Verslas

2020.09.18 18:57

Paukštininkystės įmonės išgyvena krizę: mažina gamybą, planuoja darbuotojų atleidimus

Arvydas Urba, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2020.09.18 18:57

Iki koronaviruso pandemijos Lietuvos paukštininkystės sektorius per metus eksportuodavo apie 50 tūkst. tonų produkcijos už 100 milijonų eurų. Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis LRT RADIJUI teigia, kad politikams neištesėjus pažado skirti kompensacijas nuostoliams padengti, sektoriuje padėtis tik blogėja – gamyba gali mažėti penktadaliu, o broilerių augintojams gresia bankrotai.

Gresia atleidimai iš darbo

Dėl koronaviruso nukentėjusiems žemės ūkio ir maisto sektoriams Vyriausybė dar balandžio pabaigoje numatė skirti paramą – apie 160 mln. eurų. Iš jų apie 20 mln. eurų buvo pažadėta paukštininkystės sektoriui, kuris įsipareigojo nemažinti gamybos ir broilerių supirkimo kainų.


Rugpjūčio pradžioje žemės ūkio ministras Andrius Palionis LRT RADIJUI teigė, kad per dvi savaites numatyta parama pasieks paukštininkystės įmones. Tačiau paukštininkystės sektoriaus atstovai tikina, kad paramos vis dar negavo.

„Šiandien situacija yra labai negera, kadangi įmonės, tikėdamos tais pažadais, laikėsi sutartos tvarkos, prisiėmė patirtus nuostolius. Tačiau nesulaukus žadėtos paramos, su paukščių augintojais yra arba atsisakoma sudaryti naujus kontraktus, arba jie pasirašomi sumažintomis kainomis vien todėl, kad dar didesni nuostoliai nesiformuotų įmonėse“, – sunkią paukštininkystės sektoriaus situaciją komentuoja V. Tėvelis.

Kai kurioms įmonėms, ne vien paukščių augintojams, gresia katastrofinė situacija – bendrovių uždarymas.

Anot jo, Vyriausybei ir toliau nevykdysiant pažadų, Lietuvoje neišvengiamai mažės paukštienos gamyba, o dalis darbuotojų praras darbus. „Gresia darbuotojų atleidimai, – tikina LPA vadovas. – Ką reiškia turšti tvartai? Juk ten žmonės turi dirbti. Tai reiškia, kad tokie žmonės bus atleisti.“

Prabilo apie galimą bankrotą

Pašarų gamyba taip pat mažės, neabejoja V. Tėvelis. Pasak jo, traukiantis paukštienos gamybai, trauksis ir nuo jos priklausomos kitos gamybos šakos. „Bus tokia gan nemaža grandininė reakcija. Kai kurioms įmonėms, ne vien paukščių augintojams, gresia katastrofinė situacija – bendrovių uždarymas“, – nuoskaudos neslepia pašnekovas.

LPA vadovas konkrečiai įvardija, kas galėtų patirti bankrotą. „Pagal dabartinius rodiklius, labiausiai nukentėti gali žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Agroaves group“ įmonės“, – sako LPA vadovas V. Tėvelis.

Pardavimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, jei imti bendrą sumą, sumažėjo 6,2 mln. eurų.

LRT.lt primena, kad (ŽŪK) „Agroaves group“ savo veiklą pradėjo prieš 18-ka metų – 2002-aisiais. Pagrindinė kooperatyvo veikla yra broilerių auginimas. Prieš tris metus, 2017 m., kooperatyvas Ariogalos mieste atidarė moderniausią šalyje kombinuotųjų pašarų gamyklą ir grūdų elevatorių.

Nusiteikę ryžtingai

„Agroaves group“ vienija penkias įmones ir ūkininkus, kurie, bendrai per metus, užaugindavo apie 20 tūkst. tonų paukštienos. Kooperatyvo valdybos pirmininkas Jonas Jagminas pripažįsta, kad padėtis įmonėse yra sudėtinga, tačiau sako yra nusiteikęs ryžtingai ir atmeta kalbas apie galimą įmonių žlugimą.

„Bankrotas negresia. Gal kam ir norėtųsi, kad taip būtų?, – klausia J. Jagminas. – Taip, situacija pasidarė sudėtinga. Šiandien sutarčių kitiems metams mes dar neturime. Tai reiškia, kad planuoti gamybą kitais metais bus labai sudėtinga. Tačiau ieškome kitų variantų. Lazdijuose turėjome susitikimą su partneriais iš užsienio.“

Lenkija stengiasi išsaugoti ir dar labiau išplėsti savo turimas pozicijas, kad, pasibaigus koronaviruso pandemijai, galėtų sėkmingai toliau „išlaikyti savo flagmaną rinkoje“.

Raseinių rajone įsikūrusiame kooperatyve dirba 120 žmonių. „Jaudinamės dėl savo darbuotojų, tačiau ieškome išeičių iš susidariusios padėties“, – tikina kooperatyvo valdybos pirmininkas J. Jagminas.

Rinkas užima Lenkijos gamintojai

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų, kurių apimtys siekia 80 proc. viso sektoriaus, vadovas Darius Gudačiauskas taip pat sako, kad įmonė nelaukia sudėjusi rankų, nors nuostoliai susikaupė ir dideli. „Pardavimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, jei imti bendrą sumą, sumažėjo 6,2 mln. eurų. Tiek bendrojo pelno mes netekome, o juo turėjome pasidengti savikainas, fiksuotus kaštus ir tokiu būdu užsitikrinti įmonės veiklos tęstinumą.

Mes ne tik laukėme paramos iš Vyriausybės, bet ir pagerinome paukščių auginimo rezultatus. Ir padarėme tai tikrai ženkliai. Taip pat 4,2 milijonais eurų susimažinome savo kaštus. Tačiau negavome nė vieno euro paramos iš Vyriausybės“, – sako D. Gudažiauskas.

Anot jo, rinkos vis dar neatsistato į prieškrizinį lygį, o didžiausi konkurentai – Lenkijos paukštininkystės įmonės – jau išsidalino 100 milijardų zlotų (per 22 mlrd. eurų – LRT.lt) valstybinės paramos. „Tokios įmonės ir toliau sėkmingai konkuruoja su užsienio rinkomis. Lenkai veržiasi ir į Baltijos šalių rinkas, taip pat ir į vadinamąją mūsų namų rinką, – nuogąstauja didžiausių šalies paukštynų vadovas. – Taigi įtampa tikrai jaučiasi.“

Jo teigimu, šiuo metu vyksta konkurencija ne tarp įmonių, o tarp šalių – Lenkija stengiasi išsaugoti ir dar labiau išplėsti savo turimas pozicijas, kad, pasibaigus koronaviruso pandemijai, galėtų sėkmingai toliau „išlaikyti savo flagmaną rinkoje“.

D. Gudačiauskas tvirtina, kad Vyriausybė privalo kuo greičiau suteikti paramą paukštininkystės sektoriui, jei nori jį ne tik matyti, kaip eksportuojantį produkciją, bet ir apskritai veiklų. Pasak jo, gamybą Vilniuje ir Kaišiadoryse jau numatyta mažinti penktadaliu.

Plačiau apie tai – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.