Verslas

2020.09.18 22:38

Žemės ūkio surašymas – ar šiandienos problema sprendžiama 19 amžiaus metodais?

Rūta Lankininkaitė, Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.18 22:38

Tęsiasi ketvirtasis žemės ūkio surašymas. Iki metų pabaigos klausėjai privalės surinkti informaciją apie 160 tūkstančių ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių.

Žemdirbiai, kurių namuose lankosi viešosios nuomonės tyrėjai sako, kad surašymas per darbymetį – ne laiku. O informacinių technologijų asociacija kelia klausimą dėl valstybės pinigų švaistymo ir negebėjimo sujungti statistinės informacijos, kuri yra įvairių institucijų duomenų bazėse.

Alytaus rajone šeimos ūkyje dirbantis Gintautas Laukaitis – vienas pirmųjų, pas kurį apsilankė viešosios nuomonės tyrėja. Jai iki metų pabaigos teks apklausti per pusketvirto šimto ūkių, turinčių vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų.

Panorama. Koronavirusas įsibėgėja: protrūkis Radviliškyje – stabdoma ligoninės veikla, atšaukiami renginiai

Klausimai įvairūs – apie žemės ūkio naudmenų plotus, jų dirbimo metodus, drėkinimą, laikomus gyvulius, pasėlių tręšimo būdus.

„Nesitikėjau klausimų, kur šiltnamis kažkoks, kur nekreipi dėmesio, kur dėl savęs sodini, čia pasirodo irgi aktualus klausimas. Kas yra registruose, kas yra deklaruojama, matyt pilno vaizdo neduoda, tai tam reikalingas surašymas“, – svarsto G. Laukaitis.

„Žmonės yra išsinuomavę ir turi nuosavą žemę. Sako dauguma, kur turi savo asmeninę žemę, o kai lieka klausimas yra anketoje nuomojamas žemės plotas ir nuosavas, tai susiduriam su atsakymais: „Tai dar čia reikia ir to?“ Yra tokių vietų kur auga vadinamai raistai, tai mes įtraukiame“, – pasakoja viešosios nuomonės tyrėja Daiva Padimanskienė.

Terminas savarankiškai internetu, nelaukiant klausėjų, užpildyti anketas pratęstas iki mėnesio pabaigos, tačiau žemdirbių organizacijų atstovai sako, kad dauguma lauks ūkius lankančių klausėjų.

„Juk ūkininkas gali būt ir 70 metų geras ūkininkas, tačiau jam tos kompiuterinės technologijos nėra taip lengvai prieinamos. Tada ir gaunasi, čia užpildžiau, čia nesupildžiau“, – nurodo Nederlingų žemių asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Pasak ūkininkų, žemės surašymas reikalingas, nes per dešimtmetį daug kas ūkiuose keitėsi, bet jis esą atliekamas ne patogiausiu laiku – dabar pats darbymetis. Baigėsi javapjūtė, vyksta rudeninė sėja, kombainai tuoj išriedės į grikių laukus.

„Sudėtinga rasti laiko tokiems darbams kaip žemės ūkio surašymas. Geriau tokie darbai vykdomi žiemos metu, kai ūkininkai laisvi“, – teigia Varėnos rajono ūkininkas Juozas Žėkas.

„Ten dalinai jau užpildytos tos anketos yra. Pasėliai įrašyti, gyvuliai įrašyti, jau palengvinta yra žmogui. Jeigu duomenys bus atspindėti teisingai, tai aš manau, kad pasitarnaus ir derybose su ES, ir Lietuvos žemės ūkio planavimui“, – tikina Varėnos ūkininkų sąjungos pirmininkas Edmundas Samauskas.

Tačiau informacinių technologijų asociacijos vadovas mano kitaip – esą Registrų centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Veterinarijos ir kitų tarnybų duomenų bazėse informacijos begalė. Tik reikia duomenis susisteminti.

„Paimkim, padarykim vieną kartą atvirus duomenis, sudėkim viską į vieną vietą ir viskas bus matyt, nereikės vaikščioti, nereikės daryti bereikalingo darbo. Aš pats bandžiau prisijungti prie statistikos departamento sistemos. Pirma, jie nepriima valdžios vartų, reikalauja prisiregistruoti dar iš naujo, susikurti dar vieną papildomą slaptažodį ir vartotoją. Kam? Mes 19 amžiaus metodais sprendžiam 21 amžiaus klausimus“, – kritiką žeria asociacijos „Infobalt“ vadovas ir ūkininkas Mindaugas Ubartas.

Statistikos departamentas tvirtina, kad informacijos atskirų institucijų duomenų bazėse trūksta.

„Tokių klausimų, kokių yra reikalaujama pagal ES teisės aktus neįmanoma surinkti vien iš administracinių (duomenų – LRT.lt) – tas kas yra šaltiniuose, kituose registruose, to tikrai nepakanka. Imame iš administracinių šaltinių, daug ko nededam į anketą“, – sako Statistikos departamento skyriaus vedėja Aušra Jablonskienė.

Lietuvoje žemės ūkio surašymas atsieis apie milijoną eurų, pagal ES teisės aktus bendrijos šalyse surašymai vyksta kas 10 metų.