikliai, o ne bandant gelbėti visus ir viską“, – įspėja ekonomistas.

Europos centrinio banko prognozės nieko gero nežada

A. Dabušinskas pristato ir naujausias Europos centrinio banko prognozes euro zonos šalims. Deja, prognozės nežada spartaus ekonomikos atsigavimo.

Pagal bazinį scenarijų, užsikrėtimų skaičius ir toliau augs, papildomų ribojimų reikės, tačiau jie nebus tokie reikšmingi kaip pavasarį. Daroma prielaida, kad medicininis sprendimas bus rastas iki kitų metų vidurio. Jis bus efektyvus ir pritaikytas, jei tai yra vakcina, iki kitų metų pabaigos.

„Bazinis scenarijus rodo, kad ekonomika nuo dabartinio lygio smukimo palaipsniui atsigauna ir iki 2022 m. pasiekia 2019 m. metų ekonomikos lygį. Pagal pesimistinį scenarijų – 2021 m. augimo beveik nebus ir ekonomika 2022 m. pabaigoje siektų tik apie 95 proc. 2019 m. lygio“, – ECB prognozes pristato ekonomistas.

Pagal optimistinį scenarijų, daroma prielaida, kad užsikrėtimų skaičius didės, tačiau apribojimai bus švelnesni, o galiausiai ir pandemijos valdymas bus nesudėtingas.

Pagal pesimistinį scenarijų – užsikrėtimų skaičius bus daug didesnis. Apribojimai bus griežti, tačiau galbūt kiek švelnesni, nei buvo pavasarį. Daroma prielaida, kad nors medicinos sprendimas bus dar kitų metų viduryje, jis nebus efektyvus.

„Bazinis scenarijus rodo, kad ekonomika nuo dabartinio lygio smukimo palaipsniui atsigauna ir iki 2022 m. pasiekia 2019 m. metų ekonomikos lygį. Pagal pesimistinį scenarijų – 2021 m. augimo beveik nebus ir ekonomika 2022 m. pabaigoje siektų tik apie 95 proc. 2019 m. lygio“, – ECB prognozes pristato ekonomistas.

Akį rėžia didėjančios valstybių skolos

Lietuvos banko ekonomistas pastebi, kad euro zonos darbo rinkos tendencijas gerino vyriausybių pasiūlytos darbo vietų išsaugojimo priemonės. „Pritaikius įvairias fiskalines priemones, kurios orientuotos ir į darbo rinką, subsidijuojant darbo vietas, apsaugant jas, darbo rinkos rodikliai yra daug geresni, nei jie būtų buvę be tokios pagalbos“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat pateikia nedarbo lygio euro zonoje prognozes. Jos rodo, kad, remiantis baziniu scenarijumi, nedarbo lygis 2021 m. bus aukštesnis nei šiais metais, nepaisant numatomo ekonomikos augimo.

Remiantis optimistiniu scenarijumi, nedarbo lygis 2021 m. bus kiek mažesnis nei 8 proc., remiantis baziniu – apie 10 proc., o remiantis pesimistiniu – apie 12 proc.

Kalbėdamas apie infliaciją, A. Dabušinskas tikina, kad vidutiniu laikotarpiu ji nebus didelė. „Nei lūkesčiai, nei finansų rinkos nerodo susirūpinimo, kad infliacija didėtų, nepaisant ekspansyvios monetarinės politikos.“

Vis dėlto Lietuvos banko ekonomistas labiausiai siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio ir didelio skolinimosi valstybių skolos labai išaugs, todėl fiskalinio skatinimo priemones reikės taikyti labai atsargiai.

„Valstybių deficitas padidėjo apie 7 proc., o tai yra reikšminga. Tai, žinoma, padidino ir valstybių skolos. Prognozuojama, kad euro zonos valstybių skola 2020 m. vidutiniškai išaugs apie 12 proc. Prieš 20–30 metų valdžios sektoriaus skola, kuri siekė 60 proc., būdavo laikoma didele, tačiau dabar matome, kad apie du trečdaliai šalių jau pasiekė tokį lygį, o beveik trečdalis jau peržengė 100 proc. BVP skolos lygį“, – teigia ekonomistas.