Verslas

2020.09.14 05:29

200 eurų išmokomis pasinaudoti suskubę lietuviai – galvosūkis tarnyboms: turi dešimties metų skolų, bet lobsta iš išmokų

atnaujinta 11.41
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.14 05:29

Darbo neva ieško Lietuvoje, tačiau 200 eurų darbo paieškos išmoka skrieja į užsienyje veikiantį banką. Su tokia situacija susidurianti Užimtumo tarnyba teigia, kad gyventojų paaiškinimai įvairūs: kai kurie teigia prieš karantiną gyvenę užsienyje, kiti prisipažįsta turintys skolų valstybei ir todėl nenorintys turėti sąskaitos Lietuvoje.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės dešimtmečius turi skolų „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau kaip niekur nieko apie 2 000 eurų per mėnesį susirenka iš pašalpų ir nė nesiteikia tų skolų susimokėti.

Kad skolų turintys gyventojai įvairiais būdais vengia tas skolas grąžinti, pastebi ir Lietuvos antstoliai.

Pervesti išmokas prašo į sąskaitas užsienyje

Kaip LRT.lt patvirtino Užimtumo tarnyba, į ją kreipiasi asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, su prašymais gauti darbo paieškos išmoką, kur nurodytos kitų šalių bankų sąskaitos.

Užimtumo tarnybos teigimu, tokiais atvejais šių asmenų prašoma nurodyti priežastis, kodėl jie neturi ir negali atsidaryti sąskaitos Lietuvoje.

„Darbo neturintys asmenys, kurie pateikia užsienio bankų sąskaitų numerius, įvardydami priežastis, dažniausiai nurodo, kad turi įsiskolinimų antstoliams, Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvoje, kai kurie turi bendras sąskaitas su kitais šeimos nariais, gyvenančiais užsienyje, taip pat teigia, jog iki karantino yra gyvenę užsienyje ir kol kas neketina turėti kitos sąskaitos“, – dažniausiai pateikiamas priežastis LRT.lt nurodo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Jos tvirtinimu, pavedimai į užsienio bankus Užimtumo tarnybai papildomai nekainuoja, nes tarnyba turi fiksuotų įmokų sutartis su bankais, tačiau jie reikalauja daugiau darbuotojų laiko ir darbo – pavedimai vykdomi rankiniu būdu, nes automatiškai iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos nepersikelia į apskaitos programą.

Užimtumo tarnyba atliko per 200 birželio mėnesio pavedimų į užsienio bankus. Dėl liepos mėnesio išmokų tokių pavedimų bus daugiau, tvirtina M. Jankauskienė.

LRT.lt turima informacija rodo, kad dažniausiai išmokos keliauja į Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Nyderlanduose veikiančius bankus, taip pat į kitas, dažniausiai Europos, valstybes: Norvegiją, Airiją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Švediją, Lietuvos kaimynes Latviją, Estiją, Lenkiją.

Kaip paaiškina Užimtumo tarnybos atstovė, tarnyba veikia pagal Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, kuriuose nurodyta, kad darbo paieškos išmoka mokama pervedant ją į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą.

Antstolių vertinimas: neturime kaip užkirsti kelio pasipinigavimui

LRT.lt kreipusis į Antstolių rūmus, šių atstovė neslepia besistebinti, kad tokių atvejų pasitaiko. Anot Doros Petkauskaitės, situaciją, kai darbingi žmonės vengia grąžinti savo valstybei skolas ir nesivaržydami naudojasi valstybės parama, antstoliai vertina kaip liūdinančią.

„Antstoliai vertina labai paprastai: tai yra liūdna. Tačiau kol kas mūsų valstybėje nėra sisteminio mechanizmo, kaip užkirsti kelią pasipinigavimui iš valstybės išmokų ir pašalpų“, – nurodo Antstolių rūmų atstovė.

Anot jos, žmogus turi teisę pasirinkti, kurioje valstybėje atsidaryti banko sąskaitą, tačiau kartais kitoje šalyje tai daroma tik tam, kad būtų lengviau nuslėpti pajamas, išvengti mokesčių ar baudų mokėjimo.

„Jei asmuo dešimt ar daugiau metų deklaruoja negaunantis jokių pajamų, nemoka valstybei jokių mokesčių, o siekdamas gauti Užimtumo tarnybos išmoką pateikia užsienio banko sąskaitos numerį, akivaizdu, kad jis turi ką slėpti. Tokių atvejų tyrimas – kompetentingų valstybės institucijų veiklos sritis“, – nurodoma Antstolių rūmų komentare.

Kėdainiuose dirbanti antstolė Virginija Paunovienė pasidalijo pavyzdžiu iš savo praktikos: viena moteris, kuri nuo 2005-ųjų skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir dar turi nesumokėtų administracinių baudų, per šį laikotarpį, t. y. per 15 metų, skoloms dengti neišleido nė vieno euro.

„Tačiau jai skiriamos pašalpos kas mėnesį siekia apie 2 000 eurų (moteris augina tris vaikus). Kas mūsų valstybėje išlaiko tokius žmones? Sąžiningi mokesčių mokėtojai, kurių uždirbamos pajamos dažnai net mažesnės už solidžias pašalpų ir išmokų sumas“, – nurodoma LRT.lt pateiktame Antstolių rūmų komentare.

Vėliau Antstolių rūmai patikslino, kad minėta 2 000 eurų suma susidarė ir iš vienkartinių išmokų. Visa suma susidarė iš socialinių išmokų už vaikus, kurių bendra suma siekia 505,15 euro, išmokų, susijusių su COVID-19, kurių bendra suma siekia 1 000 eurų, ir socialinės pašalpos, kuri siekia 439,33 euro.

„Antstolės turimuose dokumentuose lėšų paskirtis [už išmokas, susijusias su COVID-19 – LRT.lt] nurodyta kaip „Vienkartinė išmoka pandemijos padariniams mažinti“, ji susideda iš atskirų sumų po 120 ir 80 eurų. Tikėtina, kad dalis ar net visos sumos yra išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos padariniams mažinti, įstatymą“, – nurodė Antstolių rūmai.

Antstolė taip pat nurodė, kad pašalpų gavėja gyvena socialiniame būste, o jos skola siekia 685 eurus.

Antstolių garbės teismo pirmininko antstolio Irmanto Gaidelio vertinimu, darbo paieškos išmokų prašytojų tikrai sumažėtų, jeigu gavėjai už šias išmokas turėtų bent kiek padirbėti visuomenei naudingų darbų.

„Pavyzdžiui, žolę nupjauti, sniegą nukasti, šiukšles surinkti ar padėti slaugos namuose. Juk tai darbingi žmonės! Gali būti nuogąstavimų, kad tokiems darbams administruoti reikėtų papildomų išteklių, bet tai ne problema. Jei už valstybės išmokas reikėtų atidirbti, šių išmokų gavėjų beveik ir neliktų, nes būtų sudėtinga suderinti nelegalius darbus su neatlygintinu darbu valstybei“, – įsitikinęs I. Gaidelis.

Norint apsaugoti išmokas, užsienio banko sąskaita nebūtina

Antstolių rūmų vertinimu, pretekstas neturėti Lietuvoje veikiančios banko sąskaitos esą siekiant apsaugoti valstybės skiriamas išmokas nuo antstolių yra nerimtas. Kaip pabrėžia Antstolių rūmai, skolos iš asmens gaunamų socialinės paskirties išmokų nėra išieškomos, jeigu gavėjas antstolius informuoja apie jų kilmę.

Kaip paaiškinama Antstolių rūmų pateiktame komentare, skolų turintis gyventojas privalo laiku antstoliui pateikti dokumentus, patvirtinančius lėšų kilmę. Tai galima padaryti kreipiantis į antstolio kontorą, elektroniniu paštu, paštu arba portale antstoliai.lt ir prisijungus prie savo vykdomos bylos.

Per 14 dienų nuo dienos, kai antstolis nurodė laikinai areštuoti pinigines lėšas, reikėtų pateikti išmoką skyrusios institucijos pažymą ir dviejų paskutinių mėnesių banko sąskaitos išrašą iš elektroninės bankininkystės sistemos.

Žinodamas lėšų kilmę, antstolis turi galimybę iš anksto užtikrinti, kad iš paramos lėšų ir kitų socialinės paskirties išmokų išieškojimas nebūtų vykdomas. Priešingu atveju, kol atitinkamų dokumentų nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimo procedūras bendrąja tvarka.

Jeigu žmogus turi ne vieną nesumokėtą skolą ir skolas išieško keli antstoliai, dokumentus apie gaunamas išmokas užtenka pateikti vienam iš antstolių.

„Kadangi lėšų nuskaitymą iš sąskaitų vykdo ne antstoliai, bet Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, tai bent vienam iš antstolių sistemoje nustačius sumą, iš kurios skolos neturi būti išieškomos, sistema nelies tos sumos, vykdydama ir kitų antstolių nurodymus“, – paaiškina Antstolių rūmai.

Pinigų jau netekus, juos dar galima susigrąžinti

Jeigu apie lėšų kilmę gyventojas nebuvo informavęs ir išmoka ar jos dalis vis dėlto buvo nurašyta, pinigų susigrąžinimu svarbu pasirūpinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kai jie nurašyti iš sąskaitos.

Antstoliui taip pat reikėtų pateiti dokumentus, įrodančius, kad į tam tikras lėšas išieškojimas negali būti nukreiptas. Laiku tai padarius, lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos gyventojui.

Jeigu informacija apie išmokas pateikiama per vėlai, lėšos gali būti išmokėtos išieškotojams ir tada jas susigrąžinti tampa labai sudėtinga.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad praktinis instrumentas, norint apsaugoti išmokų lėšas, yra laisvai disponuojama suma. Tai antstolio ar valstybės institucijos atstovo sprendimu nustatoma suma, kuri atitinka asmens gaunamų išmokų, kompensacijų ar pašalpų dydį.

Kai Piniginių lėšų informacinėje sistemoje nustatoma laisvai disponuojama suma, skolų išieškojimas vykdomas tik iš šią sumą viršijančių lėšų. Laisvai disponuojamą sumą siekiančias lėšas gyventojas gali naudoti savo reikmėms vieną kalendorinį mėnesį. Nepanaudojus šių lėšų, kitą mėnesį skolos iš jų jau bus išieškomos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.