Verslas

2020.09.18 19:31

Pandemija skaudžiai smogė turizmo sektoriui – žlugo kruizų sezonas, keliones atšaukė ir anksčiau į Klaipėdą traukdavę vokiečiai

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.09.18 19:31

Pavasarį Lietuvą pasiekęs COVID-19 virusas iš esmės pakeitė šiųmetį turizmo sezoną. Klaipėda nepasitiko nė vieno kruizinio lainerio, pastebimai sumenko anksčiau gausus buvęs keliautojų iš Vokietijos srautas, viešbučiai pirmąjį šių metų pusmetį sulaukė apie 58 proc. mažiau svečių. Vis dėlto, tvirtinama, kad tikėtasi dar blogesnės padėties.

Nesulaukė daugiau nei pusės turistų

Nuo pat karantino pradžios pandemija ypač smarkiai smogė įvairias paslaugas teikiantiems uostamiesčio turizmo sektoriaus atstovams.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės Romenos Savickienės žiniomis, per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdoje apsilankė virš 45 tūkst. svečių, kurie apsistojo čia veikiančiose apgyvendinimo įstaigose. Tai yra 58 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

„Nuostabą sukėlė tai, kad nakvynių skaičius nemažėjo taip stipriai, kaip patys turistų skaičiai. Mažėjimas buvo tik 17 proc. Ko gero, žmonės apsistodavo ilgiau, bet tam įtakos galėjo turėti patys įvairiausi faktoriai, taip pat ir saviizoliacija“, – pastebėjo R.Savickienė.

Tiesa, liepos ir rugpjūčio statistika kur kas pozityvesnė – tuo laiku Klaipėdos viešbučiai buvo užimti maždaug 50 – 85 proc.

Tikėjosi, kad bus blogiau

Nemenkos permainos išryškėjo užsienio turistų prasme.

„Praradome dalį vokiečių. Visiškai neturėjome turistų grupių. Jeigu ir atvyko, tai vietoje tokių, kurios buvo po 30 ar 40 žmonių, atvyko 9 ar 10. Tikrai visi keliavo nuolat turėdami šokią tokią įtampą“, – neslėpė R.Savickienė.

Tiesa, sulaukta skandinavų, lenkų, latvių, atvyko daugiau nei įprasta estų.

Šiemet Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre apsilankė 10 tūkst. žmonių, o pernai per tą patį laikotarpį sulaukta 39 tūkst. turistų. Vis dėlto, teigiama, kad visas Klaipėdos regionas tikėjosi blogesnio sezono.

„Buvo tokių minčių, kad galbūt net neatsidarys kai kurie viešbučiai, bet ir viešbučiai atsidarė, ir oras, ir visa kita tikrai padėjo Klaipėdos regionui turėti nors dalį svečių. Pasakyti, kad sezonas labai blogas – turbūt negalėtume. Nebuvo visiškai mirtinai blogai, bet tikrai gerai irgi nebuvo“, – dėstė centro vadovė.

Preliminariai skaičiuojama, kad Lietuvos turistai vienos kelionės metu išleidžia apie 100–130 eurų.

„82 proc.lietuvių renkasi dienos keliones be nakvynių. Taigi tikėtis, kad jie išleis 100 eurų vienos dienos kelionės metu – utopiška. Tiek nėra išleidžiama“, – neabejojo R.Savickienė.

Sužlugdė kruizinės laivybos sezoną

Eilę metų dėl vis augančio kruizinių laivų srauto džiūgavusi Klaipėda šiemet nesulaukė nė vieno lainerio – pandemija sužlugdė šiųmetį sezoną.

„Viltingai žiūrime į ateinančius metus, bet ir dėl jų dar turbūt nėra aišku, nes kruizinė laivyba yra ta sritis, kuri turbūt atsigaus vėliausiai. Kruizinėms kompanijoms dabar tikrai yra sudėtinga. Turime nuogirdų, kad ir bankrutuoja, ir laivus pjausto, ir visko ten dedasi“, – sunkmetį apibūdino R.Savickienė.

Šiuo metu yra užsiregistravę 50 laivų, kurie į Klaipėdą ketina atvykti ateinančiais metais, tačiau beveik neabejojama, kad tiek neatplauks.

„Laikome, kaip sakoma, sukryžiavę pirštus, kad turėtume bent 20. Kruizinėje laivyboje visi rezultatai „nusinulino“ ir viską pradedame iš naujo, visa kova už vietą, už tai, kad laivas ir kompanija ateitų į Klaipėdą, prasideda iš naujo“, – neslėpė R.Savickienė.

Keliones planavo paskutinę dieną

Ryškų lankytojų srautų sumažėjimą fiksavo ir muziejai, mat dauguma jų neveikė karantino laikotarpiu, o kai kurie net ir pradėję veikti neteko didelės dalies lankytojų vien dėl mokyklose įvesto nuotolinio ugdymo – tuo metu moksleiviai nesilankė muziejuose.

Anot R.Savickienės, Lietuvos jūrų muziejuje iki rugsėjo 1 d. apsilankė 334 tūkst. žmonių, o pernai per tą patį laiką sulaukta virš 500 tūkst. lankytojų.

Pastebima, kad šiųmetį sezoną verslininkams buvo ypač sunku prognozuoti galimą užimtumą tolimesnėje ateityje, mat dauguma pajūrio lankytojų savaitgalio keliones pradėdavo planuoti iki jų likus vos kelioms dienoms, tad preliminarus viešbučių užimtumas paaiškėdavo tik savaitės pabaigoje.

„Vyravo paskutinės minutės užsakymai. Kai penktadienį ryte žmonės sugalvoja, kad savaitgalį vyks į pajūrį ir tuomet prasideda nakvynių paieška. Planavimas buvo labai sudėtingas tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo įstaigoms – visiems. Ir tai išlieka iki šiandien“, – dėstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė.