Verslas

2020.09.27 07:00

Išsinuomojusi būstą Gabija papuolė į tikrą pragarą: ūžaujantys kaimynai neduoda ramybės, policija čia – dažnas svečias

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.27 07:00

Daugumai namai asocijuojasi su ramybe ir poilsiu, bet to negalėtų pasakyti vilnietė Gabija. Tik išsinuomojusi butą moteris suprato, į kokį pragarą pateko: beveik kasdien girtaujantys ir triukšmaujantys kaimynai, grasinimai ir nuolat kviečiama policija.

Apie problemų keliančius daugiabučio gyventojus nuomojamo buto savininkas įspėjęs nebuvo. Pavargusi nuo kovos su nepakenčiamais kaimynais moteris panoro išsikraustyti, tačiau nebūtų atgavusi depozito. Tuo metu LRT.lt kalbinti specialistai sako, kad, norint apsidrausti nuo panašių situacijų, punktą dėl triukšmaujančių kaimynų reikia įtraukti į nuomos sutartį.

Suviliojo kaina ir atliktas remontas

Nors iš pradžių išsirinktas būstas dėl savo pliusų abejonių nekėlė (nedidelė nuomos kaina, neseniai atliktas kosmetinis remontas, nauji baldai), tikrosios problemos vilnietei Gabijai išlindo pasirašius nuomos sutartį su šeimininku.

„Kartu su draugu ieškojome dviejų kambarių buto ir vienoje feisbuko grupėje aptikome išties neblogą variantą. Butas Savanorių prospekte, Vilniuje, senos statybos name, tačiau naujai sutvarkytas, kaina gana patraukli – vos 330 eurų per mėnesį. Matėme, kad šis butas sulaukė didelio susidomėjimo, tad iškart susisiekėme su šeimininkais ir susitarėme dėl apžiūros.

Atvykę nė kiek nenusivylėme, kadangi butas atrodė lygiai taip, kaip ir nuotraukose. Netgi pavyko susitarti su šeimininku, kad nuleistų nuomos kainą šildymo laikotarpiu. Įsikėlėme į butą, pasirašėme nuomos sutartį metams. Atrodė, kad viskas gerai, bet prasidėjo problemos dėl kaimynų“, – teigia Gabija.

Triukšmavo ir nedavė ramybės

Moteris pasakoja negalėjusi patikėti, į kokią situaciją pateko: dalis kaimynų neadekvačiai reaguodavo į bent minimaliai skleidžiamus garsus, o kiti, atvirkščiai, kasnakt triukšmaudavo ir patys neduodavo ramybės.

„Už sienos gyveno garbaus amžiaus moteris su sūnumi. Buvo aišku, kad tame bute nuolat girtaujama, nes girdėdavosi ir kitų žmonių balsai. Kartą man reikėjo mokytis egzaminui, o už sienos buvo daužomi indai, šūkaujama, keikiamasi, leidžiama muzika. Net girdėjau, kaip griuvo kambaryje esanti spinta – buvo baisus triukšmas.

Iš pradžių nusprendžiau su kaimynais susitarti geruoju, todėl nuėjau ir pasibeldžiau. Atidaręs duris vyras buvo girtas ir, matyt, nelabai suprato, ko prašau, tačiau palinksėjo ir pažadėjo, kad nebešūkaus. Linksmybės už sienos nesibaigė, todėl iškviečiau policiją. Tąkart policijos pareigūnų kaimynai paklausė ir nurimo, tačiau suprato, kad policiją iškviečiau aš, ir ėmė grasinti. Buvo baisu su jais susidurti“, – išgyvenimais su LRT.lt dalijasi pašnekovė.

Kaimynai triukšmavo ir kitomis dienomis, tvirtina moteris. Beje, problematiški buvo ne tik šie, bet ir kiti daugiabučio gyventojai – virš Gabijos buto įsikūrusi pora taip pat girtavo, drumstė ramybę aplinkiniams.

„Ten irgi vakarėliai vykdavo nuolat: ar dieną, ar naktį, ar savaitgalį, ar darbo dieną. Visada garsiai leisdavo muziką – net išsinešdavo kolonėlę į balkoną. Pas juos taip pat ne kartą buvo apsilankiusi policija. Kartą naktį pabudau nuo didelio triukšmo. Išlindau į balkoną ir pamačiau policijos ir ugniagesių mašinas – ugniagesiai mėgino įlipti į virš manęs esantį balkoną pas minėtus kaimynus. Nežinau, kas ten nutiko, bet girdėjau riksmus. Gal susimušė“, – pasakoja pašnekovė.

Neadekvati kaimynė

Iššūkiai, susiję su kaimynais, nesibaigė, tvirtina moteris. Kaip sako Gabija, visoje šioje tragikomiškoje situacijoje kalčiausia liko ji – aukštu žemiau įsikūrusi moteris buvo linkusi kviesti jai policiją už menkiausią krepštelėjimą ar šnekėjimą kambaryje naktį.

Tąkart policijos pareigūnų kaimynai paklausė ir nurimo, tačiau suprato, kad policiją iškviečiau aš, ir ėmė grasinti. Buvo baisu su jais susidurti.

„Ne kartą bandžiau eiti pas ją ir klausti, kas ne taip, bet neatidarydavo durų. Gal ji manė, kad tai mes keliame visą tą triukšmą. Vieną dieną mokiausi iki vėlumos ir gal 23 valandą sulaukiau beldimo į duris. Atidarau – policija. Jie man pasakė, kad gavo nusiskundimų iš kaimynų dėl esą mano keliamo triukšmo. Aš jų paklausiau, ar jiems panašu, kad triukšmaučiau, nes rankose laikiau egzamino konspektus, ant lovos buvo padėtas kompiuteris. Jie suprato situaciją ir tąkart tiesiog palinkėjo labos nakties.

Kitą kartą man su draugu sėdint balkone, geriant kavą ir šnekantis apie 19 valandą kaimynė iš apačios ėmė rėkti, kad užsičiauptume, ir vėl pagrasino iškviesianti policiją. Jeigu naktį vaikščiodavai po namus, ji imdavo daužyti radiatorių tarsi mus vydama miegoti“, – kalba ji.

Pašnekovė nusprendė negalinti gyventi tarsi ant adatų ir kęsti kaimynų keliamo triukšmo, todėl buto savininkui pareiškė norinti išeiti ir atgauti dviejų mėnesių depozitą už nuomą. Grąžinti pinigų šeimininkas nesutiko, todėl, nenorėdama prarasti didelės sumos, moteris iki šiol gyvena bute ir laukia, kol baigsis sutartis. Visgi ji teiraujasi, ar tokiu atveju, kai gyvenimo sąlygos nepakeliamos, turinti teisę nutraukti nuomos sutartį ir atgauti depozitą.

Vakarėliai vykdavo nuolat: ar dieną, ar naktį, ar savaitgalį, ar darbo dieną.

Grąžinti depozito neprivalo

Advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ partnerio Evaldo Klimo teigimu, kiekvienu konkrečiu atveju nuomininko galimybes apibrėžia jo turimos teisės, kurios įvardijamos Civiliniame kodekse ir papildomai gali būti numatytos nuomos sutartyje.

Anot teisininko, jeigu nuomos sutartyje nėra įvardijama galimybė ją nutraukti dėl ramybę drumsčiančių kaimynų, grąžinti depozito ir nutraukti nuomos sutarties šeimininkas neprivalo.

„Triukšmaujantys kaimynai, jei tai specifiškai nėra aptarta kaip nuomos sutarties nutraukimo galimybė, neturėtų būti laikoma tinkama sąlyga nutraukti nuomos sutartį, atgauti depozitą. Tai paremta tuo, kad nuomotojas turi pareigą užtikrinti, kad išnuomotu būstu būtų galima naudotis. Triukšmaujantys kaimynai nėra trukdis naudotis išnuomotu būstu. Nuomotojas negali atsakyti už kaimynus“, – pabrėžia E. Klimas.

LRT.lt kalbintas advokatas sako, kad triukšmaujantys kaimynai yra nuomininko problema, todėl šiuo atveju belieka pačiam ją spręsti.

Nuomotojas negali atsakyti už kaimynus.

„Pats nuomininkas turėtų būti aktyvus ir rūpintis savo poilsiu. Jei kaimynai triukšmauja ramybės valandomis, atlieka viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, galima kviesti policiją, kuri, esant viešosios tvarkos pažeidimui, imasi atitinkamų administracinių priemonių“, – kalba teisininkas.

Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė rekomenduoja gyventojams pasirengti vidaus tvarkos taisykles, kuriose būtų nurodytos bendraturčių teisės ir pareigos, baudos. Tokiu būdu, anot jos, būtų galima pažaboti netinkamą kaimynų elgesį.

„Už taisyklių reikalavimų nesilaikymą bendraturčiai atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą kitų įstatymų ir norminių teisės aktų nustatyta tvarka“, – sako D. Matonienė.

Triukšmas – ne priežastis

„Capital Smart“ biuro partneris, NT brokeris Arūnas Pranevičius taip pat teigia, kad įprastai nenumatoma galimybės nutraukti nuomos sutartį būtent dėl triukšmaujančių kaimynų. Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas gali būti, jei nuomojamas turtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuomininkų, pasidaro nebetinkamas naudoti, aiškina jis.

„Ar kaimynų keliamas triukšmas sukuria prielaidą, kad turtas nebetinka naudoti? Vargu. Aplinkos triukšmas gali padaryti turtą netinkamą naudoti, tačiau tai turi sistemingai ir nuolatos pažeisti higienos normas, turėtų nebūti galimybės to panaikinti.

Nuomininkai gali kreiptis į teisėtvarkos pareigūnus, šie užfiksuos pažeidimus ir kaimynams skirs įspėjimą, baudą. Tai turėtų sutramdyti kaimynus, nes su kiekvienu viešosios tvarkos pareigūnų iškvietimu baudos už pažeidimus didėja“, – komentuoja A. Pranevičius.

Susidūrus su minėta situacija, NT brokeris visų pirma rekomenduoja kviesti policijos pareigūnus, kad jie fiksuotų pažeidimus.

„Ir tą reikėtų daryti kiekvieną kartą, kai triukšmaujama ramybės valandomis. Jei to nepavyksta padaryti, reikėtų kreiptis į turto savininką ir prašyti pagalbos. Turto nuomotojas turi būti suinteresuotas padėti išspręsti triukšmo problemas, nes jam tai turės ilgalaikės įtakos, jei kaimynai ir toliau triukšmaus. Įprastai tokie atvejai gana greitai išsprendžiami.

Jeigu visgi to nepavyksta padaryti, kiekvienoje sutartyje yra numatytos nutraukimo sąlygos ir priklausomai nuo jų nuomininkas gali įspėti nuomotoją prieš 1–2 mėnesius apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukti. Depozito klausimas yra sprendžiamas pagal sutarties sąlygas“, – teigia A. Pranevičius.

Bauda – iki 80 eurų

Kaip nurodoma Lietuvos policijos atsiųstame komentare, vakaro metas yra tarp 19 ir 22 valandos, nakties metas – nuo 22 iki 7 valandos. Vakaro metu negalima triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu.

„Dėl kaimynų keliamo triukšmo (garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, šūkavimo, bute atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.) gyventojai gali kreiptis į policiją“, – rašoma atsakyme.

Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 eurų.