Verslas

2020.09.17 16:28

Gavusieji elektros tiekėjų pasiūlymus neslepia pykčio – skaičiuoja, kad mokės brangiau nei dabar

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.17 16:28

Prasidėjus vadinamajam elektros rinkos liberalizavimo procesui, gyventojai jau gauna elektros tiekėjų siūlymus. Spėjusieji išsinagrinėti atsiųstus kainų planus skaičiuoja, kad, nesvarbu, kurios bendrovės ir kokį planą bepasirinktų, kitąmet už elektrą mokėtų brangiau nei dabar. Kai kurie gautus siūlymus išvis vadina absurdiškais, nes pagal jų sunaudojamą elektros kiekį neturėtų papulti tarp vartojančiųjų jos daugiausiai.

Iš elektros tiekimo monopolio pereinant į laisvą rinką, patys pasirinkti, kas jiems tieks elektrą į namus ir butus, šiemet turi beveik 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai – daugiausiai – kasmet per 5 tūkst. kWh – elektros išdeginantys buitiniai vartotojai. Jie yra pirmieji, kurie pajaus rinkos liberalizavimą, nes valstybė elektros tarifų nuo kitų metų šiems buitiniams vartotojams nebetvirtins.

Elektros tiekėjo pasirinkimas jau kelia pasipiktinimą: gyventojai skaičiuoja, kad kitąmet mokės brangiau

Tiekėjo pasirinkimas prasidėjo nesusipratimais

Vilnietė Milda Monstavičiūtė po remonto tik pradeda įsikurti nusipirktame bute. Šis – 60 kv. metrų, elektra naudojama tik maistui ruošti ir buities prietaisams. Tačiau mergina netikėtai gavo trijų bendrovių elektroninius laiškus su pranešimu, kad jos „įvertino vilnietės elektros energijos suvartojimą ir parengė palankiausią planą“.

Taip pat skaitykite

„Labai keisti pasiūlymai. Rašo, kad metinis elektros suvartojimas mano bute yra 17,5 tūkst. kilovatvalandžių. Tai reiškia beveik po 1,5 tūkst. kilovatvalandžių per mėnesį. Ir remiantis tokiu suvartojimu, jie man siūlo per mėnesį mokėti maždaug po 175 eurus, – skaičiuoja M. Monstavičiūtė. –Tai absurdiškas pasiūlymas“.

Merginos teigimu, iki tol, kol ji tapo buto savininke, metus jame išvis niekas negyveno. „Prieš tai gyvenau kitame bute, tikrai naudojau ir skalbimo mašiną, ir indaplovę, ir apšvietimą, ir televizorių, ir muzikos klausiau, bet sunaudodavau gal kokius 200 kWh per mėnesį“, – sako naujame bute kol kas nė pusės tiek elektros nesunaudojusi M. Monstavičiūtė.

Ji ėmė aiškintis, kaip vidutinio dydžio bute įmanoma išdeginti šitiek daug elektros, kiek kainų pasiūlymuose nurodo energiją jai tiekti pretenduojančios bendrovės. Ji pati suvartojimo istoriją bute mato tik nuo tada, kai tapo jo savininke: „ESO pažadėjo ištraukti archyvus“.

Vilnietė sako suprantanti, kad jos atvejis gali būti techninė klaida, tačiau tarifai jau pasiūlyti pagal suvartotų kilovatvalandžių kiekį, o apsispręsti duotas laikas – iki gruodžio 10 d.: „Aš tikrai abejoju, kad turėjau papulti į tą pirmą bangą“.

Mergina nežino, ką daryti toliau. „Jeigu nepasirinksiu, kas bus? Man atjungs elektrą? Sėdėsiu tamsoje prie žvakių ar koks nors pereinamasis laikotarpis bus? Kol kas jie nelabai ką gali pakomentuoti“, – sako atsakymo iš ESO laukianti M. Monstavičiūtė.

Teoriškai pasirinkimas yra, praktiškai – nėra

Pasirinkti elektrą tieksiančią bendrovę galima iš penkių – tiek jų yra pranešę, kad dirbs mažmeninėje rinkoje. Bet LRT kalbinti žmonės dažniausiai sako, kad su jais susiekė tik trys. O labiausiai nustebino, gyventojai sako, ne bendrovių skaičius, o jų siūlomi tarifai, kurie tarpusavyje esą menkai skiriasi. „Realios konkurencijos nesimato“, – pasiūlymus pamatęs konstatuoja vilnietis Antanas.

„Kiek užmečiau akį, įspūdžio nepadarė – realaus pasirinkimo nėra. Kainos visų trijų yra labai vienodos“, – pastebi ir pati M. Monstavičiūtė. – Pasirinkus vieną, už mėnesį susimokėčiau gal 20–30 ct mažiau nei pasirinkusi kitą“. Bet mergina prisipažįsta, kad, kol aiškinasi, kodėl iš viso pateko į pirmąjį elektros tiekimo liberalizacijos etapą, į tarifus smulkmeniškai nesigilinusi.

Tačiau vilnietis Antanas įsigilino: „Visi trys siūlo beveik tą patį“. Name gyvenantis vyras per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 460 kWh elektros ir kiekvienas kainos pokytis, sako, yra aktualus.

Vyras piktinasi, kad apskritai trūksta informacijos, kuri padėtų pasirinkti tiekėją: „Didžiąją dalį jos užgožė lozunginiai pompastiniai šūkiai, kad paprastas buitinis vartotojas laimės“.

Kaina – didyn, o ne mažyn

Antanas skaičiuoja, kad, nesvarbu, kurį nepriklausomą tiekėją pasirinktų, už elektrą kitąmet per mėnesį mokėtų maždaug 20 eurų daugiau, nei dabar moka: „Tarifai visų trijų didesni, palyginti su dabar man nustatytais. Visi siūlo brangiau, netgi dabartinis elektros teikėjas – valstybinė įmonė“. Vyras sako iškart atmetęs nuolaidas, kurias planuose pateikia bendrovės: „Aš perku ne nuolaidą, aš perku pasiūlymą. Nuolaidos yra trumpalaikės: pas vieną iki Naujų metų, pas kitą – gal 12-ai mėnesių. Bet tai yra ne esminis dalykas. Esminis – kokią elektros kainą tau pasiūlė, o ne kokią nuolaidą“.

Vilnietis svarsto, ar nebus taip, kad atvėrus rinką visiems norintiems tiekti elektrą, jos kaina išaugs, nors politikai, įteisindami monopolio panaikinimą, žadėjo atvirkščiai. Vyras sako šį klausimą adresavęs kelioms institucijoms, bet atsakymo negavo. „Mano akimis žiūrint, šita situacija sukuria precedentą, kad taip ruošiamas tramplinas gan ženkliam elektros energijos pabrangimui. Ir kaip planuojama tai riboti? Niekas nesugeba į atsakyti“, – sako Antanas: „Ir visi vėl pakels gražias baltas rankytes į viršų ir vėl sakys — čia juk laisva rinka.“

Elektra gali pabrangti

Elektros tiekimo rinkos monopolio ardymą įteisinę parlamentarai sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl reikėjo tą daryti – ES politika. „Europoje yra sutarta, kad tiekimo veikla, arba kitaip prekybinė veikla, kai elektra tiekiama gyventojams, neturi būti monopolinė. Tam nėra jokių priežasčių“, – sako Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Ir esą tikrai viltasi, kad rinkos atvėrimas bus naudingas vartotojams. „Dauguma ekspertų tikėjosi, kad elektra bent jau nebrangs“, – sako V. Poderys. Tačiau dabar jis pripažįsta, kad gali būti visaip. Mat kai kuriose kitose šalyse, pereinant prie laisvos tiekimo rinkos, tarifai didėjo.

Bet ir parlamentaras V. Poderys, ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sako, kad tarifų ūgtelėjimas galimas tik trumpam.

„Tokios reformos siekia ilgalaikių tikslų. Ir akivaizdu, kad ilgalaikėje perspektyvoje konkurencija duoda teigiamą efektą, ypatingai galutiniam vartotojui“, – sako R. Pocius.

Anot V. Poderio, brangesnė gali likti žalioji energija, bet daugiau už ją mokėti sutinkantis žmogus prisidės prie planetos švarinimo.

O tai, kad visi tiekėjai aukštas kainas laikytų ilgai, sako V. Poderys, vargiai įmanoma: „Jeigu yra 3–4 tiekėjai, vadinama oligopolinė situacija, taip, tada pagal nutylėjimą jie tariasi nesitardami, stebėdami vieni kitus. Bet, jeigu elektrą tieks daugiau kaip keturi ar penki, praktiškai tai neįmanoma“, – sako V. Poderys.

Vis dėlto specialistai neneigia, kad pirmieji tiekėją turintys pasirinkti gyventojai tampa savotiškais bandomaisiais triušiais, nes būtent pagal tai, kaip jiems seksis nuo reguliuojamų tarifų pereiti į rinkos siūlomus, liberalizavimo procesą reikės koreguoti arba ne. Visi gyventojai elektros tiekėją palaipsniui turi pasirinkti iki 2023 m.

„Seime buvo diskusijos, kad, jeigu pasimatys kažkokios neigiamos įtakos liberalizavimo procese, yra galimybė jį pratęsti iki 2025 m.“, – sako R. Pocius.

Tačiau kol kas gyventojams siūloma tiesiog neskubėti pasirašyti sutartį su pirmą kainų planą atsiuntusiu tiekėju. Ypač, jeigu tarifai jame yra gerokai didesni nei tie, pagal kuriuos mokama dabar.

„Galima palaukti, kol paaiškės, kokia bus nustatyta visuomeninė kaina 2021 m. ir pasiūlymus pasilyginti su ja“, – sako R. Pocius. Kitų metų kainą galutiniams vartotojams VERT nustatys iki gruodžio 1 d.

Nepasirinkęs jokio tiekėjo, žmogus gautų elektrą iš vadinamojo garantinio tiekimo. Šiuo metu tokia elektra yra 25 proc. brangesnė nei nustatyta buitiniams vartotojams.