Verslas

2020.09.17 21:01

Briuseliui ambicingiau kalbant apie aplinkosaugą, ekonomistė neabejoja – naujų mokesčių neišvengsime

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.09.17 21:01

Europos Komisijos vadovei kalbant apie ambicingesnius tikslus mažinti taršą, Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė sako, kad ir ankstesni planai Lietuvai yra nemenkas iššūkis, todėl ateityje, remiantis kitų valstybių pavyzdžių, gali tekti įvesti naujus taršos mokesčius.


Savo metinėje kalboje EK pirmininkė Ursula von der Leyen užsiminė apie dar didesnį įsipareigojimą žaliajam kursui – iki 2030 metų CO2 taršą Europoje sumažinti 55 procentais, kai anksčiau kalbėta apie 40 procentų.

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė LRT RADIJUI sakė, kad papildomų priemonių, norint neatsilikti, reikės, o problemiškiausias šiuo metu atrodo transporto sektorius, mat šalies automobilių parkas gana senas, lietuviai palyginti menkai naudojasi viešuoju transportu ar alternatyviomis susisiekimo priemonėmis.

„Lietuva šiuo metu turi prisiėmusi įsipareigojimą 9 procentais sumažinti emisijas, lyginant su 2005 metais. Jau šis tikslas Lietuvai yra gana ambicingas. (...) Tai reikštų, kad reikėtų kažkokių papildomų priemonių“, – laidai „Ryto garsai“ sakė L. Galdikienė.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, ketvirtadienį žiniasklaidai komentavęs U. Von der Leyen kalbą, taip pat sakė, kad Lietuva turės peržiūrėti savo energetikos ir klimato kaitos planus.

Šiuo metu Lietuvoje galioja automobilių registracijos mokestis, populiariai vadinamas taršos mokesčiu ir taikomas lengviesiems bei lengviesiems krovininiams automobiliams pagal jų išmetamą CO2 kiekį. Automobilį registruojant pirmą kartą, jį moka savininkai, kurių transporto priemonės CO2 tarša viršija 130 g/km.

Pasak L. Galdikienės, papildomi taršos mokesčiai gali būti tiesiausias sprendimas.

„Priemonių (kurios šiuo metu taikomos – red. past.) galbūt yra, bet kažin, ar jos nukreiptos į tas sritis, kur būtų didžiausi įmanomi sumažinimai. Lietuva neturi CO2 mokesčio, kaip turi kai kurios šalys, ekonomistai mano, kad tai yra efektyviausias ir pigiausias būdas sumažinti emisijas – apmokestinti jas. Bet paprastai šie mokesčiai yra nepatrauklūs visuomenei ir dažnai politikai privengia jų. Tačiau visas pasaulis juda link to, kad greičiausiai teks įsivesti (juos) šalims, kurios neturi, o kitoms galbūt ir didinti CO2 mokesčius. Tad Lietuvai taip pat reikės prisitaikyti“, – sakė LB vyriausioji ekonomistė.

Pasak LRT RADIJO pašnekovės, Vyriausybei svarbu reaguoti laiku, nes tai – daugiau negu aplinkos apsaugos klausimas.

„Ši transformacija, kaip ir skaitmeninė, paveiks darbo rinką, tam tikrus asmenis, ypač tuos, kurie dirba iškastinio kuro sektoriuose. Ir ta transformacija gali būti tikrai nemenka ir labai greita, jau šiandien turime galvoti, kokios naujos darbo vietos atsiras, kad nenutiktų taip, kad ta žalioji transformacija mus užklups netikėtai ir mes matysime išaugusį struktūrinę nedarbą“, – sakė L. Galdikienė.

Jos teigimu, iš ES galima tikėtis finansinės paramos, tačiau prireiks ir tinkamai ją panaudoti. „Šis laikas yra dėkingas, nes kitaip negu anksčiau, panašu, kad pinigų netrūks, gali pritrūkti tik fantazijos kaip investuoti tos pinigus“, – kalbėjo pašnekovė.

Pokalbis su Lietuvos banko ekonomiste – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.