Verslas

2020.09.21 14:32

Didžioji dalis Lietuvoje sukuriamų darbo vietų yra ribotos trukmės, netrukus jas gali pakeisti robotai

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.21 14:32

Didžioji dalis Lietuvoje sukuriamų darbo vietų yra ribotos trukmės, netrukus jas gali pakeisti robotai – skelbia ISM universiteto atliktas tyrimas. Mokslininkai nustatė, kad vienos šalies savivaldybės atsparesnės automatizacijai už kitas. Tai esą labiausiai susiję su regionuose vyraujančiais darbais. Robotikos atstovai ramina, kad kompiuteriai nepakeis žmogaus, tiesiog darbuotojai turės keistis.

Džoserio piramidę prieš daugiau nei 4,5 tūkst. metų statę egiptiečiai neįsivaizdavo, kad galėtų tai daryti ne rankomis. Mums šiandien sunku suprasti, kaip tokius statinius galėjo sukurti vien tik žmogaus rankos.

Robotams vis sparčiau žengiant į darbo rinką, Lietuva po truputį automatizuojasi – rodo ISM universiteto atliktas tyrimas. Vis dėlto situacija atskirose šalies savivaldybėse skiriasi: vienos labiau nepasiduoda automatizacijai nei kitos. Tai esą priklauso nuo regione vyraujančių darbų.

Panorama. Koronaviruso plitimo tempas nemąžta: praėjusią parą – 80 naujų atvejų

„Mes pirmiausia analizavome atskirus regionus: kuriose savivaldybėse augo darbo vietų skaičius, o kuriose mažėjo. Tuomet žiūrėjome visas darbo vietas ir nagrinėjome, kurie darbai lengviausiai pakeičiami robotais, o kurie – sunkiau. Taip pat kokio tipo naujos darbo vietos sukurtos: sunkiau ar lengvai pakeičiamos. Pavyzdžiui, surinkėjai: per paskutinius penkerius metus jiems darbo vietų smarkiai sumažėjo. Vadinasi, jiems kyla didelė automatizacijos rizika“, – tikina ISM universiteto profesorius Maikas Huettingeris.

Mokslininkai, pagal gautus duomenis, šalies savivaldybes suskirstė į keturias kategorijas: A, B, C ir D.

A kategorijos savivaldybės, tarp kurių yra Neringa, Šiaulių rajonas, Alytaus ir Vilniaus rajonai, yra atspariausios darbo vietų automatizacijai. Tai reiškia, kad šiose savivaldybėse daugiausia darbo vietų sukuriama tuose sektoriuose, kur reikia žmogaus darbo rankų. C kategorijai priskirtos 9 savivaldybės, tarp kurių - Alytus, Klaipėda, Panevėžys. Šios savivaldybės praranda darbo vietas, ypač lengviausiai robotizuojamuose sektoriuose. D kategorijoje atsidūrę Birštonas ir Palanga, anot mokslininkų, kelia didžiausią nerimą, nes čia darbo vietų mažėjimas vyksta net ten, kur automatizacijos rizika yra mažiausia.

„Kuo daugiau yra kūrybinės veiklos, tuo, aišku, daugiau yra garantuota žmogaus pozicija. Kuo daugiau yra nekvalifikuoto, ypač tokio serijinio, pasikartojančio darbo, tuo ta darbo vieta yra labiau pažeidžiama“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis.

Savivaldybių asociacija tokius regionų skirtumus aiškina netolygiai pasiskirstančiomis užsienio investicijomis. Esą kuo mažiau investicijų savivaldybė pritraukia, tuo labiau joje dominuoja pigi darbo jėga, kuri greitai gali būti pakeista robotais.

„Didžiausia tiesioginių užsienio investicijų dalis yra Vilniuje. Manau, kad čia technologinis išprusimas ir darbo rinkos prisitaikymas yra vienokie, o jeigu pasižiūrėsim mažiausias tiesioginių užsienio investicijas – tai Lazdijai, Kalvarija – ten akivaizdu, kad tiek tiesioginių užsienio investicijų nebuvimas, tiek ir tas pažeidžiamumas arba rizika, kad kažkada atsiradęs tas automatizmas, stipriausiai sukrės ten darbo rinką, tai grėsmė ten didžiausia“, – situaciją komentavo Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Robotikos asociacijos narys Vytautas Kazlauskas nesutinka su nuomone, kad robotų plėtra kelia riziką žmonių darbui. Esą yra priešingai – darbo vietos dažnai perkvalifikuojamos į geresnes.

„Mes kai automatizuojame, kaip pavyzdžiui „Robotex‘as“, mes kuriame tokias jau sunkiai pakeičiamas darbo vietas kaip robotų sistemų operatoriai, robotų priežiūros specialistai. Tai yra tos sritys, kurios dar ilgai nebus pakeistos ar automatizuotos, nes tai yra ta pati priežiūra ar darbas su tomis pačiomis automatizuotomis sistemomis. Tai iš esmės pati darbo vieta keičia principą: iš pigesnės darbo jėgos mes papildomai sukuriame brangios ar labiau apmokamos darbo jėgos darbo vietą“, – sakė V. Kazlauskas.

Darbo rinkos analitikas B. Gruževskis įsitikinęs, kad nėra tokios darbo vietos, kurios ateityje negalėtų pakeisti kompiuteris. Todėl valstybė jau dabar turi galvoti tiek apie švietimo sistemos esminę pertvarką, tiek apie iššūkius ekonomikai.

„Kompiuterizuojant atskirus procesus, dar labiau didės pajamų pasiskirstymas, perskirstymas. Faktiškai, diferenciacija ir pajamų nelygybė. Taip, kaip yra šiandien, kai pelnas didele dalimi priklauso savininkui, tai labai skatina diferenciaciją. Žmogus, kuris tiesiogiai nedalyvauja gamybos procese, pradeda skursti. Aišku, mes kalbame apie tas bazines pajamas, jos turėtų būti įvestos privalomai. Be jų mes neišsisuksime“, – tikino B. Gruževskis.

Paskaičiuota, kad Lietuvoje 10 tūkst. darbuotojų tenka vos penki robotai, kai, pavyzdžiui, Vokietijoje robotų skaičius siekia 332 tam pačiam skaičiui dirbančiųjų. Lietuvoje, kaip ir Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, robotus naudoja tik apie 3 proc. įmonių – esame vieni paskutinių Europos Sąjungoje.