Verslas

2020.09.20 16:56

Neišeisi savo noru, vis tiek rasime būdą atleisti: ką daryti iš darbdavio išgirdus šią frazę

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Radijo byla", LRT.lt2020.09.20 16:56

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė šiemet sulaukusi 19-os pranešimų apie psichologinį smurtą darbe, dauguma jų susiję su vadovo spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu atleidimu iš darbo. Dėl patiriamo streso ar nežinojimo darbuotojai neretai priima skubotus sprendimus, tačiau ginti savo teises gali būti ne vėlu net ir po to.


„Neišeisi savo noru, vis tiek rasime būdą atleisti“ – apie taip kalbančius darbdavius Valstybinė darbo inspekcija žinių vis dar gauna dažnai, tačiau ragina darbuotojus nepabūgti, įsitikinusius, kad yra genami iš darbo be pakankamo pagrindo, kviečia fiksuoti įrodymus ir kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Kaip LRT RADIJO laidoje „Radijo byla“ sakė VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, įstatymai leidžia netgi pakeisti sprendimą per pirmas tris dienas, jeigu visgi sutikote išeiti iš darbo.

„Tikrai nepulti pasirašinėti, pagalvoti, pamąstyti. Ir net jeigu jau pateikiamas tas prašymas, darbuotojas per tris dienas gali jį atšaukti“, – sakė pašnekovas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pastebi, kad pastaruoju metu vėl padažnėjo kreipimųsi dėl darbdavių spaudimo – dalis jų linkę naudotis atvejais, kai darbuotojai apie savo teises nežino arba nėra linkę pakovoti.

„Tendenciją matėme dar karantino pradžioje, po to kurį laiką tai buvo aprimę, galbūt prastovos kompensavo tą dalyką. Dabar vėl gauname paklausimų, žmonės klausia, ką tokiu atveju reikia daryti“, – sakė konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Apie piktnaudžiavimo atvejus pranešti prašo ir konfederacija – tą galima padaryti arba šios „Facebook“ paskyroje, arba tinklapyje, tiek anonimiškai, tiek savo tapatybę nurodant.

Kai kurie darbdaviai žūtbūt nori sutaupyti, sako I. Ruginienė. O Š. Orlavičius pasakoja, kad esama ir tokių, kurie atleidimo sąlygas siekia suderinti jau tuomet, kai tik darbuotojas priimamas dirbti.

„Ne vieną kartą buvo taip, kad jau darbdaviui žmogų darbinant iš karto duodamas pasirašyti prašymas išeiti savo noru – ateičiai. Be datos, aišku. Sunku suvokti, kaip dar gali taip būti“, – sakė VDI atstovas.

Pašnekovas paaiškina, kad nesant darbuotojo kaltės, apie atleidimą darbdavys yra įpareigotas informuoti iš anksto, kada tiksliai – priklauso nuo aplinkybių.

„Kada nėra darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas. Jeigu darbuotojas dirba ilgiau negu vienerius metus, bendras įspėjimo terminas yra vienas mėnuo. Jeigu darbuotojas turi mažamečių vaikų arba iki pensijos likę nedaug laiko, tie terminai dvigubai arba trigubai ilgesni. Išeitinė išmoka, jeigu dirbta ilgiau negu metus, yra dviejų mėnesių (atlyginimo dydžio – red. past.)“, – laidoje kalbėjo Š. Orlavičius.

Darbo teisės specialistas sako, kad Darbo kodekse yra baigtinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos teisėtu atleidimu. Atsidūrus keblioje padėtyje, jomis verta pasidomėti.

Darbdaviui raginant išeiti iš darbo savo iniciatyva ir kaip spaudimo priemonę taikant laiku nemokamą atlyginimą, Š. Orlavičius siūlo nedelsiant kreiptis į Darbo inspekciją. Tuo geriau, kuo daugiau įrodymų apie darbdavio spaudimą surinkta.

„Jeigu jau kažkokį, pavyzdžiui, psichologinį smurtą pradeda taikyti – fiksuoti. Galima daryti garso įrašus ir panašiai arba tiesiog, kaip minėjau, sakyti, kad viskas būtų pateikinėjama raštu“, – sako pašnekovas.

Atvejais, kai po kreipimosi Darbo ginčų komisija atleidimą pripažino neteisėtu, darbuotojas gali būti grąžinamas į darbą, jam priklauso kompensacija.

„Jeigu buvo priverstinė pravaikšta, jis kažkurį laiką nedirbo, jam yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir Darbo ginčų komisiją jį priteisia. Jeigu darbuotojas negrąžinamas į darbą, jam taip pat išmokama kompensacija, ji gali siekti iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, taip pat galima prašyti ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą“, – išdėstė Š. Orlavičius.

Pašnekovas primena, kad galimas ir darbo santykių nutraukimas šalių susitarimu. Jis taip pat turėtų būti dokumentuotas, suteikiant laiko sąlygas apsvarstyti.

„Jis galimas visais atvejais, tai priklauso nuo žmonių susitarimo. Jeigu ir viena pusė, ir kita nebemato perspektyvos šiuose darbo santykiuose, pasiūlo nutraukti sutartį, susitaria dėl išeitinės išmokos, jie gali jau nuo rytdienos atsisveikinti“, – laidoje kalbėjo Š. Orlavičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Radijo byla“ įraše.