Verslas

2020.09.18 21:47

Pramonininkų konfederacijos vadovas apie Baltarusijos trikdžius verslui: šautų pati sau į kojas

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.09.18 21:47

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija uždaro sienas su Ukraina, Lietuva ir Lenkija ir esą siunčia „pusę kariuomenės“ stiprinti vakarinių sienų apsaugos. Ką reiškia tokie diktatoriaus pareiškimai ir kuo tai gali pavirsti? „Dienos temoje“ – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.

– Pradėkime nuo to – A. Lukašenka leptelėjo nepagalvojęs moterų suvažiavime? Matyt, moterys jam visąlaik kelia kažkokias emocijas, dėl kurių nesusilaiko pareikšti ką nors tokio, ko paskui nebegali įgyvendinti?

V. Jurkonis: Galėjo būti taip, kad nepagalvojo, apsiskaičiavo ir galbūt apsijuokė. Kita vertus, visada klausimas yra to įgyvendinimas. Baltarusija nėra teisinė valstybė, tad tas įgyvendinimas gali ateiti selektyviai. Žinome, kad nelabai veikia institucijos, iš principo tai yra vieno žmogaus norais ir nenorais valdoma valstybė, tai gali ateiti tas įgyvendinimas, net jeigu tiesiog leptelėta.

Dienos tema. Politologas apie kandžią Lukašenkos retoriką: jis – vienintelis beprotiškas politikas

– A. Lukašenka pamiršo paminėti Latviją. Kodėl pamiršo?

V. Jurkonis: Sklandė juokai, kad galbūt ne taip gerai išmano geografiją, bet kalbant rimtai galbūt yra kažkoks politinis aspektas, neva Lietuva ir Lenkija pakankamai aktyviai veikė ir gana aiškiai pasisako dėl principingos pozicijos, kad A. Lukašenka nėra legitimus vadovas ir kad reikalingi nauji rinkimai. Kita vertus, latviai irgi taip sakė, bet galbūt iš inercijos, Latvija buvo nuosaikesnė oficialiojo Minsko atžvilgiu. Galbūt tai galėtų būti priežastis, kodėl jis šiek tiek švelnesnis Latvijos atžvilgiu.

– Žodžiu, kol kas Latvijos nelaiko priešu?

V. Jurkonis: Iš to pareiškimo taip reikėtų spręsti, bet vėlgi, kalbant apie A. Lukašenką, jo retorika keičiasi 24 valandas per parą. Tad nereikia per daug sureikšminti vieno pasisakymo.

– O kokia prasmė būtų uždaryti sienas?

V. Jurkonis: Na, aš manau, yra bent keletas priežasčių. Yra tam tikrų sąmokslo teorijų, kurios gajos oficialiajame Minske. Atseit organizuojama revoliucija svetimų jėgų. Reikia pasižiūrėti, kas yra Baltarusijos gatvėse, – jose Baltarusijos piliečiai. Galbūt tai būtų viena priežastis. Kita vertus, yra galybė žmonių, kurie nori išvykti iš Baltarusijos dėl vykdomų represijų, bauginimo, netgi kankinimų. Ir reikia suprasti, kad tas humanitarinis koridorius iš tikrųjų yra pakankamai svarbus Baltarusijos žmonėms, ypač tiems, kurie jau nukentėjo nuo Baltarusijos valdžios represijų.

– Pone Janulevičiau, jūs domėjotės, kas vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Kaip ruošiasi verslas, jeigu sienos būtų uždarytos?

V. Janulevičius: Šį rytą teko kalbėti su „Linavos“ vadovu ponu Romu Austinsku ir su kitais Baltarusijoje esančiais mūsų verslais. Kol kas gyvų pokyčių nėra, viskas juda, kaip ir judėjo. Traukiniai, sąstatai link Klaipėdos uosto juda pagal grafiką. Aišku tik tai, kad automobilių transporto, registruoto Europos Sąjungos numeriais, toks lengvas, sustiprintas, padidintas patikrinimas vyksta. Kiekvienas automobilis važiuoja į vadinamąjį peršvietimą, kai radaru šviečiamas krovinio turinys, ar jis atitinka. Yra daugiau klausimų, visokiausių biurokratinių klausimų. Kitų pokyčių kol kas nėra.

Dėl verslo – aišku, mes stebime situaciją. Mano manymu, tai daugiau politinis pasikalbėjimas, įspėjimas, bandymas užbėgti už akių. Logiškai mąstant, tai neturėtų atsiliepti verslui, nes bet koks trikdymas to paties verslo, krovinių judėjimo per Baltarusiją į Lietuvą, iš Lietuvos į Baltarusiją stabdytų tų pačių įmokų ir pajamų judėjimą tai pačiai Baltarusijai.

– Dar vienas aspektas, kuris labai svarbus, – tai aiškinimas, kad pusę kariuomenės sutrauks prie vakarinių sienų. Baltarusijos kariuomenę sudaro apie 60 000 reguliariosios kariuomenės, tai 30 000 turėtų atsidurti prie vakarinių sienų. Ką ten veiktų tos pajėgos ir kiek tas pažadas yra tikras?

V. Jurkonis: Pasisakymai bravūriški ne pirmą kartą, kita vertus, prieš porą mėnesių girdėjome visiškai priešingus žodžius – neva grėsmė kyla iš Kremliaus pusės, kas šiaip labiau atitiktų realybę.

Matyt, tai galima traktuoti kaip tam tikrą grasinimą ar tam tikrą bandymą mobilizuoti nedideles palaikančiųjų grupes, visų pirma jėgų struktūras, aiškinant, neva reikia rengtis vos ne ypatingajai situacijai. Vėlgi, tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra išskirtinai baltarusiškas dalykas ir ponui A. Lukašenkai reikėtų pradėti kalbėtis su savo žmonėmis.

– Ar galima ruoštis provokacijoms, kai tokia kariuomenė, jeigu ji stovi pasienyje ir kažką ten veikia?

V. Jurkonis: Na, mūsų pareigūnai, aš manau, seka situaciją pakankamai įdėmiai ir jau ne vieną mėnesį. Kalbant juokais, pralaimėjome vieną oro balionėlių mūšį pasienyje, bet iš tikrųjų situacija yra įtempta būtent todėl, kad Baltarusijos valdžia labai smarkiai įsitempusi ir yra šioks toks neprognozuojamumo aspektas. Bet šiaip jokia eskalacija, juo labiau karinė nėra naudinga nei Baltarusijai, nei kaimyninėms valstybėms. Šiuo atveju tikiuosi šalto proto oficialiajame Minske ir galų gale supratimo, kad visa ta įtampa, visų pirma, jos šaltinis yra oficialiajame Minske ir A. Lukašenkoje.

– Pone Janulevičiau, jau minėjome, kad Baltarusija yra svarbi importo partnerė Lietuvoje ir užima 14-ą vietą Lietuvos importo struktūroje. Mes apsirūpinome ir žaliavomis iš ten. Taip pat yra Klaipėdos uostas, baltarusiški kroviniai sudaro apie 30 proc. visos krovos. Ar kalbant apie tam tikrą blokadą, sienų uždarymą Lietuva nenukentės smarkiai?

V. Janulevičius: Aš pritarčiau kolegai, kiek girdėjau, kad nemanytume, jog ekonomiškai būtų labai veiksminga tai daryti pačiai Baltarusijai. Loginis protas tikrai turėtų nugalėti. O pats didžiausias trąšų gamintojas, kuris sukuria ketvirtį Baltarusijos BVP, irgi yra investavęs į mūsų krantines Klaipėdos uoste. Tai dabar jie nesinaudos investicija, kurią patys atliko? Aš skeptiškai manyčiau, kad greituoju laikotarpiu galėtų kas nors pasikeisti dėl to paties tranzito. Aš manau, kad mūsų investicijos, kaip jūs minėjote, apie žaliavas, kurios ateina iš Baltarusijos kai kurioms pramonės šakoms, aš kalbu, ko gero, daugiau apie medienos pramonę, tai vėlgi ten investicijos atliktos kartu su Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankais. Ir jeigu ponas A. Lukašenka sumanytų stabdyti tas investicijas arba bandys jas nacionalizuoti, pirmiausia tai atsilieptų žymiai platesniu mastu ir Europos Sąjunga tikrai reaguotų į tokius jo žingsnius ir veiksnius. Turi būti atitinkamas atsakas, bet verslas tikisi, kad pragmatiški santykiai tarp verslo išliks, nes tai yra tas pats mokesčių mokėjimas tai pačiai Baltarusijai.

– Pone Janulevičiau, kaip jaučiasi verslai, kurie jau ten yra, sakykime, kai kurie prekybos tinklai, net statybos parduotuvės, mūsų verslininkai ir taip toliau? Ar nėra baimės, kad A. Lukašenka gali pereiti ir per mūsų verslus, pavyzdžiui, juos uždaryti? Buvo tokių atvejų – be priežasties sustabdyti verslai Baltarusijoje.

V. Janulevičius: Tai būdavo praeityje, kol kas jokių duomenų neturime. Kaip ir minėjome, galbūt sustiprintos patikros mūsų transportininkams ir logistams, bet šiaip su kitais verslais dirbančioms gamykloms jokių trikdžių nėra. Pasikartosiu, kad bet kuris toks trikdis iššautų tai pačiai Baltarusijai, taip sakant, šautų pati sau į kojas. Laikinai tai įmanoma, bet ilguoju periodu tikrai ne, nes tai silpnins pačią ekonomiką, jų galimybes ir jo paties galimybes.

– A. Lukašenka taip pat ragino Lietuvą, Ukrainą ir Lenkiją sustabdyti savo beprotiškus politikus. Kas čia per raginimas, ką jis reiškia?

V. Jurkonis: Galbūt jo kambaryje nėra veidrodžio, nes beprotiškas politikas, vienintelis, kuris, atrodo, ir šauna sau į koją, savo šaliai, savo valstybei ir netgi tiesiogiai savo piliečiams, yra būtent jis. Suprantama, poną A. Lukašenką erzina kai kurių Lietuvos ar Lenkijos politikų retorika ir principingi pareiškimai, bet iš principo tokia ir turėtų būti Europos pozicija. Mes pasisakome už žmogaus teises, demokratiją, laisvę ir tai nėra kišimasis į vidaus politiką, nepaisant to, kaip tai interpretuoja oficialusis Minskas.

– Šitame kontekste kiek dar aktualus ir tikras galėtų būti atominės elektrinės visiškas paleidimas?

V. Jurkonis: Pakankamai aktualus. Mes patys puikiai atsimename, kiek buvo svarbi žmonių valia sovietiniais laikais, dėl ko nebuvo atidaryti kiti blokai atominėje elektrinėje Ignalinoje. Visai tikėtina, kad panašus scenarijus gali būti ir Baltarusijoje, jeigu bus nauji rinkimai, jeigu protestai tęsis, nes galų gale Baltarusijos žmonių niekas neatsiklausė dėl Astravo atominės elektrinės. Žinant visas Černobylio pasekmes Baltarusijos visuomenei, labai abejotina, ar jie entuziastingai palaiko šitą projektą.