Verslas

2020.09.16 19:02

Per karantiną pigiau išsinuomotu būstu džiaugėsi neilgai – kainoms grįžus į buvusį lygį, šeimininkas nusprendė nuomą pakelti

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.16 19:02

Dėl pandemijos sukeltos krizės sumažėjus būstų nuomos kainoms dalis gyventojų spėjo pasinaudoti esama situacija ir būstą išsinuomoti pigiau. Vis tik karantinui pasibaigus ir kainoms grįžus į buvusį lygį, kai kurie nuomotojai savo nuomininkams nusprendė jas pakelti dar labiau, nei kad prieš karantiną. LRT.lt domisi, ar nuomotojai turi tokią teisę ir kaip minėtu atveju elgtis nuomininkams.

Išsinuomojo pigiau

Kritusiomis būsto nuomos kainomis per karantiną spėjo pasinaudoti ir LRT.lt kalbintas vilnietis Karolis – dviejų kambarių butą Senamiestyje vyras išsinuomojo už beveik pusantro šimto eurų mažesnę kainą. Toks pasiūlymas buvo išties viliojantis, todėl nieko nelaukęs pašnekovas sutiko su pasiūlymu.

„Anksčiau gyvenau Šeškinėje. Už paprastą dviejų kambarių butelį mokėjau 390 eurų. Jau seniai svarsčiau išsikelti, turint omenyje, kaip šis rajonas yra vertinamas, todėl per karantiną, kai visi buvome užsidarę, radau daugiau laisvo laiko pasižvalgyti po skelbimus.

Pastebėjau, kad kainos išties kritusios: sakykime, butas Centre, kurio nuoma siekdavo apie 500–550, buvo kritusi ir iki 400 eurų. Pagalvojau, kad tokiu atveju tikrai neapsimoka gyventi gana prastame rajone ir ne kažin ką pigiau mokėti, todėl nusprendžiau išsikelti. Butą išsinuomojau už 400 eurų. Jo savininkas tikino, kad kainą sumažino daugiau nei 100 eurų, nes per karantiną žmonės bijojo ir niekas nenorėjo nuomotis“, – pasakoja Karolis.

Per karantiną žmonės bijojo ir niekas nenorėjo nuomotis.

Vis tik vyrui įtarimų kėlė tai, jog buto savininkas nedavė, o ir nenorėjo pasirašyti būsto nuomos sutarties. Karoliui paprašius, sutartis buvo pasirašyta.

„Jis teigė, kad yra išsiėmęs kažkokią pažymą, kad čia dažnai keičiasi nuomininkai, todėl tiesiog sudarantis sąlygas niekam neįsipareigoti ir panorėjus išeiti pranešus prieš du mėnesius. Priešingu atveju – neatgaučiau užstato. Vis tik aš paprašiau, kad visa tai būtų užrašoma raštu“, – teigia pašnekovas.

Kainos stabilizavosi

„Ober-haus“ duomenimis, prasidėjus karantinui jau buvo fiksuojami nedideli kainų pokyčiai Vilniaus butų nuomos rinkoje – dėl pandemijos dingęs turistų srautas sukrėtė trumpalaikės nuomos rinką. Dalis turto savininkų trumpalaikei nuomai skirtiems butams pritaikė reikšmingas nuomos nuolaidas, o dalis savininkų nusprendė juos pasiūlyti vietiniams gyventojams nuomotis ilgesniam laikotarpiui, todėl rinkoje atsirado daugiau žaidėjų, kurie šiek tiek pakoregavo ir bendrą kainų lygį rinkoje.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2020 metų kovo mėnesį Vilniuje 1–2 kambarių butų nuomos kaina vidutiniškai sumažėjo apie 1–2 proc.

Lietuvos banko duomenimis, balandį ir gegužę nuomos kainos Vilniuje krito 5–10 proc.

Visgi, atėjus vasarai – pačiam aktyviausiam nuomos laikotarpiui bei gyvenimui vėl pradėjus grįžti į normalias vėžes – pasiūla kiek sumažėjo, o kartu išaugo ir nuomotojų lūkesčiai, pastebi nekilnojamojo turto analitikas, bendrovės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

„Net ir skelbimų portaluose tie lūkesčiai tik priartėjo prie kainų, kurios buvo fiksuotos iki karantino. Šiuo metu tiek pasiūla, tiek prašomas kainų lygis yra stabilizavęsis“, – tvirtina A. Antanavičius.

Mokestį nusprendė pakelti

Kadangi kainos stabilizavosi, dalis nuomotojų reikšmingai kritusias nuomos kainas nusprendė pakelti. Su tuo susidūrė ir LRT.lt kalbintas Karolis.

Šiuo metu tiek pasiūla, tiek prašomas kainų lygis yra stabilizavęsis.

„Vieną kartą susimokant už nuomą ir komunalines paslaugas buto savininkas užsiminė, kad norėtų pakelti kainą, esą daug kur nuomotojai dabar prašo ir daugiau už panašų butą panašioje vietoje. Sako, kad gal bent 50 eurų norėtų pakelti. Žinoma, aš kategoriškai atsisakiau. Tada jis man pasakė, kad tokiu atveju grąžintų depozitą ir prašytų manęs išsikraustyti, nes rastų nuomininkų, kurie mokėtų ir daugiau“, – pasakoja jis.

Vyras kelia klausimą, ar tokiu atveju nuomotojas turi teisę pakelti nuomos kainą ir ar nuomininkas šiuo atveju gali ką nors padaryti.

„Atrodo, turėtų būti elementarus žmogiškumas. Jau jeigu išnuomojai už tokią sumą, tai ir nuomok“, – svarsto vilnietis.

Kainos kelti negali

Paklaustas, ar nuomotojas turi teisę kelti nuomos kainą, jeigu buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje nurodyta mažesnė kaina, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, advokatų kontoros „WALLESS“ partneris Evaldas Klimas sako, jog jeigu sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos kainos keitimo sąlygų, vienašališkai keisti nuomos kainos negalima.

„Žinoma, kiekviena faktinė situacija yra individuali. Jei nuomotojas įrodytų, pavyzdžiui, iš esmės pasikeitusias aplinkybes, galima būtų svarstyti ir nuomos kainos pakeitimą, tačiau neesminis kainų svyravimas rinkoje neturėtų būti laikomas esminiu aplinkybių pasikeitimu“, – komentuoja teisininkas.

Jeigu nuomos sutartis nepasirašoma, o nuomininko vėliau prašoma mokėti daugiau, pasak E. Klimo, reikia suprasti, kad yra prisiimama tam tikra rizika.

„Civiliniame kodekse nurodyta, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu. Tai yra įstatymo leidėjas orientuoja šalis į sąlygų fiksavimą raštu. Jei nuomos sąlygos nebuvo užfiksuotos raštu, nuomininkas gali bandyti atsisakyti mokėti didesnę kainą ir įrodinėti teisme, kad kaina pakelta nepagrįstai. Vis tik toks ginčas nebūtų labai perspektyvus. Todėl rekomenduotina greičiau rasti kompromisą ir fiksuoti kainą bei kitas nuomos sąlygas raštu“, – pataria advokatas.

Nuomininkas negali iškeldinti žmogaus iš nuomojamo būsto tik tokiu atveju, jeigu yra pasirašoma nuomos sutartis, sako E. Klimas.

Jei nuomos sąlygos nebuvo užfiksuotos raštu, nuomininkas gali bandyti atsisakyti mokėti didesnę kainą ir įrodinėti teisme, kad kaina pakelta nepagrįstai.

„Reikalavimas laikytis nuomos sutarties yra taikomas tiek nuomininkui, tiek nuomotojui. Nuomotojui yra apsunkintos galimybės iškeldinti nuomininką iš gyvenamųjų patalpų anksčiau laiko. Tai yra įtvirtinta Civiliniame kodekse, kuriame nurodoma, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus Civilinio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus“, – komentuoja E. Klimas.

Sąlygas keitė ir nuomininkai

Anot „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, sutartyje turi būti nurodoma, kokiais atvejais nuomos kainą galima kelti. Jeigu tokio punkto nėra, nuomotojo ir nuomininko santykius apibrėžia Civilinis kodeksas.

„Jeigu yra sutarta, nuomininkas laikosi savo įsipareigojimų, nelabai įsivaizduoju, kaip nuomos periodu savininkas galėtų kelti kainą. Nebent yra koks nors stiprus mokestinis pasikeitimas rinkoje, pavyzdžiui, įvedamas nuomai PVM, ar GPM padidėja, verslo liudijimas staiga tampa penkis kartus didesnis, tada tai galėtų būti pakankamas faktas inicijuoti naujas derybas. [...]

Tiesiog paimti ir pakelti nuomos kainą – šiuo atveju teoriškai nuomininkas netgi gali eiti į teismą ir laimėti, bet kas gali to norėti – paprastai tokios bylos nenukeliauja į teismą. [...] Iš esmės reikia žiūrėti į sutartį“, – pastebi M. Čiulada.

Visgi tokie atvejai turi ir kitą pusę, sako M. Čiulada, kai per karantiną patys nuomininkai prašė buto savininkų, kad šie nuleistų kainą.

Jeigu yra sutarta, nuomininkas laikosi savo įsipareigojimų, nelabai įsivaizduoju, kaip nuomos periodu savininkas galėtų kelti kainą. Nebent yra koks nors stiprus mokestinis pasikeitimas.

„Buvo, kad jie atėjo pas savininką ir pasakė, kad arba moku mažiau, arba išeinu visai. Tuos du ar tris mėnesius dangus griuvo rinkoje ir ne vienas savininkas sumažino nuomos kainą, nors sutartyje buvo sutarta visai kas kita tam tikram laikotarpiui, todėl nereikėtų sakyti, kad viena pusė viena teisi, o kita ne.

Savininkas paprastai nuomininkui patiki didelės vertės turtą, o nuomininkas už kelis šimtus eurų jį valdo, todėl faktas, kad savininkui norisi gauti grąžą. Jeigu jis mato, kad rinkoje jis gali ją gauti didesnę, natūralu, kad jam kyla toks noras, ypač dabar, rudenį, kai nuomininkų yra daugiau nei, pavyzdžiui, per karantiną, bet susitarimas yra susitarimas“, – kalba M. Čiulada.

Populiariausi

Lauko kavinė

Verslas

2020.09.18 10:36

Veryga: keičiama kaukių dėvėjimo tvarka restoranuose – laukti maisto su kauke nereikės kitų atlaisvinimų ar suvaržymų viešojo maitinimo įstaigoms neplanuoja; atnaujinta 12.36

Lietuvos–Baltarusijos pasienis

Verslas

2020.09.18 07:03

Pasienyje prie Medininkų – padidėjęs vilkikų srautas, Klaipėdos uosto veikloje pokyčių nėra Lenkija sako, kad siena su Baltarusija lieka atvira; atnaujinta 12.26

12