Verslas

2020.09.21 15:12

Nutekintuose dokumentuose apie įtartinas pinigų operacijas minimi ir Lietuvoje veikiantys bankai, sumos siekia dešimtis milijonų

papildyta Lietuvos banko komentaru, atnaujinta 16.00
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.21 15:12

Sekmadienį paskelbus apie nutekintą JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo institucijai „FinCEN“ bankų siųstą informaciją apie galbūt įtartinas operacijas, jose minimi ir Lietuvoje veikiantys bankai. Įtartinų transakcijų apyvarta siekia apie 70 mln. JAV dolerių. 

Tarptautinei tiriamosios žurnalistikos asociacijai (ICIJ), JAV naujienų portalui „BuzzFeed“ ir kitoms žiniasklaidos priemonėms buvo nutekinta informacija dėl bankų galimų neteisėtų piniginių operacijų. Nutekinti dokumentai atskleidžia informaciją, kurią bankai ir kitos finansų įstaigos pateikdavo JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo institucijai – pagrindinei JAV pinigų plovimo prevencijos institucijai.

Dokumentai rodo, kad „JP Morgan“, HSBC, „Standard Chartered Bank“, „Deutche Bank“, „Bank of New York Mellon“ ir kiti pasaulyje žinomi bankai bei finansų įstaigos beveik du dešimtmečius, kaip manoma, vykdė neteisėtus lėšų pervedimus, pasitarnaudami korumpuotiems politikams ir nusikaltėliams.

Nutekinta informacija apima 2000–2017 m. laikotarpį, o, kaip įtariama, nelegalių sandorių vertė gali siekti apie 2 trln. JAV dolerių. Tačiau pažymima, kad nutekinti dokumentai sudaro tik nedidelę dalį „FinCEN“ pateiktų ataskaitų.

Šie faktai paaiškėjo, kai žiniasklaidą pasiekė „FinCEN“ dokumentai – 2 657 įrašai, kuriuose pažymėta 2 100 įtartinos veiklos pranešimų (SAR – suspicious activity reports). Pažymėtina, kad įtartinos veiklos pranešimai nėra neteisėtų veiksmų įrodymas – bankai juos siunčia JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo institucijai, jei įtaria klientus darant neteisėtą pavedimą.

Tarptautiniame tyrime nagrinėjančiame „FinCEN“ dokumentus dalyvauja daugiau nei 400 žurnalistų iš viso pasaulio, atstovaujančių 110 žiniasklaidos priemonių. Lietuvoje prie „FinCEN“ dokumentų nagrinėjimo prisideda Tiriamosios žurnalistikos centras – „Siena“.

Dokumentuose minima ir Lietuva

Įtartinos veiklos pranešimuose, kuriuos bankai teikdavo JAV pinigų plovimo prevencijos institucijai, minimas ir Lietuvos vardas.

Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos asociacijos interneto svetainėje rašoma, kad nutekintuose „FinCEN“ dokumentuose pažymėta 171 įtartina operacija, kada pinigai buvo pervedami į ar iš Lietuvoje veikiančių bankų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikiantys bankai 2000–2017 m. laikotarpiu sulaukė 29,8 mln. JAV dolerių siekiančių, kaip manoma, įtartinų operacijų ir išsiuntė 41,1 mln. JAV dolerių, kaip manoma, įtartinų pinigų.

Bene daugiausia galbūt įtartinų operacijų – 48 užfiksuota jau bankrutavusiame „Snoro“ banke. Pateikta informacija rodo, kad iš banko buvo atlikti 13,6 mln. JAV dolerių siekiantys, kaip manoma, įtartini pavedimai.

41 galbūt įtartinas pavedimas užfiksuota banke DNB (2017 metų rudenį DNB ir „Nordea“ bankai susijungė į naują „Luminor“ banką). Įtarimų keliantys pavedimai į banką sudarė 16,7 mln. JAV dolerių, o pavedimai iš banko – 1,89 mln. JAV dolerių.

Tarp, kaip manoma, įtartinas operacijas vykdžiusių bankų minimi SEB, Medicinos bankas, Ūkio bankas, „Danske Bank“.

Minimi bankiniai pavedimai buvo vykdomi į arba iš 4 JAV veikiančių bankų. „BNY Mellon“ (išsiųsta 39,7 mln. JAV dolerių, gauta 29,5 mln. JAV dolerių), banko „JPMorgan Chase & Co“ (išsiųsta 0 JAV dolerių, gauta 284,9 tūkst. JAV dolerių), banko „China Investment Corporation“ (išsiųsta 0 JAV dolerių, gauta 53,7 tūkst. JAV dolerių) ir vokiško kapitalo banko „Commerzbank AG“ (išsiųsta 1,4 mln. JAV dolerių, gauta 0 JAV dolerių).

Galėjo išvengti Rusijai skirtų sankcijų

Kaip skelbia BBC, „FinCEN“ bylos yra naujausi nutekinti duomenys per pastaruosius penkerius metus, atskleidžiantys slaptus sandorius, pinigų plovimo atvejus ir finansinius nusikaltimus.

Nutekintuose dokumentuose rašoma apie galimą bankų indėlį plaunant neteisėtus pinigus, tarp jų ir bandant apeiti Rusijos oligarchams paskelbtas sankcijas.

Pavyzdžiui, viename iš „FinCEN“ skirtų dokumentų rašoma, kaip vieno iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonių milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo finansinės transakcijos su Vakarų bankais buvo apribotos 2014 m. po Krymo aneksijos. Tačiau „FinCEN“ paviešintuose dokumentuose nurodo, kad A. Rotenbergas pasinaudojo „Barclays“ banku Londone, kad galėtų plauti pinigus ir apeiti sankcijas.

Dokumentuose taip pat atskleista, kad didžiausias Europos bankas HSBC leido sukčiams perkelti milijonus dolerių pavogtų pinigų visame pasaulyje, net ir sužinojus iš JAV tyrėjų, kad bankas, kaip manoma, naudojamas pinigams plauti.

Dokumentai taip pat rodo, kaip tarptautinis bankas „JP Morgan“ galėjo padėti Rusijos mafijos bosu vadinamam Semionui Mogilevičiui perkelti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per finansų sistemą.

S. Mogilevičius kaltinamas prekyba ginklais ir narkotikais, žmogžudystėmis.

Gali būti, kad bankai nieko nepažeidė

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius LRT RADIJUI teigė, kad naujausi paviešinti duomenys rodo, jog bankinės priežiūros sistemoje yra landų, o sistema neveikia taip, kaip turėtų.

Vis dėlto analitikas pažymi, kad, nepaisant mestų įtarimų bankams, gali būti, jog jie nieko nepažeidė.

„Yra tokie reikalavimai ir įstatymai, kad bankai informuotų JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo instituciją apie įtartinus pavedimus. Tačiau įdomiausia, kad bankai, pateikę tuos pranešimus, net neprivalo sustabdyti tų įtartinų pervedimų“, – stebisi M. Laurinavičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad kilęs skandalas rodo, jog reikia tobulinti teisinę bazę, o bankų atsakomybė kilusiame skandale yra tik moralinė.

„Finansinė žvalgyba ir reguliacinė bazė laisvai veikti nusikaltėliams neleidžia. Tik tiek, kad vis dar yra įstatymų landų. Šiuo metu turime kalbėti apie įstatymus, o ne apie bankų atsakomybę. Žinoma, ji niekur nedingsta, bet, mano įsitikinimu, atsakomybė yra daugiau moralinė negu teisinė“, – sako M. Laurinavičius.

Lietuvos bankas: per anksti daryti išvadas

Lietuvos banko (LB) priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina LRT.lt teigia, kad pagal kompetenciją Lietuvos bankas vertina pasirodžiusią informaciją, tačiau kalbėti apie konkrečias išvadas – kol kas per anksti.

„Pirminė analizė rodo, kad dauguma minimų operacijų yra maždaug dešimties metų senumo. Dėl to pasirodžiusius duomenis reikėtų vertinti pagal to meto reikalavimus. Su dabartiniais reikalavimais jie tiesiog nepalyginami.

Per tą laiką smarkiai griežtėjo ne tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai ir sankcijos už jų nevykdymą, bet ir pačių finansų rinkos dalyvių požiūris bei taikomos priemonės, susijusios su informacinių technologijų plėtra. Kai kurie dokumentuose minimi subjektai, pavyzdžiui, „Snoro“ ar Ūkio bankai, jau seniai nevykdo veiklos“, – komentuoja LB atstovė J. Govina.