Verslas

2020.09.22 11:52

Tarptautinis tyrimas: kaip per Latvijos nežinomą banką Rusijos oligarchui ir Putino patikėtiniui plaukė milijardai

Inga Springe, Aija Krūtaine, „Re:Baltica“/ICIJ2020.09.22 11:52

Aliuminio magnatas iš Rusijos Olegas Deripaska (52 m.) per nedidelį Latvijos banką pervedė daugiau kaip 3 mlrd. įtartinos kilmės JAV dolerių, rašo „Re:Baltica“.

LRT.lt autorių leidimu publikuoja į lietuvių kalbą išverstą „Re:Baltica“ tyrimą, parengtą „Re:Baltica“ (Inga Springe, Aija Krūtaine) žurnalistų.

Vieną saulėtą 2007 m. birželio dieną Rygos oro uoste susirinko grupelė žurnalistų. Jie tikėjosi bent akies krašteliu žvilgterėti į Olegą Deripaską, tuo metu vieną turtingiausių Rusijos žmonių.

Privačiu lėktuvu į Latvijos sostinę jis atvyko dalyvauti jo vadovaujamo verslo holdingo RUSAL valdybos susirinkime. RUSAL valdyba turi tradiciją susirinkimus rengti skirtingose Europos sostinėse, o tais metais ši garbė teko Rygai.

Visgi pasala pasirodė bevaisė, nes O. Deripaska greitai persėdo į VIP autobusą ir išvyko, žurnalistams nespėjus užduoti nė vieno klausimo.

Pakeliui į Rygos centrą O. Deripaska pravažiavo statybvietę, kur bendrovė „Strabag“, kurios bendrasavininkas jis buvo, statė du dangoraižius, pavadintus „Z-Towers“. Nors šis projektas sulaukė nemažai dėmesio, tai tebuvo lašas jūroje, lyginant su jo valdoma pasaulinio masto verslo imperija.

RUSAL priklauso pagrindiniam O. Deripaskos holdingui „Basic Element“, kuris vienija po visą pasaulį išsibarsčiusias energetikos, gamybos ir statybų bendroves. „Forbes“ skaičiavimais, 2008 m. O. Deripaskos turtas sudarė 16,8 mlrd. JAV dolerių. Žurnalas jį įvardijo turtingiausiu žmogumi Rusijoje ir 9 pagal turtingumą pasaulyje. Pradinį kapitalą O. Deripaska sukaupė audringame dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o savo statusą dar labiau sutvirtino vesdamas pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino vaikaitę.

O. Deripaska yra ne kartą demonstravęs lojalumą dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijai, pavyzdžiui, investuodamas 1 mlrd. dolerių į 2014 m. Sočyje vykusių žiemos olimpinių žaidynių infrastruktūrą. Viena iš priežasčių, kodėl O. Deripaska buvo įtrauktas į asmenų, kuriems Jungtinės Valstijos taiko sankcijas, sąrašą yra tai, kad jis neva padėjo V. Putinui plauti pinigus. Pats O. Deripaska šiuos kaltinimus neigia, reikalauja, kad būtų išbrauktas iš šio sąrašo, ir tuo tikslu yra padavęs JAV į teismą.

Viena iš priežasčių, kodėl O. Deripaska buvo įtrauktas į asmenų, kuriems Jungtinės Valstijos taiko sankcijas, sąrašą yra tai, kad jis neva padėjo V. Putinui plauti pinigus. Pats O. Deripaska šiuos kaltinimus neigia, reikalauja, kad būtų išbrauktas iš šio sąrašo, ir tuo tikslu yra padavęs JAV į teismą.

Trumpas O. Deripaskos apsilankymas Rygoje 2007 m. nėra vienintelė jo sąsaja su Latvija. Ne vėliau kaip nuo 2002 m. O. Deripaska naudojosi mažai žinomo Latvijos banko „Expobank“ (tuomet vadinto „LTB Bank“) paslaugomis, kad per neaiškų fiktyvių priedangos bendrovių tinklą pervestų milijardus dolerių savo verslams, galbūt sumokėtų lobistams Vašingtone, apmokėtų privačius lėktuvus, biurus ir namus Niujorke, taip pat nekilnojamąjį turtą Juodkalnijoje.

„FinCEN failais“ vadinami nutekinti dokumentai rodo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2016 m. per „Expobank“ buvo pervesta ne mažiau kaip 3 mlrd. dolerių, susijusių su O. Deripaskos verslais.

Apie šiuos pavedimus buvo pranešta JAV kovos su finansiniais nusikaltimais tinklui („FinCEN“) – Jungtinių Valstijų vyriausybinei organizacijai, kurios tikslas yra atsekti per didžiuosius tarptautinius bankus vykdomą pinigų plovimą ir kitas nusikalstamas veikas. Jiems pasirodė įtartina, kad pinigų kilmė nėra aiški, transakcijose neretai figūruoja fiktyvios bendrovės, o pavedimai daromi per Latviją, kuri tuo metu buvo laikoma „padidintos rizikos jurisdikcija“.

„Re:Baltica“ turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais, kartu su Tarptautiniu tyrimus atliekančių žurnalistų konsorciumu, „BuzzFeed News“ ir dar 108 žiniasklaidos partneriais iš viso pasaulio atliekant tarptautinį žurnalistinį tyrimą. Prie šio tyrimo taip pat prisidėjo ir Lietuvos tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.

„FinCEN“ reguliariai gaudavo informaciją apie įtartinus sandorius (ne tik O. Deripaskos), atliekamus per Latvijos bankus, kurių pagrindinis verslas ir buvo aptarnauti nerezidentų sąskaitas. Čia galima paminėti „BlueOrange Bank“ (anksčiau vadinosi „Baltikums Bank“), „Expobank“, „Regional Investment Bank“, „Rietumu Bank“, taip pat šiuo metu jau nebeegzistuojančius ABLV, „PNB Bank“ (anksčiau vadinosi „Norvik Banka“) ir „Trasta Komercbanka“.

Kalbant vien tik apie „Expobank“, kaip rašoma minėtuose dokumentuose, vienas iš pagrindinių bankų – „The Bank of New York Mellon“ – pranešė apie įtartinus sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2016 m., kurių bendra suma siekė 29 mlrd. JAV dolerių. Tai beveik tris kartus daugiau už Latvijos 2020 m. biudžetą.

Vilos, privatūs lėktuvai ir lobistai Vašingtone

Vasaros vakarais Juodkalnijos pakrantės miestas Kotoras tampa tikra turistų Meka. Prieš COVID-19 pandemiją kruiziniai laivai pažerdavo šimtus poilsiautojų, atvykusių pasimėgauti saule, senoviniu uostu ir nuostabiais Adrijos jūros paplūdimiais. Panašu, kad O. Deripaskai šis grožis taip pat padarė įspūdį, o galbūt jis čia įžvelgė galimybę užsidirbti. Vienai su juo siejamai fiktyviai įmonei priklauso du šalia Kotoro esantys išskirtiniai nekilnojamojo turto objektai.

Viename jų, esančiame Platamunyje, stovi įspūdingas gyvenamųjų namų kompleksas, kurį sudaro dveji marmuro rūmai, devyni mažesni svečių nameliai ir 500 m2 baseinas. Vietos žiniasklaida šį kompleksą vadina O. Deripaskos vasarnamiu. Planuojama čia įrengti malūnsparnių nusileidimo aikštelę. Tai leistų klientams nepastebėtiems atvykti ir išvykti iš visą parą saugomo, 5 metrų aukščio tvora apjuosto Platamunio.

Netoliese stūkso dar vienas įspūdingas nekilnojamojo turto objektas, taip pat galimai siejamas su Rusijos oligarchu. Kol kas, remiantis Juodkalnijos žemės ir verslo registru, tai tik miškas šalia dviejų populiarių paplūdimių. Tačiau čia planuojama statyti penkių žvaigždučių viešbutį, keletą prabangių vilų, restoraną ir SPA centrą.

Vasaros vakarais Juodkalnijos pakrantės miestas Kotoras tampa tikra turistų Meka. Prieš COVID-19 pandemiją kruiziniai laivai pažerdavo šimtus poilsiautojų, atvykusių pasimėgauti saule, senoviniu uostu ir nuostabiais Adrijos jūros paplūdimiais. Panašu, kad O. Deripaskai šis grožis taip pat padarė įspūdį, o galbūt jis čia įžvelgė galimybę užsidirbti.

Abu šie objektai netiesiogiai priklausė „Tangril Equities Limited“ (2019 m. bendrovė pakeitė pavadinimą į „Advante Management Corp.“), kuri yra turėjusi sąskaitą „Expobank“. „Tangril“ savininko nustatyti neįmanoma, nes bendrovė registruota Didžiosios Britanijos Mergelių salose, kurių įstatymai leidžia neatskleisti, kam priklauso vienas ar kitas verslas. O. Deripaska neatsakė, į „Re:Baltica“ klausimą, ar jis yra faktiškasis „Tangril Equities Limited“ savininkas, kaip neatsakė ir į kitus su šiame straipsnyje minimais sandoriais susijusius klausimus.

Kad ir kaip ten būtų, „Tangril“ sąskaita buvo naudojama pervesti pinigus kitoms su O. Deripaska siejamoms bendrovėms.

Panašu, kad už dviejų lėktuvų „Gulfstream G550“, kuriais naudojosi O. Deripaska ir jo bendrovės, nuomą buvo sumokėta beveik 8 mln. JAV dolerių. Šie apie 50 mln. JAV dolerių (nauji) kainuojantys orlaiviai labai populiarūs, nes gali nepapildydami degalų atsargų įveikti pakankamai didelius nuotolius. Dar 9,5 mln. dolerių buvo pervesta į kitai fiktyviai bendrovei priklausančią sąskaitą „Expobank“ už trečio „Gulfstream G550“ nuomą. Remiantis duomenų bazės „OffshoreLeaks“ duomenimis, jos faktinė savininkė yra moteris, kurios vardas ir pavardė sutampa su O. Deripaskos motinos vardu ir pavarde – Valentina Deripaska.

Lėšos iš „Expobank“ sąskaitų taip pat buvo pervedamos lobistams Vašingtone samdyti. Jų uždavinys buvo skatinti verslo ryšius tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ieškoti naujų partnerių O. Deripaskos verslams ir padėti O. Deripaskai gauti JAV vizą. Lobistų grupė „Endeavor Law Firm“ atstovavo O. Deripaskai ne tik kaip privačiam asmeniui, bet ir kaip „Rusijos Federacijos prezidento patarėjui ekonomikos klausimais“.

Remiantis JAV Vyriausybės lobistų duomenų baze FARA, ši teisininkų kontora jo vardu susisiekdavo su įvairiais Jungtinių Valstijų Vyriausybės pareigūnais, įskaitant ir tuomečio viceprezidento Joe Bideno biure dirbusius oficialius asmenis.

Kaip rodo lobistų duomenų bazėje sukaupta informacija, tuo pačiu metu kaip ir O. Deripaskai „Endeavor“ atstovavo ir Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Tačiau, remiantis minėtais duomenimis, S. Lavrovas už lobistų paslaugas nemokėjo. „Re:Baltica“ nepavyko nustatyti, ar tai reiškia, kad O. Deripaska mokėjo ir už S. Lavrovui teikiamas paslaugas, nes bendrovės el. paštu nusiųsti klausimai taip ir liko neatsakyti.

FARA surinkti duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. už O. Deripaskai suteiktas lobistų paslaugas buvo sumokėta ne mažiau kaip 2,4 mln. JAV dolerių.

Tai, kad O. Deripaska buvo paskirtas „vyresniuoju Rusijos Federacijos Vyriausybės pareigūnu“, lėmė, jog jo pavardė, kartu su kitais V. Putino oligarchais, 2018 m. atsidūrė asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše. JAV iždo departamentas pažymi, kad „yra įtarimų, jog O. Deripaska yra davęs kyšį Vyriausybės pareigūnui, nužudęs verslininką ir susijęs su viena iš Rusijos organizuotų nusikalstamų grupių“.

Byloje prieš JAV iždo departamentą dėl sankcijų O. Deripaska šiuos kaltinimus vadina „pramanytais gandais ir insinuacijomis“. Daug kas pastatyta ant kortos, nes pritaikius sankcijas, buvo įšaldytos ne tik O. Deripaskos asmeninės, bet ir verslo sąskaitos. O. Deripaskos „grynoji vertė nuo paskyrimo laikų sumažėjo daugiau kaip 7,5 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 81 proc. – [jis] buvo negrįžtamai priverstas atsisakyti kontrolinių akcijų paketų savo didžiausiuose versluose“, – rašoma teismui pateiktame skunde. O. Deripaskos įmonės, kuriose dirba 200 tūkst. žmonių ir kurios samdo dar apie 1,5 mln. rangovų, dėl sankcijų neva „atsidūrė ant prarajos krašto“.

Po to, kai O. Deripaska sumažino turimų bendrovių akcijų skaičių, jos buvo pašalintos iš sankcijų sąrašo, tačiau jis neturi teisės gauti iš jų dividendų, kol pats nebus išbrauktas iš minėto sąrašo.

Remiantis nutekintais dokumentais, 2016 m. bankas vis dar vykdė sandorius su O. Deripaska. Kai po dvejų metų milijardierius buvo įtrauktas į asmenų, kuriems JAV taiko sankcijas, sąrašą, bankas privalėjo nutraukti ar bent įšaldyti bet kokius verslo santykius su juo.

Dėl kliento konfidencialumo nėra aišku, kaip su jo sąskaitose buvusiomis lėšomis pasielgė „Expobank“ po to, kai O Deripaskai buvo pritaikytos sankcijos. Remiantis nutekintais dokumentais, 2016 m. bankas vis dar vykdė sandorius su O. Deripaska. Kai po dvejų metų milijardierius buvo įtrauktas į asmenų, kuriems JAV taiko sankcijas, sąrašą, bankas privalėjo nutraukti ar bent įšaldyti bet kokius verslo santykius su juo.

„Elgiamės taip, kaip reikalauja įstatymas“, – teigė „Expobank“ valdybos pirmininkas Rolandsas Legzdinšas.

„Expobank“ ir jo įtakingi klientai

Akmenine tvora apjuostas „Expobank“ įsikūręs istoriniame pastate, prestižiniame Rygos rajone, ir labiau primena vieną iš netoliese esančių ambasadų nei finansų instituciją.

Netrukus po to, kai 1990 m. Latvija paskelbė nepriklausomybę nuo SSRS, įsteigtas bankas tuomet vadinosi „Tirdzniecības banka“. Pirmieji Rusijos oligarchai banko klientais tapo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje, kai banką nupirko vienas didžiausių Rusijos bankų „MDM-Bank“. O. Deripaska tuomet buvo šio banko valdybos narys.

Akmenine tvora apjuostas „Expobank“ įsikūręs istoriniame pastate, prestižiniame Rygos rajone, ir labiau primena vieną iš netoliese esančių ambasadų nei finansų instituciją.

Praėjus keleriems metams po šio MDM sandorio, Latvija įstojo į Europos Sąjungą. Tai reiškė, kad „Expobank“, kaip ir likęs nemažas nerezidentinis bankininkystės sektorius, tapo parankus pinigų perpumpavimui iš Rusijos į Vakarus. Vietos bankininkams būdingas Rusijos verslo kultūros išmanymas ir geros rusų kalbos žinios buvo papildomi pliusai.

„Jei tuo metu buvote Niujorke veikiantis bankas, greičiausiai piniginė perlaida iš Latvijos buvo kur kas mažesnis galvos skausmas dėl atitikties ir patikrų nei piniginė perlaida iš Maskvos“, – „Re:Baltica“ aiškino Londone įsikūrusio mokslo ir tyrimų centro RUSI finansinių nusikaltimų ekspertas Tomas Keatinge`as.

2008 m., po Rusijos karinio įsiveržimo į buvusią Sovietų Sąjungos respubliką Sakartvelą, Jungtinės Valstijos pradėjo atidžiau domėtis rusiškų pinigų kilme. 2008 m. rudenį leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą dėl O. Deripaskos sąsajų su 57,5 mln. JAV dolerių pavedimu iš Rusijoje veikiančio „MDM-Bank“. Per „Expobank“ (kuris tuo metu vadinosi „Latvijas Tirdzniecības Banka“) lėšos buvo pervestos į ofšorinę bendrovę, susijusią su aliuminio holdingu RUSAL. Viena iš šių lėšų gavėjų buvo Vašingtone veikianti lobistų grupė.

Remiantis nutekintais JAV dokumentais, Latvijos finansinių nusikaltimų tyrimo skyrius (FIU) taip pat tyrė šį sandorį. FIU pareigūnai kreipėsi į „FinCEN“, prašydami papildomos informacijos apie pavedimą ir O. Deripaską. Po metų latviai gavo atsakymą, kad „deja, „FinCEN“ nepavyko rasti informacijos, rodančios, kad tuo metu JAV teisėsaugos institucijos būtų vykdžiusios tyrimą prašyme nurodytų subjektų atžvilgiu“. 10 puslapių dokumente pavedimai išvardinti pagal konkrečias bendroves. FIU atsisakė informuoti „Re:Baltica“, ar gauta informacija buvo panaudota tolimesniame kriminaliniame tyrime Latvijoje.

Aptariamas bankas taip pat buvo minimas maždaug prieš 10 metų Londone vykusioje teisinėje rusų oligarchų Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus kovoje. Naftos bendrovė „Sibneft“ Latvijos banko paslaugomis naudojosi, siekdama optimizuoti mokesčių naštą – tai padėjo jai sutaupyti milijonus dolerių.

„FinCEN“ dokumentuose taip pat galima rasti duomenų, rodančių, kad tarp „Expobank“ klientų buvo ir Egipto milijardierius, „Orascam Group“ vadovas Naguibas Sawiris, ir Rusijos oligarchas Suleimanas Kerimovas, taip pat figūruojantis asmenų, kuriems JAV taiko sankcijas, sąraše. Prancūzija apkaltino S. Kerimovą mokesčių vengimu po to, kai šis, ketindamas įsigyti keletą vilų, atsivežė į Prancūziją šimtus milijonų eurų, sugrūstų į kelioninius lagaminus.

Nepaisant visų šių atvejų ir dažno linksniavimo „FinCEN“ ataskaitose, „Expobank“ nesusilaukė didesnio Latvijos žiniasklaidos dėmesio. Latvijos reguliavimo institucijos bankui du kartus skyrė baudą už tai, kad šis nepakankamai nuodugniai tikrina savo klientus. 2014 m. bankui pavyko išsisukti vien su įspėjimu, o kitais metais jau teko sumokėti 105 tūkst. eurų dydžio baudą. Reguliavimo tarnybų veiksmai sutapo su tarptautiniu spaudimu Latvijai griežtinti bankų sektoriaus priežiūrą.

Dėl koronaviruso pandemijos „Expobank“ valdybos pirmininkas R. Legzdinšas su „Re:Baltica“ žurnalistu bendravo vaizdo konferencijos būdu, į pagalbą pasitelkęs teisininką, kad netyčia neatskleistų konfidencialios informacijos. R. Legzdinšo teigimu, sugriežtinta bankų priežiūra „buvo lūžio taškas, po kurio šis sektorius iš esmės pasikeitė. Neseniai girdėjau neblogą palyginimą. Jei paklaustumėte manęs, ant kurios automobilio sėdynės važinėdavau, kai buvau mažas, atsakyčiau, kad tais laikais nebuvo nei sėdynių, nei saugos diržų. Tada tai atrodė normalu. O dabar vaikai sodinami į kėdutes. Kaip keičiasi pasaulis!“

Per pastaruosius penkerius metus „Expobank“ verslo modelis pasikeitė – nuo nerezidentų aptarnavimo pereita prie paslaugų teikimo vietos verslo subjektams. R. Legzdinšas teigia, kad bankas pastebėjo nišą ir nori paremti vietos verslininkus. Anot jo, pokyčiai šia linkme niekaip nesusiję su griežtesnėmis klientų patikros taisyklėmis.

Paklaustas, ar kuriam nors iš banko klientų yra taikomos sankcijos, R. Legzdinšas neatsakė nei taip, nei ne. Jis taip pat atsisakė pateikti informaciją apie tai, kiek dabartinių banko klientų yra nerezidentai.

„Bent jau Latvijos „Expobank“ nesikiša į politinius įvykius pasaulyje ar Latvijoje“, – teigia R. Legzdinšas.

Paklaustas, ar kuriam nors iš banko klientų yra taikomos sankcijos, R. Legzdinšas neatsakė nei taip, nei ne. Jis taip pat atsisakė pateikti informaciją apie tai, kiek dabartinių banko klientų yra nerezidentai.

Viskas prasidėjo nuo „Swedbank“

R. Legzdinšas „Expobank“ dirba aštuonerius metus. Prieš tai jis dirbo švedams priklausančiame „Swedbank“, kuris ne kartą buvo minimas kaip puikaus įmonės valdymo pavyzdys. Nepaisant nepriekaištingos reputacijos, kuria galėjo pasigirti iki 2016 m., vėliau „Swedbank“ buvo nubaustas beveik 1,4 mln. eurų bauda už nepakankamą klientų priežiūrą, o 2019 m. paniro į didžiulį skandalą dėl abejotinų klientų Baltijos šalių padaliniuose.

Buvę „Swedbank Latvia“ generaliniai direktoriai Ingrida Blūma ir Maris Avotinšas taip pat užėmė aukštas pareigas „Expobanke“.

2007 m., praėjus metams po to, kai išėjo iš „Swedbank“, I. Blūma tapo Novosibirske, Rusija, veikiančio „Ursa Bank“ stebėtojų tarybos nare. Vienas iš „Ursa Bank“ akcininkų buvo rusų bankininkas, „MDM Bank“ bendrasavininkas Igoris Kimas, kuris ir pasiūlė I. Blūmai šias pareigas. Nuo 2012 m. I. Kimas yra vienintelis „Expobank“ savininkas. Jis perpirko banko akcijas iš „MDM Bank“ ir pakeitė jo pavadinimą į „Expobank“, kad būtų panašus į Rusijoje, Serbijoje ir Čekijoje veikiančių jam priklausančių bankų pavadinimus.

„Jis norėjo „Ursa Bank“ įvesti europietišką banko valdymo sistemą, todėl pakvietė mane tapti stebėtojų tarybos nare“, – teigia I. Blūma. Vėliau dėl panašių priežasčių ji tapo „Expobank“ stebėtojų tarybos nare Latvijoje. I. Blūma tvirtina buvusi atsakinga už banko valdymo sistemos plėtrą, todėl apie konkrečius klientus nieko nežinojusi.

Buvęs „Swedbank Latvia“ generalinis direktorius Maris Avotinšas, vėliau ėjęs „Expobank“ generalinio direktoriaus pareigas Latvijoje ir Čekijoje, situaciją komentuoja panašiai kaip ir I. Blūma.

Remiantis Latvijos finansų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais „Expobank“ buvo mažiausias iš 15 šalyje veikiančių bankų. Jo aktyvai buvo bene šešis kartus mažesni nei auksiniais Rusijos oligarchų laikais.

„Tikslas buvo įsteigti Europoje finansinių įmonių grupę, kuri aptarnautų prekybos ir gamybos įmones. Man tai pasirodė įdomu, todėl priėmiau pasiūlymą prisijungti“, – aiškina M. Avotinšas. Po trejų metų jis atsistatydino iš „Expobank“, nes Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, finansų sektoriaus priežiūra tapo dar griežtesnė, nebeliko galimybių sparčiai augti. „Manęs šis darbas nebedomino“, – sako M. Avotinšas.

Remiantis Latvijos finansų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais „Expobank“ buvo mažiausias iš 15 šalyje veikiančių bankų. Jo aktyvai buvo bene šešis kartus mažesni nei auksiniais Rusijos oligarchų laikais. Ir nepanašu, kad tie laikai grįš, bent jau artimiausiu metu.

Prie šio straipsnio kūrimo taip pat prisidėjo Juodkalnijos žurnalistas Lazar Grdinic.

Į lietuvių kalbą straipsnį išvertė LRT.lt Tekstą anglų kalba galite perskaityti ČIA.

Prie anglų kalba parengto straipsnio vizualinės dalies prisidėjo Reinis Hofmanis, į anglų kalbą jį vertė Aleksejs Tapinš, redagavo Jody McPhillips. Techninę straipsnio dalį tvarkė Madara Eihe.