Verslas

2020.09.18 05:30

Moka 700 eurų, bet darbuotojų neranda: atėjusieji darbintis nenori prarasti 200 eurų išmokų, todėl prašosi dirbti nelegaliai

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.18 05:30

700 eurų į rankas atlyginimą sandėlio darbuotojui Jurbarke siūlęs darbdavys teigia, kad norinčiųjų dirbti atsirado tik su viena sąlyga: jei atlyginimą jis mokės juodais, nes nenorima prarasti 200 eurų darbo paieškos išmokos. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad jei darbdaviai mokėtų didesnius atlyginimus, motyvacijos įsidarbinti netrūktų.  

Neturintieji darbo nuo birželio 15 dienos gali kreiptis į Užimtumo tarnybą (UT) dėl 200 eurų darbo paieškos išmokos. Nepavykus susirasti darbo, išmoką galima gauti iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Kai kurių ekonomistų teigimu, tokia priemonė padeda darbo neturintiems asmenims, tačiau neskatina įsidarbinti. Pavyzdžiui, UT skelbia, kad rugpjūtį Lietuvoje buvo registruotas didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per dešimtmetį – 40,2 tūkst. Tuo metu šalyje registruotas ir rekordinis nedarbas, UT duomenimis, – 14,1 proc.

Darbuotojai prašė mokėti juodaisiais

Jurbarke gyvenantis kooperatyvo „Aruodai“ vadovas Egidijus Giedraitis pasakoja, kad birželio vidury sandėlio darbuotoją ištiko insultas, todėl kooperatyvas staigiai pradėjo ieškoti naujo sandėlininko. Nepavykstant rasti darbuotojo, E. Giedraitis pagalbos kreipėsi į UT.

„Kreipėmės į Užimtumo tarnybą ir paprašėme pagalbos. Pasakėme, kad ieškome sandėlio darbuotojo, kuris mokėtų varžtus sukioti, nusimanytų apie elektroniką ir nebijotų aukščio“, – prisimena E. Giedraitis.

Aš aiškindavau, kad mes ne minimumą mokėsime. Tačiau jie atkirsdavo, kad prie atlyginimo turime pridėti dar 200 eurų, nes priėmę darbo pasiūlymą praras valstybės paramą. Kiti sakydavo tiesiai šviesiai: galime dirbti neoficialiai, nes iki Kalėdų mums mokės po 200 eurų kiekvieną mėnesį ir norime juos pasiimti. (E. Giedraitis)

Už minimą darbo poziciją buvo siūlomas 700 eurų į rankas atlyginimas. Žmonės ėmė teirautis dėl galimybės dirbti, tačiau daugelis atvykusiųjų darbintis puldavo klausinėti, ar darbdavys negali įdarbinti taip, kad asmuo neprarastų 200 eurų darbo paieškos išmokos.

„Aš aiškindavau, kad mes ne minimumą mokėsime. Tačiau jie atkirsdavo, kad prie atlyginimo turime pridėti dar 200 eurų, nes priėmę darbo pasiūlymą jie praras valstybės paramą. Kiti sakydavo tiesiai šviesiai: galime dirbti neoficialiai, nes iki Kalėdų mums mokės po 200 eurų kiekvieną mėnesį ir norime juos pasiimti. Nelegaliai dirbti sutinka, tačiau oficialiai – ne. Kiek žmonių iš Užimtumo tarnybos atėjo – jų buvo 5–6, – nė vieno neįdarbinome“, – pasakoja E. Giedraitis.

Darbdavių atstovas: stebina, kad kai kam ir 200 eurų užtenka

Kad pastaruoju metu sunkiau rasti darbuotojų, pripažįsta ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, tačiau, jo teigimu, ar darbuotojų sunkiau rasti dėl mokamų 200 eurų – nežinia.

„Mes neturime tokios analizės, bet staigus žmonių nenoras dirbti sutampa su 200 eurų išmoka. Galime daryti prielaidą (kad tai neskatina žmonių įsidarbinti – LRT), bet mes – ne mokslininkai“, – sako D. Arlauskas.

Jis taip pat akcentuoja, kad kai kurių žmonių poreikiai labai minimalūs, todėl galbūt kai kam ir 200 eurų užtenka pragyventi.

Pasirodo, kai kurių žmonių kategorijai užtenka ir 200 eurų. Pastebime, kad žmonių poreikiai kartais susiveda į labai mažus pinigus: duoną, alaus butelį ir cigarečių pakelį. Mano verdiktas galbūt bus negailestingas, tačiau šiuos dalykus mes pradedame pastebėti ir darosi labai neramu. Buitiniai poreikiai tampa labai minimalūs. (D. Arlauskas)

„Pasirodo, kai kurių žmonių kategorijai užtenka ir 200 eurų. Pastebime, kad žmonių poreikiai kartais susiveda į labai mažus pinigus: duoną, alaus butelį ir cigarečių pakelį. Mano verdiktas galbūt bus negailestingas, tačiau šiuos dalykus mes pradedame pastebėti ir darosi labai neramu. Buitiniai poreikiai tampa labai minimalūs“, – teigia D. Arlauskas.

Bene didžiausias darbuotojų nenoras dirbti, anot darbdavių atstovo, yra ten, kur mokami maži atlyginimai. Tačiau jis tvirtina, kad mokėti didesnių atlyginimų kartais nėra įmanoma.

„Didesni atlyginimai kelia ekonomiką, daro valstybę turtingesnę, tačiau mes pamirštame, kad viskas turi kainą. Galima mokėti didesnius atlyginimus, bet kaip tuomet parduosi produktą? Mes gyvename globalioje konkurencijoje. Jeigu mūsų našumas būtų labai didelis (...), būtų galima ir atlyginimus didelius turėti, bet kol kas mažesni atlyginimai lemia mūsų didesnį konkurencingumą“, – sako darbdavių atstovas.

Keistai D. Arlauskui atrodo ir galimybė 200 eurų išmokas gauti studentams, galintiems dirbti tik vakarais. „Jeigu kalbame apie studentus, tai jie sakys, kad galime dirbti nuo aštuntos valandos vakaro iki aštuntos valandos ryto, tai, gerbiamas darbdavy, įrašykite, kad aš jums netinku, ir eisiu ieškoti darbo kitur su tokia pat sąlyga“, – stebisi D. Arlauskas.

Lazutka: reikia mokėti gerus atlyginimus ir bus darbuotojų

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka, kuris prisidėjo prie siūlymo įvesti 200 eurų darbo paieškos išmoką, teigia, kad ji reikalinga ir turėtų būti mokama nuolat, o ne iki šių metų pabaigos. Be to, jis tikina, kad išmoka turėtų būti didesnė ir siekti 257 eurus, – būtent tokio dydžio yra minimalių poreikių krepšelis.

Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį į keletą problemų, kurios gali būti susijusios su darbo paieškos išmokų skyrimu. Jo teigimu, asmenis, gaunančius 200 eurų išmokas, reikėtų atidžiau kontroliuoti, ar jie tikrai ieško darbo.

„Pavyzdžiui, užsienyje labai aktyviai kontroliuojama, ar žmogus ieškosi darbo. Jis turi pateikti, ką nuveikė per savaitę ieškodamas darbo, ar kreipėsi į darbdavius, ar skambino, ar paskelbė savo CV. O čia dabar, kai didžiulė masė, apie 200 tūkst. gauna išmokas, žinoma, kad visų nesukontroliuosi“, – sako ekonomistas.

Remtis vien nuomone darbdavių, kurie padejuoja, kad žmonės nenori dirbti, kad jie neranda ką pasamdyti, yra nonsensas. Aš galiu sakyti, kad nėra įsigyti naujo BMW markės automobilio už 20 tūkst. eurų. Už 20 tūkst. eurų jo ir nėra, bet už 60 tūkst. tikrai rasime. (R. Lazutka)

Antra, R. Lazutka teigia, kad Vyriausybė neįsiklausė į ekspertų siūlymus lengvinti sąlygas gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, o tai lėmė didesnį darbo paieškos išmokas gaunančių žmonių skaičių.

„Pavyzdžiui, buvo galima reikalauti trumpesnio stažo, nes, tarkim, mokslus baigę jauni žmonės įsidarbina rudenį, o darbo netenka pavasarį, tai nedarbo draudimo išmokos jie jau gauti negali. Padarius prieinamesnę nedarbo draudimo gavimo tvarką, kol tęsiasi krizė, į 200 eurų pretenduotų mažesnis skaičius“, – sako R. Lazutka.

Jis taip pat pažymi, kad kalbėti, ar darbo paieškos priemonė nemažina motyvacijos, šiuo metu nėra tikslinga, reikėtų kalbėti apie tai, kiek yra laisvų darbo vietų.

„Bedarbius suskaičiuoja Statistikos departamentas. Jis skelbė, kad antro šių metų ketvirčio pabaigoje jų buvo 126 tūkst., o laisvų darbo vietų – 16 tūkst. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, ar svarbu, kad būtų didelė motyvacija dirbti? Kas iš to, kad nedirbančiojo motyvacija yra didelė, o darbo vietų nėra? Todėl reikia rūpintis darbo vietomis, o ne vien tik motyvacija.

Jeigu darbdaviui reikia mūrininko, kuriam žada mokėti 800 eurų, tačiau tokio neatsiranda, vadinasi, reikia mokėti tiek, kad pas kitus dirbantis mūrininkas ateitų pas jį. (R. Lazutka)

Suprantama, kad darbdavys sakys, jog darbuotojai nėra motyvuoti. Tačiau darbdavys nėra motyvuotas mokėti tokią algą, kad žmogus būtų motyvuotas dirbti. Jeigu darbdaviui reikia mūrininko, kuriam žada mokėti 800 eurų, tačiau tokio neranda, vadinasi, reikia mokėti tiek, kad pas kitus dirbantis mūrininkas ateitų pas jį.

Kuo čia dėta motyvacija ir 200 eurų? Remtis vien nuomone darbdavių, kurie padejuoja, kad žmonės nenori dirbti, kad jie neranda ką pasamdyti, yra nonsensas. Aš galiu sakyti, kad nėra įsigyti naujo BMW markės automobilio už 20 tūkst. eurų. Už 20 tūkst. eurų jo ir nėra, bet už 60 tūkst. tikrai rasime“, – pažymi R. Lazutka.

Daugiausia bedarbių ieško nekvalifikuoto darbo, o šių pasiūlymų – mažiau

UT atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad kol kas UT nėra gavusi oficialių darbdavių skundų dėl mokamos darbo paieškos išmokos nedirbantiems asmenims, o padidėjusi laisvų darbo vietų pasiūla gali būti susijusi su tuo, kad kas trečias UT registruotas asmuo (37 proc.) ieško nekvalifikuoto darbo, o kvalifikuotiems darbininkams darbo pasiūlymų registruota beveik 20 proc. daugiau.

„Vertinant darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykį pagal ekonomines veiklas sektoriuose, iš kurių registruojasi daugiausia darbo neturinčių asmenų, laisvų darbo vietų juose įregistruojama gerokai mažiau, negu kreipiasi žmonių. (...) Nedirbančių asmenų spartesniam įdarbinimui trukdo darbo rinkos poreikių neatitinkanti turima kvalifikacija, teritoriniai skirtumai (darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas), mobilumo stoka“, – teigia ji.

Dar viena priežastis, kuri neverčia bedarbių imtis darbo, – siūlomi žemi atlyginimai. „Pavyzdžiui, 33,4 proc. darbo skelbimų siūlomas iki 700 eurų popieriuje siekiantis atlyginimas. Daugeliui jis nėra patrauklus ir trūksta motyvacijos ar paskatų įsidarbinti už minimalią ar panašią algą.“

M. Jankauskienės teigimu, prasidėjus pandemijai skirti 200 eurų mėnesinę išmoką bedarbiams buvo teigiamas dalykas jau vien todėl, kad šiuo laikotarpiu darbo paieška iš tiesų sudėtingesnė, ypač asmenims, kurie darbo neteko sektoriuje, kuris sunkiau atsigauna, ir jų naujo darbo paieška užtrunka gerokai ilgiau.

„Pernai integracijos į darbo rinką rodiklis buvo 2,8 mėnesio, šiemet – jau daugiau nei pusė metų. Pavyzdžiui, jaunimui, baigusiam studijas, darbo paieška irgi ilgesnė, ypač jei įgijo specialybę socialinių mokslų srityje: vadybos, žmogiškųjų išteklių ir panašiai. Jiems išmoka svarbi, nes kitų pajamų negali gauti. Arba, tarkim, jauna specialistų šeima, dirbusi tame pačiame sektoriuje, neteko darbo – jiems išmoka yra svari parama ieškant kito darbo.

Kita grupė, kurią paveikė karantinas ir ekstremali situacija, – vyresni darbo neturintys asmenys, kuriems iki pensijos liko nedaug, tačiau dėl tam tikrų priežasčių ilgiau nedirbo, todėl neturi privalomo 12 mėnesių darbo stažo ir negali pretenduoti į nedarbo socialinę draudimo išmoką. Vyresniems žmonėms darbą susirasti sunkiau, todėl ši parama garantuoja minimalų pragyvenimo šaltinį“, – sako UT atstovė.

M. Jankauskienė, reaguodama į D. Arlausko pasakymą dėl darbo atsisakančių studentų, pabrėžia, kad galimybė mokytis nėra išskirta kaip svarbi priežastis, dėl kurių bedarbio statusas nėra nutraukiamas atsisakius ar neatvykus priimti tinkamo darbo pasiūlymo. Todėl studentui pasiūlius darbą paskaitų metų, o šiam negalint jo priimti bedarbio statusas naikinamas.

Sunku tikėti, kad išmoka neskatina įsidarbinti

Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė Eglė Samoškaitė pabrėžia, kad darbo paieškos išmoka negaunantiesiems nedarbo socialinio draudimo išmokos pagal stažą siekia 200 eurų, o minimalus darbo užmokestis už nekvalifikuotą darbą – 437 eurus į rankas.

„Kadangi net minimalus darbo užmokestis yra daugiau nei dvigubai didesnis už išmoką, sunku būtų tikėti, kad ji neskatina gyventojų įsidarbinti“, – sako E. Samoškaitė.

Vis dėlto specialistė pripažįsta, kad Lietuvoje darbo užmokesčio lygis yra ganėtinai žemas, todėl gyventojai prieš priimdami sprendimą įvertina visas aplinkybes: atstumą iki darbo, ar yra galimybė gauti vaikui darželį, jeigu vaikas mažas, kokių pajamų būtų netenkama įsidarbinus.

„Taip pat visur esama gyventojų, kurie labiau už saugumą, socialines garantijas bei skaidrumą vertina į rankas gaunamus pinigus. Tokie asmenys gali norėti būti įdarbinami nelegaliai, tačiau nesusimąsto, kad taip darbo rinkoje bus pažeidžiami – jiems nepriklausys jokios socialinės garantijos susirgus, susilaukus vaikų, jie negalės ginti savo teisių, jeigu darbdavys nuspręs nemokėti darbo užmokesčio“, – sako E. Samoškaitė.

Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad jei darbo paieškos išmoką gaunantis asmuo be pateisinamos priežasties atsisakys siūlomo tinkamo darbo, UT panaikins bedarbio statusą, toks asmuo nebegaus darbo paieškos išmokos ir privalės savarankiškai mokėti privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Praradus bedarbio statusą, kai atsisakoma darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties, bedarbiu registruotis negalima ateinančius 6 mėnesius.