Verslas

2020.08.28 12:51

Tonos daržovių nepatenka į parduotuves – keistos formos agurkus užauginę verslininkai rado būdą, kaip jų neišmesti

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.28 12:51

Statistinis lietuvis kasmet išmeta per 60 kilogramų vartoti tinkamo maisto, statistinis europietis – beveik trigubai tiek. Tiek verslo atstovai, tiek mokslininkai sutaria, kad maisto švaistymas – opi problema, ji ekonomikai kainuoja šimtus milijardų, o gamtai – išsekusius resursus.

Vis dėlto daržovių augintojai randa išeitį, kaip gero maisto nepaversti atliekomis, – neįprastų formų ir spalvų daržoves ir vaisius, kurių nesuperka prekybos centrai, dovanoja labdarai arba iš jų gamina kitus produktus – sultis ar konservus.

LRT ieško sprendimų. Daržovių augintojas neprekinės išvaizdos maisto neišmeta – dovanoja labdarai

Neįprastos morkos ir svogūnai – labdarai

Šiauliuose ūkininkaujantis Julius Šateika dalį derliaus „Maisto bankui“ aukoja nebe pirmą kartą – šį sykį 2 tonas morkų ir vieną svogūnų. Vyras sako norintis padėti skurstantiesiems, o ir gero maisto švaistyti nenori. Anot J. Šateikos, kasmet užauga neįprastos išvaizdos daržovių, o jų prekybininkai nesuperka.

Parduotuvėms neįprastos išvaizdos daržovės tiesiog nereikalingos, nes jos neturi prekinės išvaizdos, o be prekinės išvaizdos šiuo metu negali nieko parduoti.

„Jiems jos tiesiog nereikalingos, nes neturi prekinės išvaizdos, o be prekinės išvaizdos šiuo metu negali nieko parduoti <...> būna, kad tų daržovių nebėra, kur dėti, nes, tarkime, sulūžusi morka jau nebetinka važiuoti į parduotuvę, ji keliautų į šiukšlyną“, – sako J. Šateika.

Keistos išvaizdos, bet tiek pat maistingi

Vis dėlto ūkininko užaugintos morkos ir svogūnai pasiekė Šiaulių „Maisto banką“ – jo savanoriai daržoves išdalins nepasiturintiems žmonėms arba jais besirūpinančioms organizacijoms.

„Jos yra visiškai tinkamos vartoti ir mes tikrai džiaugiamės gaudami kokybiškas geras daržoves, kurios yra tinkamos vartoti, nors jos ir gali atrodyti šiek tiek kitaip. <...> Daugiau reikėtų kalbėti apie maisto švaistymą, visuomenei suteikti daugiau informacijos, kad visuomenė būtų daugiau išprususi ir mažiau jo švaistytų, daugiau galvotų, ką perka, kiek perka, apie porcijas, apie gaminimą“, – teigia Šiaulių „Maisto banko“ vadovė Aurelija Paulauskienė.

Statistinis europietis kasmet išmeta apie 173 kilogramus gero maisto, lietuvis – apie 60 kilogramų. Lietuvoje 11 proc. gyventojų dėl per menko apsirūpinimo maistu rizikuoja alkti, o apie 15 proc. negali sau leisti kas antrą dieną įsigyti kokybiškos mėsos ar žuvies.

„Už maisto švaistymą mes, vartotojai, esame atsakingi labiau nei kuris nors kitas tiekimo grandinės dalyvis, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos tyrimų instituto profesorė Vlada Vitunskienė. – Pasaulyje maisto praradimo ir švaistymo grandys bei priežastys labai skirtingos, <...> besivystančiose šalyse daugiausia maisto prarandama maisto nuėmimo, sudorojimo ir perdirbimo etapuose dėl techninių ir vadybos spragų, o namų ūkiai maisto iššvaisto mažai dėl menkų jų pajamų.

Išsivysčiusiose šalyse priešingai – daugiausia maisto iššvaisto mažmeninė prekyba ir ypač vartojimo sfera, tai yra namų ūkiai ir viešasis maitinimas.“

Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos atstovė Ona Keblienė teigia, kad bendrus produktų kokybės standartus nustato valstybė ir Europos Sąjungos teisės aktai. Prekybininkai jų privalo laikytis, bet gali nustatyti ir aukštesnius kriterijus.

„Jeigu teisės aktai nustato reikalavimus, tai sudarydami prekybos sutartį prekybininkai ar kiti subjektai gali kelti aukštesnius reikalavimus perkamiems vaisiams ar daržovėms, tad reikėtų atkreipti dėmesį, prieš pasirašant sutartis, dėl ko yra sutariama, kokius produktus tiekti. <...> Tose sutartyse numatome, kad jie priims produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, ar nepriims, įskaitant tai, ar jie sutinka, priklausomai nuo derliaus, priimti produktus, kurie yra skirti perdirbti arba, kitaip tariant – neišvaizdūs“, – sako O. Keblienė.

Nestandartinio maisto – šimtai tonų

„Kietaviškių gausos“ ūkyje dirbanti daržovių rinkėja Edita Miglinienė sako visada nudžiunganti, kai skina neįprastą daržovę, nors žino, kad ant prekystalio ji greičiausiai nepateks.

„Visada įdomu rasti kitokį agurką, pagalvoji, ką jis galėtų priminti. Visada prisimenu močiutės šiltnamį, ten daugiausia tokie auga, o čia irgi smagu, kai kurie primena pasagėlę“, – sako E. Miglinienė.

Verslo atstovai sako, kad užauginti standartinį derlių – rimtas iššūkis. Pavyzdžiui, dažnai į prekybos centrus nepatenka dalis salotų, nes nuo jų nuskabomi lapeliai, kurie buvo kitokie nei žalsvi, nors ir nesudžiūvę. Juos nuskynus, sumažėja vienos salotos svoris, todėl nors didžioji dalis daržovės yra tinkama vartoti, ją vis tiek reikia išmesti. Todėl tokios salotos ar kitos daržovės parduodamos pigiau ar iš jų spaudžiamos sultys.

Apie 5 proc. mūsų šiltnamiuose užaugintų produktų yra nestandartinės formos, <...> 5 proc. nėra labai didelis skaičius, bet, pavertus tonomis, tai yra apie 550 tonų per metus.

„Apie 5 proc. mūsų šiltnamiuose užaugintų produktų yra nestandartinės formos, <...> 5 proc. nėra labai didelis skaičius, bet, pavertus tonomis, tai yra apie 550 tonų per metus nestandartinių daržovių, dėl kurių turime pasukti galvą, kaip jas realizuoti“, – sako „Kietaviškių gausos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Skaistė Sližė.

Politinė strategija

Vienas iš Europos Komisijos strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų yra skatinti tvarų ūkininkavimą ir atsakingą maisto vartojimą. Maisto švaistymas, pasak Europos Komisijos atstovės Lietuvoje, žalingas ekonomikai ne tik dėl netikslingai naudojamų pinigų jam auginti, bet ir kovojant su klimato kaita, nors tam taip pat skiriami milijardai.

Skaičiuojama, kad maisto atliekos, išmestos į sąvartynus, generuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir šis kiekis, susijęs su maisto atliekomis, yra 6 proc. Todėl reikia spręsti problemą, užsiimti maisto atliekų prevencija.

„Skaičiuojama, kad maisto atliekos, išmestos į sąvartynus, generuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir šis kiekis, susijęs su maisto atliekomis, yra 6 proc. Todėl reikia spręsti problemą, užsiimti maisto atliekų prevencija. <...> Europos Sąjungos šalys yra įsipareigojusios pasiekti Jungtinių Tautų iškeltą tikslą iki 2030 metų perpus sumažinti išmetamo maisto, kuris gali būti suvartotas, kiekį“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovė Agnė Kazlauskaitė.

JTO prognozuoja, kad ateityje gyventojų skaičius pasaulyje turėtų išaugti iki beveik 10 milijardų. Dėl to Jungtinių Tautų maisto iš žemės ūkio organizacija rekomenduoja ne gaminti daugiau maisto, o maksimaliai išnaudoti jau turimus planetos resursus.

Populiariausi

Lauko kavinė

Verslas

2020.09.18 10:36

Veryga: keičiama kaukių dėvėjimo tvarka restoranuose – laukti maisto su kauke nereikės kitų atlaisvinimų ar suvaržymų viešojo maitinimo įstaigoms neplanuoja; atnaujinta 12.36

Lietuvos–Baltarusijos pasienis

Verslas

2020.09.18 07:03

Pasienyje prie Medininkų – padidėjęs vilkikų srautas, Klaipėdos uosto veikloje pokyčių nėra Lenkija sako, kad siena su Baltarusija lieka atvira; atnaujinta 12.26

12