Verslas

2020.09.22 05:30

Augant COVID-19 grėsmei – verslininkų nerimas: baiminamasi tokio karantino, koks buvo pavasarį

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.22 05:30

Lietuvoje daugėjant susirgimo koronavirusu atvejų, dalis įmonių tvirtina toliau taikančios nuotolinio darbo praktiką ir atsižvelgiančios į saugumo rekomendacijas. Vis dėlto tarp verslo atstovų pastebimas nerimas dėl ateities ir galimo karantino, pripažįsta Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Per savaitgalį smarkiai išaugus naujų koronaviruso atvejų skaičiui, pirmadienį COVID-19 valdymo komiteto posėdis sprendė, kokių priemonių imtis viruso plitimui suvaldyti.

Socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje, pristatydamas COVID-19 komiteto posėdžio metu aptartus aspektus, premjeras Saulius Skvernelis ragino įmonių ir įstaigų vadovus detaliai išanalizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas ir imti jas taikyti, ypač dėl nuotolinio ir pamaininio darbo.

„Pats laikas visiems įstaigų ir įmonių vadovams darsyk detaliai viską perskaityti ir imti taikyti. Ypač – dėl nuotolinio bei pamaininio darbo“, – rašė premjeras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per spaudos konferenciją taip pat ragino dar kartą peržvelgti SAM rekomendacijas dėl COVID-19 prevencijos ir jas taikyti.

„Yra patvirtintos rekomenduojamos COVID-19 prevencijos priemonės atskiruose sektoriuose, ar tai būtų darbo vietos, ar ugdymo, nes jos yra susietos su sergamumo rodikliais, todėl kviesčiau jas darkart susirasti ir pasižiūrėti savivaldybėms, kuriose iškyla didesnių protrūkių ir kurioms reikia imtis papildomų priemonių, o ne jas patiems sugalvoti“, – akcentavo ministras.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šeštadienį pranešė apie rekordinį nustatytų naujų koronaviruso atvejų skaičių – 99. Iki šiol daugiausia naujų atvejų per parą buvo fiksuota 90 (balandžio mėnesį), sekmadienį pranešta apie 80 naujų ligos atvejų, pirmadienį – 70. Daugiausia jų siejami su židiniu Radviliškyje.

LRT.lt domisi, kaip į šalyje prastėjančią padėtį dėl koronaviruso reaguoja verslas ir kokių priemonių imamasi.

Su nerimu stebi situaciją

Dalis įmonių, vertindamos prastėjančią padėtį, taip pat neslepia nerimo dėl ateities. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad prekybos tinklas yra aukščiausioje parengtyje visą pandemijos laikotarpį, todėl ir dabar, augant koronaviruso atvejų skaičiui, atsipalaiduoti negali.

„Veikiame tokiais laikais, kai epidemiologinė situacija gali blogėti bet kada, ir turime būti tam pasiruošę“, – sako V. Budrienė.

Paklausta, kokio koronaviruso padėties scenarijaus baiminamasi labiausiai, V. Budrienė neslepia – verslas visada nerimauja dėl sprendimų, kuriems turi itin mažai laiko pasiruošti. Kita vertus, pamokos dirbant karantino metu, kai reikėjo labai greitai persiorientuoti, yra išmoktos, tvirtina ji.

„Šiuo metu esame daug labiau pasiruošę bet kokiems netikėtumams. Suprantame, kad gyvename ir veikiame specifinėmis sąlygomis ir kitaip artimiausioje ateityje nebus. Tokią situaciją priimame kaip neišvengiamą realybę.

Antra vertus, tikrai skaičiuojame ir juodžiausius scenarijus, pavyzdžiui, didelių apribojimų prekybai įvedimą. Tačiau skaičiuojame tam, kad dar geriau pasiruoštume juos atlaikyti“, – pabrėžia V. Budrienė.

Biuruose nedirba daugiau nei 50 proc. darbuotojų

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė akcentuoja, kad visose parduotuvėse įgyvendintos kompleksinės priemonės, padedančios užtikrinti saugumą: kasose įrengtos organinio stiklo pertvaros, prie kasų pažymėtas rekomenduojamas saugus atstumas, reguliariai dezinfekuojami paviršiai, pirkinių krepšeliai ir vežimėliai.

„Kalbant apie administracijos darbuotojus, jiems galioja tos pačios saugumo taisyklės kaip ir kituose padaliniuose. Kiekvieną rytą jiems matuojama temperatūra, administracijos patalpose veikiančioje kavinėje privaloma dėvėti apsaugines kaukes, dažnai dezinfekuoti rankas, administracijos patalpų paviršiai taip pat keletą kartų per dieną yra dezinfekuojami. Raginame kiekvieną padalinį atsakingai paskirstyti darbuotojų srautus, kad biure nedirbtų daugiau nei 50 proc. žmonių“, – komentuoja V. Budrienė.

Darbuotojams matuoja temperatūrą

UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė taip pat sako, kad ir po karantino įmonė tęsia praktiką tikrinti į darbą ateinančių parduotuvių darbuotojų kūno temperatūrą, nuolat primena ir prašo būti sąmoningiems – pajutus bet kokius peršalimo ar kitų ligų simptomus, likti ir sveikti namuose.

Be to, pasak UAB „Rimi Lietuva“ atstovės, ir po karantino įmonėje ribojamas susitikimuose dalyvaujančių asmenų skaičius, komandiruotės į Baltijos šalis nevykdomos.

„Komandiruotės į Latviją ir Estiją šiuo metu yra draudžiamos. Visi reikalingi susitikimai su kolegomis Latvijoje ir Estijoje vyksta nuotoliniu būdu. Taip pat rekomenduojama visus įmanomus susitikimus su vietos verslo partneriais vykdyti naudojantis nuotolinio bendravimo priemonėmis. Nesant galimybių jomis naudotis, susitikimų metu „Rimi“ biure tiek įmonės darbuotojai, tiek svečiai privalo dėvėti kaukes. Taip pat ribojamas susitikimuose vienoje patalpoje dalyvaujančių žmonių skaičius“, – sako R. Keršienė.

Anot R. Keršienės, kol situacija leidžia, bent tris dienas per savaitę „Rimi“ biuro darbuotojai dirba jame. Esant poreikiui biure dirbti daugiau ar mažiau laiko, tokia galimybė taip pat suteikiama, susiderinus su vadovais.

„Taip pat esame parengę veiksmų planą, kaip bus organizuojamas darbas antros koronaviruso bangos metu, ir jį aktyvuosime, kai tik to reikalaus situacija“, – pabrėžia R. Keršienė.

R. Keršienė sako, kad įmonė tikisi, jog priimami valdžios sprendimai bus racionalūs, o informacija apie juos bus teikiama suteikiant laiko pasiruošti juos įgyvendinti.

„Taip pat tikimės, kad aktyviai dalyvaudami Lietuvos prekybos įmonių asociacijos veikloje būsime įtraukti svarstant ir planuojant būsimus sprendimus, o konsultuojantis dėl jų bus pateikiami savalaikiai ir konkretūs atsakymai“, – komentuoja ji.

Mažinami kontaktai tarp žmonių

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė taip pat tvirtina, kad įmonėje laikomasi visų SAM bei NVSC rekomendacijų, darbuotojams užtikrinamos visos higienos ir apsaugos priemonės, klientų prašoma to paties – dezinfekuoti rankas, dėvėti apsaugines kaukes.

Laikantis SAM bei NVSC specialistų rekomendacijų, prevencinės apsaugos priemonės (prievolė dėvėti apsaugines kaukes, padidintas dėmesys asmens higienai, dažnesnė įvairių paviršių dezinfekcija ir t. t.) taikomos ir „Maximos“ administracijos darbuotojams.

„Darbo procesai organizuojami stengiantis maksimaliai sumažinti kontaktus tarp žmonių“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Bankai antros bangos nesibaimina: dalis darbuotojų taip ir negrįžo dirbti į biurus

LRT.lt kalbinti bankų atstovai teigia iki šiol besivadovaujantys anksčiau patvirtintomis nuostatomis ir vis dar sudarantys galimybes darbuotojams dirbti iš namų. Anot bankų atstovų, didžioji dalis darbuotojų dirbti į biurus negrįžo ir pasibaigus karantinui, o biuruose laikomasi ne tik SAM, bet ir vidinių nuostatų, siekiant riboti kontaktus.

Kaip teigia „Luminor“ atstovė Indrė Baltrušaitienė, centriniame banko biure, kuriame telpa daugiau kaip 850 darbuotojų, didžioji dalis darbo vietų tebėra tuščios.

„Tai ir plika akimi matyti – tikrai gausu laisvų vietų. Mes turime atvirą erdvę, kur, atėjęs į aukštą, turi savo spintelę, bet neturi savo stalo, kiekvieną kartą gali sėsti į skirtingas vietas. Yra ir lipdukai, žymintys, kur sėdėti negalima, kad darbuotojai nesėdėtų šalia. Taigi ir plika akimi matyti, kad darbuotojai tikrai ne visi“, – sako I. Baltrušaitienė.

Anot jos, bankas jau prieš karantiną darbuotojams sudarė lanksčias sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, todėl dalis darbuotojų į biurą taip ir nebuvo grįžę.

„Dalis darbuotojų [pasibaigus karantinui] grįžo dirbti į biurą, kita dalis, gana nemažas procentas, taip ir nebuvo grįžę iki dabar. Bankas į galimybę dirbti nuotoliniu būdu žiūri lanksčiai. Ir aš pati dirbu su katinu ant pilvo ir darbe pasirodau labai retai, kai turiu susitikimų ar planinių veiksmų, kuriems reikia žmonių ryšio“, – nurodo I. Baltrušaitienė.

Jos tvirtinimu, įvesti pakeitimus „Luminor“ nebuvo itin sudėtinga, nes bankas veikia visose trijose Baltijos valstybėse, todėl dirbti nuotoliniu būdu buvo galima ir anksčiau: „Mūsų kai kurie vadovai yra latviai ir estai, nėra taip, kad būtų tik lietuviai, todėl esame pratę dirbti nuotoliniu būdu.“

Jos teigimu, bankas laikosi visų nuostatų, kurias yra priėmusi Vyriausybė. Taip pat turi vidinę sistemą, kuria vadovaujantis sprendimai priimami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje veikiančiuose padaliniuose.

„Turime vidinę sistemą, kuri seka, kas vyksta kiekvienoje šalyje. Kaip minėjau, yra trys šalys ir trys skirtingos rinkos, skirtingos aplinkybės. Pagal tą sistemą turime atitinkamus planus, ką daryti vienu ar kitu atveju. Tai sukurta, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, ne į pavasarį, nes pavasarį viskas buvo kitaip“, – sako I. Baltrušaitienė.

Į bankų padalinius – tik užsiregistravus

Panašia patirtimi dalijasi „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius. Pasak jo, taisyklės, kaip turėtų būti organizuojamas darbas ir paskirstomi darbuotojų srautai, nustatytos prieš kurį laiką, todėl pastarosiomis dienomis augantis COVID-19 užsikrėtimų skaičius nieko nekeičia.

„Taisyklės patvirtintos ilgesniam laikotarpiui. Minėjote dabar kilusią bangą, bet darbo tvarka, darbuotojų judėjimas biure yra numatytas kelių mėnesių laikotarpiui. Pagrindinė taisyklė vis dėlto išlieka – kad darbuotojai, turėdami galimybę dirbti iš namų, ja ir naudotųsi. Tai reiškia, kad tie darbuotojai, kurie turi priemones, įrankius darbą atlikti namuose, tai gali daryti“, – sako S. Abraškevičius.

Jeigu darbuotojams vis dėlto privalu atvykti į darbo vietą, taikomas 50 ir 50 principas – pusė darbuotojų atvyksta į darbo vietą, kita pusė lieka dirbti nuotoliniu būdu.

Banko atstovas negalėjo nurodyti, kokia dalis darbuotojų dirba iš namų, nes šis skaičius kiekvieną dieną gali būti vis kitas: „Bet gairės numatytos tokios, kad, esant galimybei ir nesant didesniam poreikiui eiti į darbo vietą, mes palaikome darbuotojų darbą iš namų, nuotoliniu būdu.“

„Visų pirma visada atidžiai stebime situaciją ir turime pavasarinio karantino patirtį, kaip mums sekėsi dirbti. Jeigu situacija paūmėtų, turbūt būtų priimti nauji sprendimai ir didesnė darbuotojų dalis turėtų dirbti iš namų, nuotoliniu būdu. Tai būtų logiška“, – apie galimą situacijos pablogėjimą kalba S. Abraškevičius.

Bankų atstovų teigimu, padaliniuose, kuriuose aptarnaujami klientai, toliau taikomos griežtos higienos ir saugumo normos, todėl aptarnaujami tik užsiregistravę klientai. Kaip nurodo bankų atstovai, tokių būdu siekiama sumažinti klientų kontaktus ir išvengti žmonių biūravimosi.

Skatina organizuoti nuotolinį darbą

Kaip teigia SEB banko Personalo departamento vadovas Ugnius Vipartas, šalyje paskelbus karantiną, daugiau kaip pusė šio banko darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Vasarą, kai situacija pagerėjo, dalis darbuotojų norėjo grįžti dirbti į biurus, kiti ir toliau dirba iš namų. Tačiau pastarąjį mėnesį, kai sergančiųjų skaičiai vėl padidėjo, vadovai vėl aktyviau skatinami darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau komandos narių galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Vis dėlto, kaip sako pašnekovas, kaip chirurgas negali operuoti namuose, taip ir banke yra tam tikros kritinės funkcijos, tokios kaip dalis IT ar operacijų, kurios dėl saugumo ir rizikos valdymo prevencijos negali būti vykdomos nuotoliniu būdu, todėl dalis darbuotojų negali dirbti iš namų.

„Kritines funkcijas atliekančias komandas esame padaliję ir fiziškai – siekiant sumažinti riziką, dalis komandos dirba skirtingose patalpose ir nesusitinka – bendrauja tik nuotoliniu būdu“, – aiškina U. Vipartas.

Šiuo metu biure dirbantys darbuotojai atvykdami į darbą ir viešose erdvėse, pavyzdžiui, liftuose, turi dėvėti kaukes, teigia U. Vipartas. Darbuotojai raginami laikytis higienos reikalavimų, atstumų, dezinfekuojamos darbo vietos, gyvi susitikimai rengiami tik išskirtiniais atvejais.

„Atsižvelgdami į individualią situaciją, siūlome rinktis lankstų darbo grafiką ar derinti darbo valandas prie namų rutinos. Ir toliau esame numatę daug dėmesio skirti iš namų dirbantiems darbuotojams“, – pabrėžia banko atstovas.

Į biurus leista grįžti daliai darbuotojų

„Vinted“ biuro komandos vadovė Ieva Užkurnienė LRT.lt teigia, kad nuo pat pirmos pandemijos bangos bendrovė ėmėsi priemonių, kaip užtikrinti darbuotojų saugumą.

„Vos prasidėjus karantinui visi „Vinted“ kolegos – tiek Vilniaus biuro, tiek dirbantys kituose Europos biuruose – persikėlė dirbti nuotoliniu būdu. Visiems norintiesiems buvo į namus pristatytos darbui reikalingos priemonės: kompiuteriai, kėdės, stalai“, – sako I. Užkurnienė.

Anot jos, pagerėjus situacijai į biurą buvo leista grįžti daliai darbuotojų, išlaikant saugumo reikalavimus: darbuotojai privalėjo laikytis saugaus atstumo, naudoti dezinfekcines priemones.

„Vasarą didžioji dalis „Vinted“ žmonių vis dar dirbo iš namų, o mes priėmėme sprendimą leisti darbuotojams nuotolinį darbą pasirinktinai tęsti iki metų galo. Taip reagavome į vėl padidėjusį koronaviruso atvejų skaičių.

Šiuo metu baigiame persikėlimo į naują biurą Naujamiestyje procesą, todėl pastarąsias kelias savaites visas biuras vėl dirba iš namų. Tačiau net ir persikėlę į naujas patalpas kolegoms leisime dirbti, kaip jiems patogiau – ar biure, ar namuose. Naujajame biure taip pat bus taikomos tokios pačios saugumo priemonės: laikomasi atstumo, dezinfekcijos taisyklių“, – komentuoja I. Užkurnienė.

Lietuvos verslo konfederacija: įmonės baiminasi antro karantino

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento A. Romanovskio teigimu, verslas panikuoja ir daugelis kalba apie tokį karantiną, koks buvo kovo mėnesį.

„Didžiausia baimė yra panika. Verslas labiausiai iš valdžios tikisi aiškumo, kokių veiksmų valstybė imsis, kad būtų galima iš anksto projektuoti ir nebūtų panikos. Ne viena įmonė ir asociacija klausė, ar bus karantinas, jau yra datos tam tikros. [...] Aš suprantu, kad griežtų karantino priemonių nebus, bet papildomos apsaugos priemonės, kaukės, atstumo įvedimas – turbūt visi supranta, kad vienaip ar kitaip tai bus“, – sako A. Romanovskis.

Vertindamas apsaugines priemones įmonėse, kur dirba daugiau žmonių, A. Romanovskis tvirtina, jog verslo atstovai į tai žiūri gana griežtai, nes to kaina gali būti verslo uždarymas. „Šia prasme yra apsirūpinimas apsaugos priemonėmis“, – sako jis.

Jeigu būtų antra milžiniška koronaviruso banga ir tektų riboti veiklą, A. Romanovskis sako, kad verslas ir vėl tikėtųsi valstybės finansinės paramos.

„Įmonės viduje ruošiasi, procedūras nusistato ir laikosi griežtesnių sąlygų negu visuomenė gatvėje. Verslas šia prasme neatsipalaidavo, nes kaip medikai rizikuoja gyvybe, taip verslas rizikuoja pinigais“, – pabrėžia pašnekovas.

Vertindamas nuotolinio darbo praktiką įmonėse, A. Romanovskis tvirtina, kad kai kurios įmonės į biurus po karantino taip ir negrįžo. Lygiai taip pat darbas dažniau organizuojamas pamainomis.

„Joms ekonomiškai efektyviau tęsti nuotolinį darbą, kai kurios įmonės įvedė procentinį laiką, kiek jo praleidžiama darbe, bet kad įmonės būtų visiškai grįžusios į fizinį darbą, drįsčiau teigti, kad nėra beveik nė vienos tokios įmonės. Žinoma, nekalbant apie tas įmones, kurios dirba tiesiogiai su klientais. [...] Taip pat atskiriami skyriai, tarpusavyje nesąveikauja skirtingi skyriai, dabar pamainomis tarpusavyje nekomunikuoja“, – kalba Verslo konfederacijos prezidentas.