Verslas

2020.09.18 15:46

Baltarusijoje verslus turintys verslininkai pavargo: „Pastarąsias dienas kalbame tik apie verslo perkėlimą į Lietuvą“

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.18 15:46

Prezidento posto įsikibusiam Baltarusijos režimo lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pareiškus apie galimą sienos su Lietuva uždarymą, Lietuvos verslininkai sako jau pavargę nuo didelio neapibrėžtumo. Nors manančiųjų, kad Baltarusija iš tikrųjų galėtų uždaryti sienas, beveik nėra, esama padėtis kelia nerimą verslininkams, kai kurie jau svarsto perkelti verslą į Lietuvą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad jei kaimyninė šalis visgi ryžtųsi uždaryti sienas, ji nukentėtų labiau nei Lietuva. 

Ketvirtadienio vakarą A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais. Kaip įvardina prezidentas – pirmiausia su Lietuva ir Lenkija, o vėliau ir su Ukraina.

Taip pat skaitykite

Lietuvos pasieniečiai tikina, kad kol kas Lietuvos ir Baltarusijos siena nėra uždaryta, o informacija dėl A. Lukašenkos pareiškimo – tikrinama.

Savo ruožtu į Baltarusijos vadovo pareiškimą sureagavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, jis teigė nemanantis, jog kaimyninė šalis uždarys savo sienas, o jei taip pasielgs – Lietuva paruoš atsakomąsias priemones ir kartu su Lenkija taip pat uždarys savo sieną Baltarusijai.

Minske esantis Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta penktadienį komentavo, kad A. Lukašenkos pareiškimo uždaryti sienas su Lietuva ir Lenkija nelydės realūs veiksmai, nes tai neįmanoma įgyvendinti dėl ekonominių motyvų. Taip pat jis pridūrė, kad Baltarusijos propagandinė televizija ignoravo A. Lukašenkos pasisakymą dėl sienos su Vakarais uždarymo, todėl tai galėjo būti tiesiog ekspromtu padarytas pareiškimas.

Taip pat skaitykite

Vis dėlto Baltarusijoje verslus turintys lietuviai teigia pavargę nuo nuolatinio neapibrėžtumo, o kai kurie netgi galvoja perkelti verslus į Lietuvą.

Ruošia planą „B“

Verslininkas Jurgis Adomavičius, Baltarusijoje valdantis muitinės tarpininkų paslaugas teikiančią bendrovę „Monolit Prom Invest“, kurioje dirba apie 150 darbuotojų, teigia, kad situaciją stebi su nerimu, o nuolatinis neapibrėžtumas vargina.

Esame išvarginti Baltarusijos nuolatinio neapibrėžtumo. Kiekvieną kartą vyksta kažkokie pereinamieji dalykai. Mūsų darbuotojai į tai reaguoja labai jautriai. Vadybininkų nervai yra ištampyti.

„Nesijaučiame neutraliai. Esame išvarginti Baltarusijos nuolatinio neapibrėžtumo. Kiekvieną kartą vyksta kažkokie pereinamieji dalykai. Mūsų darbuotojai į tai reaguoja labai jautriai. Vadybininkų nervai yra ištampyti. Matau, kad juos spaudžia klientai, jie klausinėja, ar mes žinome ką nors daugiau.

Per pastaruosius 10 metų bendradarbiavimo su Baltarusijos muitinės pareigūnais, pasieniečiais, turime labai gerus santykius. Tačiau jie neturi jokių įsakymų ir palikti nežinioje. Todėl esame ne kartą susidūrę, kad šeštadienį 9 val. ryte panaudojamas dokumentas, kuris buvo priimtas penktadienį, bet mes apie jį nieko nežinome. Taip pat neapibrėžtai jaučiasi ir Baltarusijos pareigūnai. Bet kada galime sulaukti dokumento, kuris bus pasirašytas vakar dienos data ir įsigalios nuo šiandien. Viskas visiškai priešingai negu normaliose valstybėse, kai duodama laiko susiplanuoti“, – sako verslininkas.

Jeigu Baltarusija uždarytų savo sienas Lietuvai ir daugiau nebeįsileistų vilkikų, J. Adomavičiaus teigimu, krovinius, keliaujančius į Rusiją, tektų nukreipti per Latviją, o įmonė tam jau ruošiasi.

„Darbuotojai yra paruošti, jeigu reikėtų perdaryti deklaracijas, kurios šiuo metu yra skirtos kertant Baltarusijos sieną. Tačiau tai pareikalautų nemažų kaštų, kadangi vieną dokumentą užtrunka parengti 40 minučių, o per mėnesį mes jų padarome apie 40 tūkst. Įsivaizduokite, kiek reikėtų perdaryti. Kol kas planas B yra, kad tranzitiniai vilkikai į Rusiją vyks per Latviją. O kitas planas – stiprinsime partnerystes su kitais pasienio punktais, kur bus srautas“, – vardija J. Adomavičius.

Kol kas planas B yra, kad tranzitiniai vilkikai į Rusiją vyks per Latviją. O kitas planas – stiprinsime partnerystes su kitais pasienio punktais, kur bus srautas.

Jo teigimu, Baltarusijai užvėrus savo sienas, ten esanti verslininko įmonė galėtų išsilaikyti apie 2–3 mėnesius, o tuomet tektų dalį darbuotojų atleisti, optimizuoti veiklą: „Lašinių turime 2–3 mėnesiams. Bandytume persiorganizuoti, žiūrėti teisinę bazę. Galbūt Baltarusijos darbuotojai galėtų atlikti deklaraciją Rusijos pasienyje, galbūt dalį darbuotojų galėtume perkelti į tą pačią funkciją Rusijoje vykdančią mūsų įmonę. Tačiau tai pareikalautų didelių karštų ir laiko“, – sako J. Adomavičius.

Jis taip pat priduria, kad kiti Baltarusijoje verslus turintys lietuviai šiuo metu svarsto apie galimybę perkelti savo verslą į Lietuvą: „Pastaruoju metu visi prašo duoti kokio nors teisininko, kuris galėtų atidaryti įmonę Lietuvoje ir perkeltų Baltarusijoje esančius darbuotojus, kontaktus. Pastarąsias tris dienas apie tai tik ir kalbame.“

„Kauno grūdų“ vadovas: rizikų tikimybė didelė

Kaip LRT.lt teigė komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas, Baltarusijoje veikia 575 lietuviško kapitalo įmonės. Savo padalinius čia turi ir tokios įmones, kaip „Audimas“, „Kauno grūdai“, „Vakarų medienos grupė“, koncernas SBA, „Eugesta“.

Taip pat skaitykite

„Kauno grūdų“ vadovas Tautvydas Barštys LRT.lt pažymėjo, kad bendrovė Baltarusijoje turi 2 dukterines įmones – „Belfidagro“ ir „KLM“, o dabartinė padėtis Baltarusijoje verčia sunerimti.

„Versle nuotaika tikrai nėra pati geriausia, kadangi yra devalvacijos rizika. Situacija nėra maloni, o rizikų tikimybė yra didelė. Dėl to nuotaikos nėra geros“, – sako verslininkas.

Paklaustas, ar sienų su Vakarais uždarymas atsilieptų Baltarusijoje esančioms įmonėms, T. Barštys teigė, kad tai sukeltų iššūkių, kadangi dalis įmonių pagamintos produkcijos yra eksportuojama: „Tai atsilieptų prekių judėjimui. Kadangi veždavomės iš ten prekes ir patys, reikėtų bandyti persiorientuoti. Tikrai nemažai iššūkių kiltų“, – LRT.lt sakė „Kauno grūdų“ vadovas.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių „Vakarų medienos grupė“ atstovė Gerda Šešplaukytė LRT.lt trumpai pakomentavo, kad kol kas Baltarusijoje veikiančių 4 dukterinių įmonių veikla nėra sutrikusi.

Baldus gaminančios bendrovės SBA, Baltarusijoje turinčios dukterinę bendrovę „Mebelain“, kurioje dirba apie 480 žmonių, atstovai teigė, kad kol kas niekas nėra aišku, todėl nuo komentarų susilaiko.

Vežėjai bijo, kad užsidaryti gali ir Rusija

Vežėjams atstovaujančios asociacijos „Linava“ vadovas Romas Austinskas, paklaustas, kas nutiktų Lietuvos vežėjams, jei Baltarusija užvertų savo sienas, teigė, kad jei Baltarusija taip pasielgtų, lygiai tokiu pat keliu galėtų pasukti ir Rusija.

„Ieškosime, kaip apvažiuoti, tačiau kyla klausimas, ar, Baltarusijai uždarius sienas, lygiai taip pat nepasielgtų ir Rusija. Atrodo, kad šios valstybės dabar dirba vienu dažniu“, – pažymi R. Austinskas.

Ieškosime, kaip apvažiuoti, tačiau kyla klausimas, ar, Baltarusijai uždarius sienas, lygiai taip pat nepasielgtų ir Rusija. Atrodo, kad šios valstybės dabar dirba vienu dažniu.

Vis dėlto, vežėjų atstovų teigimu, mažai tikėtina, kad Baltarusija galėtų imtis tokių priemonių.

„Neužsidarys, nes tokiu atveju ji iškristų iš tarptautinių reikalavimų. Aš netikiu, kad ji užsidarys. Tam yra ir mūsų tarptautinė asociacija, yra įsipareigojimai. Nežinau, kokią padėtį valstybėje reikia skelbti, kad būtų uždarytos sienos. Kol kas nesvarstome, bet jei taip nutiktų, vežėjai tranzitinius krovinius į Rusiją vežtų per Latviją“, – tikino R. Austinskas.

Jo teigimu, kol kas situacija pasienyje išlieka stabili, tačiau pastebimas kruopštesnis vilkikų iš Lietuvos tikrinimas, o tai apsunkina patekimą į šalį ir didina vežėjų išlaidas.

„Vežėjai, turintys krovinį ir visus reikiamus dokumentus, buvo nusiteikę gerai. Teigė, kad atvažiuos, atstovės eilę ir važiuos. Tačiau šiandien to pasakyti jau nebegalima. Atsirado perteklinis tikrinimas. Imamasi tokių priemonių, jog netgi iškraunami iš vilkikų kroviniai. (...) Gali būti sugaišta ir para, ir dvi. Girdėjome, kad kai kurie vilkikai registruojasi į patikrinimą tik rugsėjo 22 d. Įsivaizduokite, kiek kainuoja laikyti savo transporto priemonę nejudančią. Matome, kad už kažkokius dalykus mes turime kentėti“, – sako R. Austinskas.

Vilkikų vairuotojai netiki, kad siena bus uždaryta

Medininkų pasienyje LRT TELEVIZIJOS sutikti vairuotojai teigė netikintys, kad siena galėtų būti uždaryta.

„Manau, kad neuždarys, matyt, Lukašenka pasikarščiavo. Blogai būtų, bet nebus to, tai netikra žinia – svarbu nesijaudinti“, – rusiškai atsakė vienas vilkiko vairuotojas.

„Ne, tikrai neuždarys, įsivaizduojate, jei uždarytų, kaip tai atrodytų? Kaip jie gyvens, kaip jūs gyvensite, kaip mes visi gyvensime?“ – retoriškai klausė kitas vairuotojas.

Padvarionių pasienio užkardos vadas Sigitas Valainis LRT TELEVIZIJAI patvirtino, kad kol kas jokių sutrikimų pasienyje nepastebima.

„Medininkų pasienio kontrolės punkte darbas vyksta įprastine tvarka, tempas įprastas, per valandą patikriname tiek išvykimo, tiek atvykimo kryptimis per 40 krovininių transporto priemonių. Lengvųjų transporto priemonių eilių nėra, bet krovininių yra: iš Baltarusijos į Lietuvą – apie 30, iš Lietuvos į baltarusių pusę – apie 70. Taigi, kol kas jokių sutrikimų nematome“, – sako jis.

Jis tvirtina apie galimą sienos uždarymą nieko negirdėjęs ir iš pačių vairuotojų: „Ne, tokios informacijos tikrai neturime. Prieš keletą dienų buvo tik tokia informacija, kad Lietuvoje ar ES registruotos krovininės transporto priemonės baltarusių pareigūnų detaliau tikrinamos.“

S. Valainis pasakojo neįsivaizduojantis, kas būtų, jei siena visgi būtų uždaryta: „Neįsivaizduoju, realiai būtų labai sudėtinga, nes didžioji krovininio transporto dalis vyksta iš Rusijos į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai, tai jei sustabdytų – būtų labai negerai.“

Uždarius sienas labiausiai nukentėtų pati Baltarusija

„SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas kalbėdamas apie Baltarusijos sienų uždarymo grėsmes Lietuvai išskiria tris aspektus: poveikį Lietuvos eksportui, importui ir Klaipėdos uostui.

Poveikis eksportui, ekonomisto teigimu, nebus didelis, nes didžiąją dalį prekių eksporto į Baltarusiją sudaro ne Lietuvoje pagamintos prekės. „Iš pažiūros skaičiai atrodo bauginantys ir grėsmingi. Baltarusija užima net 7 vietą Lietuvos eksporto struktūroje ir sudaro 4 proc. nuo viso eksporto. Tačiau net 86 proc. eksporto į Baltarusiją sudaro prekių reeksportas. Tai yra prekės, kurios nėra pagamintos Lietuvoje ir per mūsų šalį keliauja į Baltarusiją. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją sudaro vos 1 proc., o šalis užima tik 21 vietą.

Kalbant apie eksportą, ši šalis svarbi tik kaip tranzito partnerė, per kurią važiuoja kroviniai į Rusiją. Tą rodo ir duomenys. Baltarusija yra 6 vietoje pagal Lietuvos transporto paslaugų eksporto dydį. Tačiau čia poveikis irgi bus labai minimalus, nes, uždarius sieną, produkciją į Rusiją bus galima gabenti per Latviją“, – sako A. Izgorodinas.

Daug didesnis poveikis, anot ekonomistų, būtų įmonėms, importuojančioms prekes iš Baltarusijos. „37 proc. iš viso importo sudaro medienos ir metalo gaminiai. Jeigu jie uždaro sienas, vadinasi, tų žaliavų importas gali sutrikti, o įmonės gali susidurti su bėdomis gamindamos produkciją. Tačiau tai irgi yra išsprendžiama, nes pakaitalų Baltarusiškai medienai ir metalui yra. Tarkim, Ukraina galėtų teikti žaliavas Lietuvai“, – teigia ekonomistas.

Didžiausią smūgį uždarius sienas, anot A. Izgorodino, Lietuvoje patirtų Klaipėdos uostas, čia baltarusiški kroviniai sudaro apie 30 proc. visų krovinių.

„Visgi uždarius sienas didžiausią poveikį patirtų pati Baltarusija. Jų ekonomika jau labai stipriai nukentėjo protestų metu. Ekonomiką silpnino ir koronaviruso krizė, todėl jiems dabar gyvybiškai svarbu tęsti eksportą, taip jie gali į šalį įsivežti užsienio valiutos. Nuo to priklauso ir šalies ekonomikos stabilumas“, – pažymi ekonomistas.