Verslas

2020.09.15 10:18

LLRI rekomendacijos naujajam Seimui: valdžia neturėtų apmokestinti investicijų, bausti uždirbančiųjų daugiau

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.15 10:18

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai teigia, jog įstatymų leidybos kultūra, biurokratijos mažinimas ir pažadai dėl skaidrių mokesčių yra tik keletas būtiniausių žingsnių po rinkimų.

Antradienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė ekspertų įžvalgas apie reikalingus sprendimus artėjant rinkimams, pavyzdžiui, socialinės apsaugos, mokesčių ir kitose srityse. Renginio metu taip pat aptarti svarbiausi partijų rinkiminių programų akcentai.

Minėdamas veiklos trisdešimtmetį, LLRI taip pat pristatė Seimo nariams ir rinkėjams skirtą leidinį „Rinkimai 2020. Gerovės ir laisvės link“.

„Žmonės, kurie kandidatuoja į Seimo narius, turi viltį, kad laimės, ištars žodį ir tas žodis taps realybe. Mūsų leidinys kalba apie sudėtingus ekonomikos dėsningumus, per kuriuos pereis jų ištartas žodis“, – kalba Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Instituto prezidentė akcentuoja, kad valstybės piliečiams turėtų būti skiriama daugiau galios kuriant valstybę.

„Prieš trisdešimt metų pagrindiniu valstybės tikslu vieningai regėjome laisvą, atsakingą žmogų ir tikėjome, kad būtent jis sukurs tvarką ir gerovę. Vis dėlto, ar viską dėl šio tikslo padarėme? Ar sudarysime žmonėms sąlygas kurti, tobulėti, bendruomeniškai tvarkytis, ar vėl atiduosime visus sprendimus atgal į valstybės glėbį, grįždami ten, iš kur išėjome?

Šiandien vis dar pamirštame, kad įstatymo leidėjo ištartas žodis savaime netampa gyvenimo realybe. Jį įgyvendinant paaiškėja, kad realybės dėsningumai yra už jį viršesni, o žmonės prisitaiko prie kiekvieno įstatymo pačiu išradingiausiu būdu“, – sako E. Leontjeva.

Per greiti sprendimai

Visų pirma LLRI ekspertai pabrėžė šiuo metu esančią įstatymų leidybos kultūrą. Seimo kanceliarijos duomenimis, net 22 proc. teisės aktų per kadenciją Seimas svarstė skubos tvarka. Anot E. Leontjevos, labiausiai šiandien ir neramina toks įstatymų leidybos devalvavimas, o ypač svarbi tampa politiko atsakomybė už kiekvieną projektą.

„Nieko nežada ir ką tik prasidėjusi Seimo sesija – daugiau kaip pusė tūkstančio naujų iniciatyvių Seime. Dar blogiau, kad jomis judame priešinga kryptimi nuo gerovės kūrimo – pažeidžiami privačios nuosavybės viršenybės, pasitikėjimo žmonėmis, subsidiarumo principai“, – pažymi LLRI prezidentė.

Kaip vieną didžiausių politikos problemų Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas taip pat įvardija trumpą rinkimų horizonta, esą mąstoma tik kadencijos rėmuose, todėl priimami greiti sprendimai.

„Susikoncentruojama ir pamirštami ilgalaikiai dalykai“, – sako jis.

Anot V. Žukausko, kadangi šiuo metu finansinė disciplina yra atlaisvinta, politikai gali priimti netvarius ir neigiamą įtaką turinčius sprendimus.

„Auganti skola šiandien yra arba didesni mokesčiai ateityje, arba ateityje mažesnė galimybė finansuoti biudžeto poreikius ir išlaidas“, – tikina V. Žukauskas.

Pridėtinės vertės ekonomika

Ekspertų aptartos ir partijų programos. Štai LLRI tyrimų vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad beveik visos partijos pabrėžia sieksiančios transformuoti žemos pridėtinės vertės ekonomiką į aukštą. Vis tik, tokie išsikelti tikslai prieštarauja dabartiniams politikų veiksmams, sako ji.

„Aukštos pridėtinės vertės ekonomika galėsime didžiuotis tik tada, kai naujoji valdžia atliks namų darbus: atsisakys reguliavimų, neapmokestins investicijų ir daugiau uždirbančiųjų labiau nei kaimynai“, – kalba G. Azguridienė.

G. Azguridienė pabrėžia – didelės pridėtinės vertės ekonomika nėra retorinis šūkis, o ekonominė politika, kuri turi būti nuosekli.

„Tam reikia sąlygų efektyviai veikti: verslo sąlygos, mažia biurokratija, nulinė korupcija, išguitas nepotizmas, stabilūs įstatymai, puiki privačios nuostavybės apsauga, stabilumas. Visu tuo mes konkuruojame su kitomis šalimis, kaip Latvija ir Estija, bet mokesčių srityje atsiliekame dėl investicijų“, – kalba G. Azguridienė.

Tam, kad būtų pasiekta didesnę pridėtinę vertę kurianti ekonomika, anot G. Azguridienės, ir ekonominė politika turėtų būti didesnės pridėtinės vertės.

Pridėtinę vertę kuriančių įmonių skaičiui, anot G. Azguridienės, taip pat būtina skirti didesnį dėmesį.

„Reikia, kad čia būtų įmonių, kurios atitiktų žmonių kvalifikaciją, o ne egzistuotų viena įmonė, kuriai visi universitetai priruoštų darbuotojų ir jie konkuruotų dėl vienos darbo vietos“, – sakė ekspertė.

Kritikuoja pagalbos priemones

LLRI tyrimų vadovė pastebi, kad konkurencingumo gerinimui šalyje trukdo ir reinvestuojamo pelno apmokestinimas.

„Lietuva iki šiol reinvestuojamą pelną apmokestina pelno mokesčiu ir čia su konkurencingumu atsiliekame“, – tvirtina G. Azguridienė.

Vertindama dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, G. Azguridienė sako, kad šalies BVP būtų nukritęs kur kas mažiau, jeigu nebūtų buvę jokios paramos, o tik atidėti mokesčiai. Ji taip pat kritikavo pagalbos priemones dėl karantino nukentėjusiam verslui.

„Mokesčių atidėjimas buvo aiškiai suprantamas. Visos kitos priemonės buvo kritikuojamos, supriešinančios verslus, nuomininkus ir nuomotojus. Geriau tų priemonių nebūtų buvę“, – sako G. Azguridienė.

Populiariausi