Verslas

2020.09.22 10:47

Geriau, nei prognozuota: Lietuvos eksportas krito mažiau, nei tikėtasi, kai kurie sektoriai jau atsigauna

atnaujinta 11.02
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.22 10:47

Pavasarį išsakytos prognozės dėl Lietuvos eksporto buvo per daug pesimistiškos, pripažįsta „Verslios Lietuvos“ atstovai. Kaip rodo statistika, kritimas daugelyje sektorių nebuvo toks didelis, kaip tikėtasi, o kai kurie sektoriai gana sparčiai atsigauna.

„Mūsų pavasario prognozės buvo kiek pesimistiškesnės, nei pamatėme faktą“, – spaudos konferencijoje tvirtino „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Iki metų pabaigos, prognozuoja „Verslios Lietuvos“ ekspertai, Lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų susitraukti 4,2 proc., tačiau kitąmet prognozuojamas 5,6 proc. augimas. Kovą agentūra prognozavo, jog eksportas šiemet smuks apie 17 proc.

Paslaugų eksportas šiemet, anot „Verslios Lietuvos“ ekspertų, turėtų menkti 5,7 proc., tačiau kitąmet – augti 7 proc.

Anot V. Ivanovo, Lietuvos eksporto lygis smuko mažiau nei bendrai ES, ir buvo panašus į kaimyninės Lenkijos.

Vertinant ES valsybės, eksporto smukimas buvo fiksuojamas visose valstybėse išskyrus Airiją – šioje valstybėje eksporto lygis augo beveik 4 proc.

V. Ivanovo tvietinimu, didžiausi neigiamą poveikį pirmąjį metų pusmetų eksporto rodikliams turėjo baldų pramonės eksportas. „Baldų pramonė susistraukė 8,5 proc. (...) Tai didžiausias indėlis į nuosmukį, jeigu taip galima pasakyti“, – komentavo V. Ivanovas.

Anot jo, baldų pramonė susidūrė su iššūkiais, tačiau jau birželį pramonės eksportas pradėjo atsigauti, nors apdraustųjų skaičius, remiantis „Sodros“ duomenimis, ir neatsistatė į praėjusių metų lygį.

„Liepos mėnesio duomenimis, baldų pramonėje buvo 4,6 proc. mažiau apdraustųjų (...) nepaisant to, kad baldų eksportas pradėjo atsigauti ir gana sparčiai“, – pridūrė V. Ivanovas.

Dviejų sektorių eksportas augo daugiau nei penktadaliu

Kitas, teigė V. Ivanovas, pagal neigiamą poveikį sektorius yra chemijos pramonė, kuri susitraukė 6,6 proc. arba 70 mln. eurų.

Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad eksporto smukimas šiame sektoriuje prasidėjo jau nuo metų pradžios, dar nesulaukus karantino. Vis dėlto V. Ivanovas pabrėžia – šiai eksporto rūšiai didelės įtakos turi naftos kainos, kurios pirmąjį pusmetį smuko.

„Šiame sektoriuje augimu išsiskyrė laboratorinių reagentų ir medžiagų eksportas, kuris augo keliomis dešimtis procentų per pirmąjį pusmetį. Greičiausiai mūsų įmonės gamino tam tikras medžiagas laboratorijoms, vaistų pramonei, kurios buvo naudojamos vaistų gamybai“, – teigė V. Ivanovas.

Inžinerijos pramonėje vaizdas nebuvo vienalytis – kai kurių sektoriaus šakų eksportas augo, kai kurių – mažėjo. Bendrai inžinerinės pramonės eksportas mažėjo 3,7 proc. arba 62 mln. eurų, tačiau, pavyzdžiui, metalo, optikos ir kai kurių kitų sektorių eksportas augo.

Maisto ir gėrimų pramonėje eksporto lygis krito nedaug – 0,9 proc. arba 10 mln. eurų.

Tabako gaminių bei atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo paslaugų, medžiagų atgavimo paslaugų eksportas pirmąjį pusmetį augo atitinkamai daugiau kaip penktadaliu ir ketvirtadaliu, tačiau, kaip pabrėžė V. Ivanovas, tabako gaminių eksportas iš esmės susijęs su vienos įmonės veikla, o atliekų tvarkymo eksporto didėjimas – su juodųjų metalų eksportu.

Užklupus antrajai COVID-19 bangai, eksportas atsigaus tik 2022 m.

Tarp galimų rizikos veiksnių „Verslios Lietuvos“ ekspertai įvardija ne tik galimos antrosios COVID-19 bangos įtaką, bet ir galimą JAV sandorių, „Brexit“ susitarimo įtaką.

Anot V. Ivanovo, jeigu antroji COVID-19 banga neįvyks, iki 2019 m. lygio Lietuvos eksportas vėl pakils iki 2021 m. pabaigos. Tačiau, pabrėžia ekspertas, jeigu antroji banga vis dėlto įvyks, atsigavima gali užtrikti iki 2022 m. pabaigos.

Konkretus poveikis Lietuvai, anot V. Ivanovo, priklausys ir nuo to, kokias šalis galima antroji banga paveiks.

„Kaip teigiamas veiksnys nėra įvertintas ekonomikos skatinimo priemonių paketai. Tai gali būti tas veiksnys, kuris sušvelnins antrąją bangą“, – teigė V. Ivanovas.

Prioritetiniai sektoriai – šeši

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktorė Rasa Uždavinytė, pristatydama prioritetinius eksporto sektorius, nurodė, kad į šį sąrašą patenka šeši sektoriai, į kuriuos orientuotis turėtų tiek gamintojai, tiek valstybė.

Šiame sąraše atsidūrė baldai, maistas ir gėrimai, tradicinė inžinerija, informacinių technologijų paslaugos, biotechnologijos ir farmacija bei aukštųjų technologijų inžinerija.

„Tradicininkai“ labiau nori orientuotis į tvarią gamybą, į sveikesnius ar geresnio dizaino produktus, šiek tiek kilstelėti save vertės grandinėje. Aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai siekia tapti patikimais partneriais“, – sektorius į dvi grupes išskyrė R. Uždavinytė.

Tarp pagrindinių šių sektorių eksporto tikslo valstybių nurodoma Prancūzija, Vokietija, Olandija, JAV.