Verslas

2020.09.09 11:23

Viceministrė atkirto darbuotojų nerandantiems ūkininkams: nėra normalu mokėti 200 eurų ir mažiau

atnaujinta 13.10
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.09 11:23

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė nesutinka, kad 200 eurų darbo paieškos išmokos neskatina bedarbių ieškotis darbo. O besiskundžiantiems darbdaviams, teigiantiems, kad dėl to jie negali rasti darbuotojų, patarė siūlyti didesnes algas. „Nėra adekvatu mokėti 200 eurų ir mažiau už darbą žemės ūkyje ar kažkur kitur“, – sako ji.

LRT.lt primena, kad nuo birželio kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui skiriama laikina 200 eurų per mėnesį darbo paieškos išmoka, ji gali būti mokama iki 6 mėnesių, kol asmuo randa darbą. Šiuo metu Lietuvoje fiksuojami rekordiniai nedarbo rodikliai. Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje Užimtumo tarnyba pranešė, kad jis jau siekia 13,7 proc.

Antradienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė E. Radišauskienė teigė, kad viešojoje erdvėje galima išgirsti įvairių spekuliacijų dėl to, kad darbo paieškos išmokos neskatina žmonių įsidarbinti arba didina nedarbą, tačiau, anot jos, tai nėra tiesa.

„Jeigu skaičiuosime, kad dabar yra 14 proc. nedarbo lygis, tai jis prasidėjo nuo 9,5 proc. Mes turėjome gana didelį nedarbo lygį netgi gerais ekonominiais laikais. Nėra taip, kad čia dabar jau yra toks blogis ir turime didelį nedarbo lygį. Taip, jis išaugo beveik 5 proc. Tačiau ką mes matome kitose Europos Sąjungos šalyse, tai tikrai nėra pati blogiausia situacija.

Visos priemonės, kurios buvo pritaikytos: ligos išmokų mokėjimas, prastovų kompensavimas, darbo vietų subsidijavimas, kai darbuotojai sugrįžta, išmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms, darbo paieškos išmokos – jos tikrai padėjo stabilizuoti situaciją“, – tikina E. Radišauskienė.

„Visos priemonės, kurios buvo pritaikytos: ligos išmokų mokėjimas, prastovų kompensavimas, darbo vietų subsidijavimas, kai darbuotojai sugrįžta, išmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms, darbo paieškos išmokos – jos tikrai padėjo stabilizuoti situaciją“, – tikina E. Radišauskienė.

Jos teigimu, taip pat nereikia spekuliuoti, kad bedarbių skaičius padidėjo dėl skirtos nedarbo paieškos išmokos, nes neaktyvių žmonių, kurie ilgą laiką nedirbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje išmokai gauti, yra vos apie 36 tūkst.

„Išmoką šiuo metu gauna 163 tūkst. asmenų. Jeigu jos nebūtų, žmonės būtų be pajamų. Turėtume ženkliai padidėjusį socialinių paramų gavėjų ratą. Kada jūs manęs klausiate, ar tai teisinga, ar pasiteisino, ir bandote spekuliuoti, kad mes čia taškome pinigus, tai tie žmonės, kurie atėjo į Užimtumo tarnybą ir neturi darbo, tai jie tikrai gali gauti 200 eurų išmoką, nes jie tiesiog neturi kitų pajamų. Manome, kad priemonė yra tikslinga“, – sako E. Radišauskienė.

Viceministrė atkerta ir ūkininkams bei darbdaviams, kurie skundžiasi, kad dėl darbo paieškos išmokos nepavyksta rasti darbuotojų: „Nėra adekvatu mokėti 200 eurų ir mažiau už darbą žemės ūkyje ar kažkur kitur ir tikėtis, kad Lietuvos žmonės išsilaikys už tą patį 200 eurų atlyginimą“, – sako E. Radišauskienė.

Ji taip pat priduria, kad apie 8 proc. asmenų, kurie kreipėsi dėl darbo paieškos išmokos, jos jau neteko dėl to, kad atsisakė pasiūlyto darbo arba už kitus pažeidimus.

Dalis išmokų negauna, nes neturi banko sąskaitų

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo paieškos išmokų suma jau siekia 21 mln. eurų.

Iš 235 tūkst. registruotų bedarbių prašymą darbo paieškos išmokai gauti pateikė 227 tūkst. bedarbių. Iš viso 195 tūkst. asmenų jau buvo paskirtos išmokos.

Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, ne visi prašymai buvo patenkinti, nes dalis žmonių neturėjo banko sąskaitų arba jų sąskaitos buvo areštuotos (apie 1 000 asmenų). Taip pat dalis žmonių prašymus pateikė rugpjūtį, o išmokas jie gaus rugsėjį, todėl jie nėra įtraukti į statistiką.

„Didžioji dalis – 62,4 proc. gauna didesnę 200 eurų išmoką, o likusi dalis, kadangi jiems papildomai yra mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, jie gauna mažiau – 42 eurus“, – sako I. Balnanosienė.

Siūlo pratęsti prastovų kompensavimą

Savo ruožtu Seimo narys Algirdas Sysas komiteto posėdyje piktinosi, kad savarankiškai dirbę asmenys, gavę 257 eurų išmokas, migravo į Užimtumo tarnybą, registravosi, kad yra bedarbiai, ir papildomai gavo dar 200 eurų siekiančias darbo paieškos išmokas.

„Ar tai sąžininga ir dora? Nemanau, kad jie tikrai grįš į darbo rinką. Jie pasinaudos išmoka ir vėl bus savarankiškai dirbantys“, – pažymi A. Sysas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst.

Tačiau E. Radišauskienė siūlo nepriešinti visuomenės grupių: „Savarankiškai dirbantys žmonės iš tiesų patys išsilaiko. Šiuo atveju jie patapo bedarbiais ir gauna darbo paieškos išmokas, nes jie negauna pajamų. Ar jie bus socialinės paramos sistemoje, ar vis tik mes dirbsime su jais ir integruosime į darbo rinką, čia yra pagrindinis klausimas. Manau, kad aktyvi integracija yra daug svarbiau nei pasyvus buvimas namuose“, – sako E. Radišauskienė.

Ji taip pat paminėjo, kad verta pradėti galvoti apie kai kurių išmokų ar kompensavimo mechanizmų pratęsimą kitiems metams.

„Manome, kad tikrai būtų tikslinga pratęsti prastovų apmokėjimą. Prastovas numatyta apmokėti tik šiais metais. Manome, kad tikrai neatsigaus turizmas, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai. Todėl tikrai reikėtų pagalvoti apie priemonių pratęsimą kitais metais“, – siūlo viceministrė.

Bedarbių moterų – daugiau nei vyrų

Užimtumo tarnybos vadovės I. Balnanosienės teigimu, rugsėjo 1-osios duomenimis, registruotas nedarbas šalyje siekė 13,7 proc., o rugsėjo 9 d. jis siekė 13,8 proc.

Bedarbių skaičius šalyje siekia 235 tūkst. ir, palyginus su situacija prieš karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimą, registruotas nedarbas yra išaugęs 5 proc., o jei lygintume su praėjusių metų rugsėju, jis būtų 5,5 proc. didesnis.

„Daugiausia nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų yra registruota Lazdijų, Kalvarijos ir Kelmės savivaldybėse. Ši tendencija nėra nauja, o minėtos teritorijos visą laiką išsiskiria aukštu nedarbo lygiu dėl žemos darbo vietų pasiūlos. Mažiausia bedarbių fiksuojama Neringoje, Klaipėdoje ir Kretingoje. Šiose savivaldybėse jau ir anksčiau buvo fiksuojamas mažiausias nedarbo lygis. Kalbant apie miestus, tai didžiausias nedarbo lygis yra fiksuojamas Utenos, Tauragės ir Panevėžio miestuose, o mažiausias – Vilniuje“, – pažymi I. Balnanosienė.

Anot jos, darbo jėgos pasiūla rodo atsigavimo ženklus, tačiau neramina tai, kad darbų pasiūlos gausa pagal sektorius yra labai skurdi.

„Balandžio ir gegužės mėnesį turėjome apie 21 tūkst. laisvų darbo vietų, o šiuo metu turime apie 30 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų per mėnesį. (...) Šiuo metu rinka jau atsigauna, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad dominuoja labai homogeniškos laisvos darbo vietos: logistikos sandėliuose, ieškoma pervežimo, valymo paslaugų darbuotojų. Tačiau ieškoti darbo ateina žmonės iš visiškai kitų sektorių: viešbučių, turizmo, maitinimo, aviacijos. (...) Šiuose sektoriuose dirbantys žmonės nėra linkę persikvalifikuoti ir laukia sektoriaus atsigavimo“, – teigia Užimtumo tarnybos vadovė.

I. Balnanosienės teigimu, taip pat pastebima ir kita tendencija – moterų nedarbas šalyje yra didesnis nei vyrų.

„Įprastai vasaros metu ir rudens pradžioje nedarbo struktūroje dominuodavo vyrų nedarbas, o šiais metais pirmą kartą per 5–6 metus moterų nedarbas yra didesnis. Iš registruotų bedarbių moterų yra 52 proc., o vyrų – 48 proc.“, – skaičius pristato I. Balnanosienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt